Variaspalvės geltonpėdės (Chroogomphus rutilus) kepurėlė (1 nuotr.) nebūtinai vario spalvos (kaip sako pavadinimas), į ją gali būti primaišyta ir pilko dažo, ir rudo. Matyt todėl rusų mikologai ją yra pavadinę purpurine (purpurovaja). Jauna kūgio formos (konusinė apskrita) su smailu gūbreliu. Vėliau kepurėlė suplokštėja, šiek tiek įdumba, ir gūbrelis tada bukas (2 nuotr.). Lakšteliai pilkšvi, pilkšvai rusvi (3 nuotr.). Jaunų grybukų rausvai oranžiniai, gelsvai rusvi (4 nuotr.), nuaugtiniai (taigi leidžiasi koteliu žemyn). Kotelis geltonas, oranžinis arba balsvai gelsvas, su rinkio liekana viršuje. Trama oranžinė ar rusvai geltona.
Atpažinti lengva, su kitais grybais sumaišyti praktiškai neįmanoma, tik su kitomis geltonpėdžių rūšimis, bet ir kitos valgomos.
Šiaip jau šis grybas, kaip rašoma mūsų ir kaimyninių šalių grybų žinynuose, pradeda dygti rugpjūtį, bet šiemet rastas birželio 26-ąją. Kažkokios permainos: žinomose augimvietėse nepasirodė kai kurios pavasarinių grybų rūšys arba dygo pavieniui. Tarkim, briedžiukų pernai rasta ne viena dešimtis, o šiemet vos du, tad autorius juos paliko „veislei“; vėliau aplankius juos, taip ir rasti sunykę, taigi – jokie gyviai nelietė. O štai geltonpėdės smarkiai paankstino savo kalendorių.
Rasite pušynuose, kur smėlio dirvožemis su plona paklote, retomis žolelėmis, tarp pušų spyglių.
Aleksandro Stabrausko nuotraukos:
rasdavau birželio pabaigoj jau daugelį metų. Prieš Saulėtekį ir link Kairėnų 🙂