Raudonkraštė pintainė pačiame jėgų žydėjime | A. Stabrausko nuotr.

Raudonkraštė pintainė – bene gražiausias kempininis grybas, išsiskiriantis savo spalvingumu, spalvų raštais, jų derinių įvairove, todėl atpažinti ją nesunku; be to, jos apatinė pusė balta arba kreminė, gelsva; kvapas rūgštokas, primena amoniaką. Šis grybas ne trumpaamžis – daugiametis. Iš lėto auga, bręsta, puošiasi spalvomis, neretai net ant savęs priaugina naujų vaisiakūnių („vaikų“) ir iš lėto sensta… Ir išvaizda kinta palaipsniui.

Ką tik išaugusios, jaunutės pintainės baltos, truputį vėliau atsiranda baltos ir smėlinės, raudonos ir oranžinės spalvos deriniai.

Subrendus, centre (pamate) išryškėja raudona spalva, neretai su juosvomis dėmėmis, ratilais. Pakraštys – augimo zona – šviesus. Tai gražiausias, „auksinis“ pintainių laikas, dabar jos – miško puošmena.

Palaipsniui centrinė dalis tamsėja, pajuosta, vėliau ir papilkėja. Vaisiakūnis priaugina vis naujų rievių, „ratilų“.

O senstame mes visi panašiai. Spalvos išblėsta, centrinė dalis pilkėja, neretai sutrūkinėja, ir galiausiai vaisiakūnis, sporomis išbarstęs ne vieną pintainių kartą, pradeda irti…

Gražiausios, spalvingiausios bene ant alksnių, kitų lapuočių. Auga ir ant spygliuočių. Drėgnu oru „verkia“ (rasoja). Šio grybo savybėmis domisi medikai: stiprina imuninę sistemą, pripažįstamas jo priešuždegiminis, priešvėžinis poveikis. Daugiau šia tema žiūrėkite www.researchgate.net ir www.parksideorganicranch.com.