Sekmadienis, 20 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai?

www.alkas.lt
2017-03-12 09:42:35
3
Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.
Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, kas įeina į sąvokos turinį, o kas ne. „Simbolinis“, „aklasis/nekritinis“, „konstruktyvusis“ patriotizmas, nacionalinis pasididžiavimas, nacionalizmas, nacionalinis identitetas – daug susijusių sąvokų, kurias vienija nacionalinio prisirišimo („national attachment“) konstruktas. Taigi, patriotizmas kartu su nacionalizmo sąvoka yra platesnės – nacionalinio prisirišimo – sąvokos dalys. Šiais dviem aspektais ir panagrinėsime patriotizmą Lietuvoje, remdamiesi Tarptautinės socialinio tyrimo programos apklausų 2013 metų duomenimis (naujesnių tyrimų kol kas nėra).

Kuo didžiuojamės Lietuvoje?

Kokie mūsų krašto laimėjimai kelia pasididžiavimo Lietuva jausmą? Ieškant atsakymo, 2013 m. pabaigoje Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Jos metu norėta išsiaiškinti, dėl kokių pasiekimų yra didžiuojamasi savo šalimi. Kadangi ši apklausa atlikta įgyvendinat tarptautinį tyrimą – Tarptautinę socialinio tyrimo programą, gautus Lietuvos duomenis galima palyginti su kitose 33 pasaulio šalyse atlikto analogiško tyrimo rezultatais.

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad net 93,0% Lietuvos gyventojų labiausia didžiuojasi savo šalimi dėl jos pasiekimų sporte. Antroje vietoje pagal svarbą yra istorija (85,5%), o trečioje – pasiekimai mene ir literatūroje (79,6%) Toks yra pirmasis pasididžiavimą savo šalimi keliantis trejetas (sujungti atsakymų variantai „Labai didžiuojuosi“ ir „Šiek tiek didžiuojuosi“).

Lietuvoje gautus rezultatus palyginus su panašią XX a. istorinę patirtį turinčiomis kaimynėmis – Latvija ir Estija, matyti, jog dėl pasiekimų sporte – sportininkų pergalių – kylantis stipriausias pasididžiavimas savo šalimi yra būdingas visų Baltijos valstybių gyventojams.

Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, kitų dviejų Baltijos „sesių“ gyventojai savo istorijai – protėvių pasiekimams – nesuteikia tiek daug reikšmės. Tiek Latvijoje, tiek ir Estijoje istorija, kaip pasididžiavimo šaltinis yra ketvirtoje vietoje pagal svarbą. Šių šalių gyventojams už istoriją yra svarbiau jų pasiekimai mene ir literatūroje bei moksliniai ir technologiniai pasiekimai, kurie, Lietuvos gyventojų nuomone, yra ketvirti pagal svarbą.

Apskritai, apie Baltijos valstybių „vienybę“ galima kalbėti tik trimis atvejais. Be jau minėto visoms šalims būdingo „puikavimosi“ sporto pasiekiamais, visų trijų Baltijos valstybių gyventojams penktasis pagal svarbą yra pasididžiavimas karinėmis pajėgomis, o mažiausiai giriamasi savo kraštu dėl socialinės apsaugos sistemos (10 vieta). Tačiau prisimenant „Eurostat“ skelbiamus duomenis apie Baltijos šalių vyriausybių vienas mažiausių ES skiriamas išlaidas socialinei apsaugai, tokie gyventojų vertinimai neturėtų stebinti.

Sportas – stipriausia patriotizmo išraiška

GiedriusZvaliauskas_ktu.lt
Giedrius Žvaliauskas | ktu.lt nuotr.

Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria bendrame 33-jų tirtų šalių ir specifiniame – trijų Baltijos „seserų“ – kontekste? Trumpas atsakymas būtų toks: pasididžiavimu pasiekimais sporte ir gana dideliu pritarimu teiginiui „žmonės turi palaikyti savo šalį, net jei ji yra neteisingame kelyje“ (t. y., nacionalizmu arba kitaip – „aklu“, „nekritišku“ patriotizmu) bei nesididžiavimu socialinės apsaugos sistema, demokratijos veikimu šalyje ir ekonominiais pasiekimais.

Pastarojo nesididžiavimo, kurį galima būtų pavadinti sisteminiu (ne)patriotizmu toliau neaptarinėsime, nes lyg ir aišku, kodėl taip yra.

Pasididžiavimas sporto pasiekimais yra apskritai pati stipriausia patriotizmo išraiška, išvedus visų 33 šalių vidurkius. Kitaip tariant, žmonės apskritai yra labiausiai linkę didžiuotis savo šalies pasiekimais sporte, o ne kažkuo kitu (tarkim, istorija, kuri yra antras stipriausio pasididžiavimo objektas, ar mokslo pasiekimais – trečias pagal svarbą pasirinkimas).

Aišku, ne visur sportas yra svarbiausias nacionalinio prieraišumo aspektas. Pavyzdžiui, šveicarai, vokiečiai, švedai, belgai, izraeliečiai labiausiai didžiuojasi mokslo pasiekimais, amerikiečiai – savo kariuomene, airiai – menu ir literatūra, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Britai, islandai, danai, suomiai, čekai, gruzinai, turkai, rusai – istorija, danai – dar ir savo demokratija, belgai – socialinės apsaugos sistema.

Labiausiai sportu didžiuojasi ispanai, kroatai, slovėnai, čekai, vengrai, lietuviai, latviai ir estai (ir čia lietuviai lenkia latvius ir estus – nors ir statistinės paklaidos ribose).

Tačiau įdomūs ne tik vertinimų rangai atskirose šalyse, bet ir absoliučių dydžių palyginimas: labiausiai iš visų savo sporto pasiekimais didžiuojasi kroatai ir slovėnai, toli palikę kitas šalis; savo istorija – gruzinai, britai, islandai ir amerikiečiai, savo kariuomene – JAV, britai ir izraeliečiai.

Beje, rusams pasididžiavimas savo kariuomene yra tik penktoje vietoje, o tarp tirtų šalių užimtų tik 14-ą vietą.

Esame didesni nacionalistai nei kaimynai?

RimantasRauleckas_ktu.lt
Rimantas Rauleckas | ktu.lt nuotr.

Lietuviai ir estai kur kas stipriau nei latviai yra linkę palaikyti šalį, net jeigu šalis yra neteisi (t. y., bent jau šia prasme yra didesni nacionalistai), tuo tarpu Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Airijos gyventojai visiškai nelinkę to daryti, ir tik turkai, rusai, izraeliečiai ir vengrai yra dar didesni nacionalistai nei lietuviai. Bet kuriuo atveju, tai vienas iš Lietuvos patriotiškumo išskirtinumų bendrame šalių kontekste.

Dar kas įdomu: lietuviams pasididžiavimas buvimu lietuviais siejasi su Lietuvos sporto, meno, mokslo pasiekimais, istorija („kultūriniu“ patriotizmu), latviams pasididžiavimas buvimu latviais daugiau siejasi su nacionalizmu („aklu“, „nekritišku“ patriotizmu), o estams – neypatingai siejasi nei su viena patriotizmo dimensija, bet yra arčiausia lietuviško varianto (remiantis „faktorinės“ analizės rezultatų pagrindu).

Pasididžiavimas savo karinėmis pajėgomis lietuvių ir estų galvose siejasi su „kultūriniu“ patriotizmu, o latviams ši nacionalinio identiteto dalis „nekimba“ nei su vienu patriotizmo tipu. Be abejo, abi aptariamos patriotizmo rūšys yra labai susijusios viena su kita, nes abi yra nacionalinio prieraišumo išraiškos.

Įdomu tai, kad „kultūriniam“ patriotui buvimas lietuviu labiau siejasi su jausena, įgyjamais ar mažiau griežtais reikalavimais (jautimasis lietuviu, kalbos mokėjimas, įstatymų, institucijų gerbimas, lietuvių kilmės protėviai), o nekritiškam patriotui – su griežtesniais reikalavimais, pavyzdžiui, gimti ir gyventi Lietuvoje, turėti jos pilietybę, būti kataliku.

Tiek „kultūrinis“, tiek ir „nekritiškas“ patriotizmas yra teigiamai susiję su aukštesne respondento socialine padėtimi (tik „kultūrinis“ stipriau), įsitikinimu, kad patriotiniai jausmai padeda, o ne kenkia Lietuvai, imigrantų teisių pripažinimu.

Tačiau tik „kultūrinis“ patriotizmas siejasi su aukštesniu išsilavinimu ir yra žymiai stipriau susijęs su narystės ES bei tarptautiškumo naudos pripažinimu. Tuo tarpu nekritiškas patriotizmas didėja su žmonių amžiumi, siejasi su įsitikinimais, kad Lietuvos, o ne kitų šalių ar tarptautinių organizacijų interesai yra svarbesni.

Įdomu, kad neigiamas požiūris į imigrantus nėra susijęs nei su viena lietuviško patriotizmo rūšimi, kas prieštarauja manymui, kad stipresnis nacionalizmas automatiškai reiškia neapykantą imigrantams. Visgi patriotai nelinkę aktyviau balsuoti nacionaliniuose rinkimuose, o lytis, pajamos ir religingumas nepanašu, kad sietųsi su kurio nors tipo patriotizmu.

Lietuvių patriotizmas nėra ksenofobiškas

Turbūt pagrindinė žinutė yra tai, kad lietuviai jau 2013 m. buvo pakankamai patriotiški (17-a vieta pagal nagrinėjamų patriotiškumo indikatorių vidurkius iš 33 šalių) lyginant su Estija (20-a vieta) ir Latvija (25-a), gerokai aplenkdami Rusiją (28-a vieta), bet toli atsilikdami nuo JAV (2 vieta), Gruzijos (1 vieta), Slovėnijos (3 vieta).

Antra žinutė: mūsų patriotizmas yra pakankamai tvirtas – pasididžiavimas istorija ir karinėmis pajėgomis yra neatimama mūsų identiteto dalis; jis ne ksenofobiškas, bet priimantis Europos naudą ir vertybes. Ir trečia – jį reikia puoselėti, auginant šalies ir jos gyventojų gerovę.

Tyrimo autoriai: Rimantas Rauleckas, Giedrius Žvaliauskas.

Dr. Rimantas Rauleckas yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto, Viešosios politikos ir administravimo instituto lektorius, o dr. Giedrius Žvaliauskas – KTU mokslo darbuotojas.

Infografikas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kur ir kaip lietuviams labiausiai patinka keliauti?
  2. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  3. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  4. V.Valiušaitis. Miškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti?
  5. Lietuvos apgyvendinimo įstaigas pernai labiausiai džiugino turistai iš Izraelio, Ukrainos, Japonijos, Latvijos ir JAV
  6. Lietuviai didžiausi TV mėgėjai, estai – aktyviausi internautai
  7. Prancūzijos lietuviai gyvena tarsi viena didelė šeima
  8. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  9. A. Veryga. „Tyrimas“ atskleidė kodėl geriama? Alkoholio pramonė atsisakys neveikiančios reklamos?
  10. Atlyginimų tyrimas parodys tikrą atlyginimų dydį Lietuvos įmonėse
  11. Kodėl lietuviai piratauja?
  12. Ž.Makauskienė. Kodėl lietuviai šipina lenkus?
  13. Lietuviai ir latviai minės Baltų vienybės dieną
  14. Spektaklį „Lietaus žemė“ išvys Latvijos ir Estijos lietuviai
  15. A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 3

    1. Diedas says:
      8 metai ago

      Aišku kad šioje apklausoje visų šalių piliečiams buvo užduoti tie patys klausimai, o paskui daromi palyginimai. Geras labai aiškus, daug žinių suteikiantis metodas.
      Bet kiekviena šalis turi kažką išskirtinio.
      Aš nematau priežasties pesimizmui, šiandien tikrai turime kuo didžiuotis, bet kažkodėl į tai užmerkiame akis.
      Lietuva pirmauja pagal turtuolių skaičių, kurių vis daugėja ir daugėja. Rytų Europoje imat procentaliai, pas mus daugiausia legalių milijonierių.
      Turime mažiausius EU mokesčius pralobėliams. Ar tai ne pasiekimas?Kitur milijonieriai moka vidutiniškai iki 50proc turto mokesčius, mūsų populiariausias žemvaldys sugeba sumokėti 1,6 proc.
      Turime pačias ištvermingiausias šeimas auginančias vaikus, nes jiems tenka atseikėt didžiausią savo pajamų dalį valstybei. Kitur seniai visi būtų išbėgioję, o lietuvaičiai laikosi.
      Esame draugiškiausia tauta, nes kaimynams, su visa įtaka, pelnu ir tūkstančiais darbo vietų perleidome AE statybą. Kitiems dar mielesniems kaimynams iš rytų leidome statyti vėjo jėgainių parkus ir iš savo kišenės apmokame kainų skirtumą.
      Turime pačią turtingiausią, daugiausia fabrikantų ir žemvaldžių turinčią socialdemokratų partiją įnirtingai kovojančią už socialinę lygybę.
      Turime protingiausius oligarchus, kurie tokie genialūs, kad visos partijos, seimas ir vyriausybė be dvejonių be konkursų atiduoda visus projektus ir leidžia pildytis visoms jų svajonėms.
      Turime unikaliausią būdą kovai su alkoholizmu, kuris pasireiškė stiprių gėrimų atpiginimu silpnųjų atžvilgiu ir užgriuvusia besaike degtinės reklama.
      Turime darbščiausius savivaldos atstovus sugebančius milijonines sumas be jokios naudos sukišti po žeme.
      Ar neverta didžiuotis savo valstybe, kuri kiekvienam leidžia gyventi prabangiai. Mėgaukis prabanga, namais, šimtus tūstančių kainuojančiais automobiliais, jachtomis, brangenybėmis, už tai jokio mokesčio nėra 0 procentų.
      Kur kitur tokias galimybes rasi? Nebent Afrikoje, prisiglaudus po vietinio karaliuko sparnu.
      Kažkodėl eiliniai lietuviai to nesupranta ir šios progos neišnaudoja.
      Patys kalti.
      Išvardinau keletą dalykų, kur mes esame išskirtiniai ir unikalūs.
      Ir nereikia žiūrėti į kitus, didžiuokimės tuo ką turime.

      Atsakyti
    2. Lamatas says:
      8 metai ago

      kai pagaliau nuslinks Gedimino pilies bokštas, tada ir galėsime nuoširdžiai pasididžiuoti – sugriovėme tai ko jokie priešai nesugebėjo……tiek protingų paaiškinimų iš padebesių išgirsime.

      Atsakyti
    3. Gražinkime Lietuvos vardą į eterį... says:
      8 metai ago

      Ar besididžiuodami pasirašėme už tai, kad Lietuvos vardas grįžtų į nac, eterį? http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/visuomenininkai-ir-nvo-reikalauja-i-lietuvos-nacionalinio-visuomeninio

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Unsplash.com, D. Fonteino nuotr.
    Ukrainos balsas

    Nuogas Rusijos caras

    2025 07 20
    ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.
    Istorija

    ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio

    2025 07 20
    Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą
    Istorija

    Lenkijoje pagerbtas S.Dariaus ir S.Girėno istorinis skrydis per Atlantą

    2025 07 20
    Vyksta Žagarės Vyšnių šventė
    Kultūra

    Vyksta Žagarės Vyšnių šventė!

    2025 07 19
    Dviračių takas
    Lietuvoje

    Radviliškyje atsiras 15 kilometrų naujų dviračių takų

    2025 07 18
    Smiltynės perkėla
    Lietuvoje

    Smiltynės perkėlos laukia pertvarka

    2025 07 18
    Maistas, maisto ruošimas
    Lietuvoje

    Aštuoniose mokyklose vaikai permokėjo už maistą

    2025 07 18
    Kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda | vialietuva.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Tvarkomas kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas prie Kryžkalnio  

    2025 07 18

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • taiva apie R. Vanagas. Sakmė apie raidę W, mojavusią erelio sparnais
    • dar apie R. Vanagas. Sakmė apie raidę W, mojavusią erelio sparnais
    • jo apie R. Vanagas. Sakmė apie raidę W, mojavusią erelio sparnais
    • Bet ne mums tai spręsti? apie Z. Vaišvila. VRK – robotai ar žmonės?

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Sveikatingumo pleistrai: pagalba ar tiesiog placebas?
    • Ką gali išgirsti išmanieji įrenginiai?
    • Nuogas Rusijos caras
    • Šiltasis metas – su gaivaus, saldaus arbūzo patiekalais

    Kiti Straipsniai

    Latvijos moksleivių dainų šventė 2025 m.

    Lietuvos delegacija lankėsi Latvijos moksleivių dainų šventėje

    2025 07 17
    Sveikata

    Sveikatos paslaugų apmokėjimo pakeitimus tirs teismas

    2025 07 16
    Studentų miestelis

    Kaunas – tarp geriausių pasaulio miestų studentams

    2025 07 16
    Koncertas Lietuva – Japonija

    Lietuva – Japonija: muzikinis dialogas

    2025 07 15
    Edmundo Žiauberio (1932–1985) piešinys „Durbės mūšis“ (1958)

    Pergalei prie Durbės – 765 metai!

    2025 07 15
    Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomas Albino Iešmantos parengtas Lietuvos žemėlapis. Tai buvo priedas prie „Dirvos“ bendrovės leidinio „Lietuvos Taikos sutartis su Rusija“

    Prieš 105 metus pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis

    2025 07 14
    Šuo

    Tyrimas atskleidė, kas lietuviams suteikia daugiausia saugumo

    2025 07 13
    Tenisas

    Koks sportas naudingiausias sveikatai?

    2025 07 12
    Saugokimės ligų, plintančių per vandenį

    Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

    2025 07 11
    Pinigai, taupyklė

    Tyrimas: vasarą lietuviai linkę išlaidauti

    2025 07 09

    Skaitytojų nuomonės:

    • taiva apie R. Vanagas. Sakmė apie raidę W, mojavusią erelio sparnais
    • dar apie R. Vanagas. Sakmė apie raidę W, mojavusią erelio sparnais
    • jo apie R. Vanagas. Sakmė apie raidę W, mojavusią erelio sparnais
    • Bet ne mums tai spręsti? apie Z. Vaišvila. VRK – robotai ar žmonės?
    • Algis apie Atidengtas atminimo ženklas žuvusiems Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanams
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Kovo 11-osios patriotinės eitynės Vilniuje „Už Lietuvą – vėl Didžią!“ | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

    Vilniuje įvyko Kovo 11-osios patriotinės eitynės (video, nuotraukos)

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

    Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai