Nors ekonomistai prognozuoja, kad 2026-ieji nekilnojamojo turto rinkoje gali būti stabilaus kainų augimo metai, pirkėjų naudai keičiasi pradinio įnašo reikalavimai, dalis gyventojų neskubėtų šiemet priimti sprendimų dėl būsto įsigijimo. „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad Lietuvoje beveik 3 iš 4 gyventojų mano, jog nėra vieno universaliai tinkamo laiko imti būsto paskolą – sprendimą, jų nuomone, dažniausiai lemia vienas svarbus veiksnys.
Gyventojai mažiau linkę ieškoti „idealaus laiko“ rinkoje
2025 m. būsto rinka Lietuvoje išliko aktyvi. Pernai registruota 20 proc. daugiau būsto pardavimo sandorių nei 2024 m., o metinis kainų augimas viršijo 10 proc. ir buvo daugiau nei dvigubai spartesnis nei metų pradžioje. Šiemet tikimasi nuosaikesnio kainų kilimo, – „Citadele“ banko skaičiavimais, jis gali siekti apie 7,8 proc.
Vis dėlto net ir augant rinkos aktyvumui bei kainoms, gyventojai sprendimus dėl būsto įsigijimo vertina atsargiai.
Apklausos duomenimis, Lietuvoje 73 proc. gyventojų mano, kad nėra vieno universaliai tinkamo laiko imti būsto paskolą – tai priklauso nuo asmeninių aplinkybių. Šios nuomonės dažniau laikosi moterys (76 proc.) nei vyrai (69 proc.), o pagal amžių taip nurodė net 79 proc. 30–39 metų gyventojų.
Tuo metu aiškiai apibrėžtą laikotarpį būsto paskolai renkasi gerokai mažesnė dalis gyventojų. 7 proc. mano, kad tinkamiausias laikas būtų šiais metais, 1 proc. – kitais metais, o 4 proc. paskolos ėmimą planuotų po dvejų metų ar vėliau. Dar 16 proc. respondentų teigė, kad jiems sunku įvertinti tinkamiausią laiką būsto paskolai.
Panašios tendencijos fiksuojamos ir Estijoje. 73 proc. šalies gyventojų taip pat mano, kad nėra vieno universaliai tinkamo momento imti būsto paskolą, o apie galimybę skolintis šiemet ar artimiausiais metais svarstytų tik nedidelė dalis respondentų.
„Būsto paskola yra vienas didžiausių finansinių įsipareigojimų žmogaus gyvenime, todėl sprendimą ją imti gyventojai vis dažniau vertina per savo finansines galimybes, o ne per rinkos prognozes. Praktikoje svarbiausia, ar žmogus gali saugiai prisiimti ilgalaikį įsipareigojimą, net jei ekonominės sąlygos keistųsi“, – sako „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Pasak jo, net ir stabilios NT rinkos laikotarpiu svarbiausia įvertinti, ar finansiniai įsipareigojimai išliktų tvarūs pasikeitus ekonominėms sąlygoms, pavyzdžiui, padidėjus palūkanoms ar sumažėjus pajamoms. Anot banko atstovo, bandymas pasirinkti „tobulą laiką“ būsto pirkimui dažnai nėra efektyvi strategija, nes rinkos pokyčius tiksliai prognozuoti sudėtinga.
Finansinis pasirengimas tampa svarbiausiu veiksniu
Ekspertas rekomenduoja būsto paskolą svarstyti tada, kai pajamos yra stabilios bent 6–12 mėnesių, sukauptas pradinis įnašas ir finansinis rezervas nenumatytiems atvejams, o mėnesinė paskolos įmoka neviršija maždaug 25–30 proc. pajamų.
„Dažniausiai tinkamiausias metas svarstyti būsto paskolą yra tada, kai žmogus turi stabilias pajamas, finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams ir aiškų ilgalaikį planą. Tokiu atveju net ir kintančios ekonominės sąlygos turi mažesnę įtaką sprendimo tvarumui“, – teigia D. Burdaitis.
Pasak jo, atsižvelgiant į būsto rinkos pokyčius, svarbu vertinti ne tik galimybes pasiskolinti, bet ir ilgalaikį finansinį stabilumą. Lietuvos bankas nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. sumažino pradinio įnašo reikalavimą pirmąjį būstą įsigyjantiems asmenims nuo 15 proc. iki 10 proc. Tačiau ekspertas atkreipia dėmesį, kad mažesnis pradinis įnašas nereiškia mažesnės finansinės atsakomybės.
„Mažesnis pradinis įnašas gali palengvinti galimybes įsigyti pirmąjį būstą, tačiau kartu reiškia didesnį skolinimosi dydį ir jautrumą palūkanų pokyčiams. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu įsivertinti, ar finansiniai įsipareigojimai būtų pakeliami ir pasikeitus ekonominėms sąlygoms, pavyzdžiui, EURIBOR dydžiui padvigubėjus ar net patrigubėjus“, – sako D. Burdaitis.
Pašnekovas rekomenduoja prieš priimant sprendimą dėl būsto paskolos įsivertinti ne tik mėnesinės įmokos dydį, bet ir bendrą finansinį stabilumą – turimus finansinius įsipareigojimus, planuojamus didesnius pirkinius, galimus pajamų pokyčius bei finansinio rezervo pakankamumą.
