Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo balandžio 1 d. vykdys reidus, kurių tikslas – patikrinti, ar laikomasi ugdomųjų miško kirtimų ir medienos ištraukimo apribojimų nustatytais laikotarpiais. Siekiant apsaugoti retus stambiuosius miško paukščius, aplink jų lizdavietes nustatyti miško kirtimų ribojimai.
Miško kirtimai ribojami tam, kad būtų apsaugota gamta ir netrikdoma laukinė gyvūnija, ypač kai paukščiai peri ir augina jauniklius, be to, svarbu užtikrinti gamtai draugišką miškų naudojimą.
Balandžio–liepos mėn. aplinkosaugininkai vykdys ūkinės veiklos apribojimų reidus ir tikrins, ar nevyksta neteisėti miško kirtimai ir medienos ištraukimas (kai po kirtimo mediena išvežama iš miško). Nustačius vykdomus kirtimus, bus tikrinama, ar miškas kertamas turint leidimus ir ar laikomasi juose nustatytų reikalavimų.
Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiami ugdomieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas:
- II grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose.
- III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose.
- IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.
IVA (ūkinių miškų) grupės ir kituose miškuose, kuriems netaikomi Miško kirtimų taisyklių 74 punkto reikalavimai, draudžiami:
- Jaunuolynų ugdomieji kirtimai ir medienos ištraukimas – nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d.
- Retinimai ir einamieji kirtimai, medienos ištraukimas – nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d.
Daugiau informacijos apie miško kirtimų draudimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Miško kirtimai“.
Dėmesys saugomų paukščių lizdaviečių apsaugai
Miškuose aptinkamos retų stambiųjų miško paukščių lizdavietės turi būti išsaugomos, kertant medžius. Lizdaviečių apsaugą užtikrina Miško kirtimų taisyklių 1 priede numatyti reikalavimai – turi būti paliekami nekertamo miško plotai skirtingų rūšių paukščių perėjimo vietose aplink nustatytus šių paukščių lizdus.
Apsaugos zonos matuojamos spinduliu nuo paukščių lizdų:
- Juodojo gandro, jūrinio erelio, kilniojo erelio, žuvininko, didžiojo apuoko – 200 metrų.
- Gyvatėdžio, didžiojo erelio rėksnio, sakalo keleivio, žalvarnio – 150 metrų.
- Vapsvaėdžio, juodojo peslio, rudojo peslio, vištvanagio, mažojo erelio rėksnio, uralinės pelėdos – 100 metrų.
- Pelėsakalio, startsakalio, sketsakalio, lututės – 50 metrų.
Šių saugomų paukščių veisimosi vietose draudžiami pagrindiniai ir kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai. Visi kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. (aplink jūrinių ir kilniųjų erelių lizdavietes – nuo vasario 1 d.) iki rugsėjo 1 d.
Kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugų zonose nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. draudžiami visi miško kirtimai ir medienos ištraukimas.
Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS) galima pranešti ir pasitikrinti informaciją apie saugomų paukščių lizdavietes, jų apsaugos zonas, bei kitus reikalavimus, susijusius su šių rūšių buveinėmis.
Pažeidusiems ar nesilaikantiems galiojančių reikalavimų gresia administracinė atsakomybė. Neteisėtų kirtimų atveju gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, iškirstos medienos arba iš šios veiklos gautų pajamų, konfiskavimas.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad interaktyviajame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“ galima rasti informaciją, ar konkrečiame miško plote kirtimas atliekamas turint leidimą, pranešti apie galimai neteisėtus kirtimus.
Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu info@aad.am.lt.
Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
