Vilnius yra pasirengęs ginti Varšuvą – tokią žinią Lenkijos spaudoje antradienį, rugsėjo 27 dieną, paskelbė Lietuvos diplomatija po Lenkijos užsienio reikalų ministro politinio kabineto direktoriaus, buvusio gynybos ministro Jano Paryso pastabų, esą dėl tautinių mažumų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu. Jo teigimu, lenkų padėtis Baltarusijoje yra geresnė nei Lietuvoje, todėl būtų sunku įtikinti lenkų karis ginti Lietuvą agresijos atveju.
Šias pastabas Lietuvos diplomatai pavadino įžeidžiančiomis, jas sukritikavo ir Lenkijos spauda, o kai kurie žurnalistai paragino atsiprašyti lietuvių.
„Lietuva ir Lenkija yra toje pačioje zonoje ir susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis. Nėra jokios alternatyvos mūsų partnerystei“, – laikraštyje „Rzeczpospolita“ rašo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas.
R. Kačinskas sako nesąs lenkų mažumos Lietuvoje švietimo ekspertas sako, kad neneigia esamų kai kurių problemų, kurias reikia išspręsti, tačiau niekas negali pamatyti objektyvių faktų. Atlikta Lietuvos švietimo reforma taikoma visiems vienodai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, nes sumažėjo besimokančiųjų skaičius. Be to, mokinių skaičius lietuviškose mokyklose nuo 2001 metų sumažėjo 41,3 proc., o lenkų – net 50,5 proc.
Atkreipiant dėmesį, kad nepaisant to, jog mokinių lenkų mokyklose skaičius sumažėjo daugiau nei lietuviškose, pastarųjų mokyklų proporcingai lenkų skaičius buvo sumažintas didesniu mastu – 48,7 proc. ir 41,4 proc.
„Reikėtų pažymėti, kad lenkų tautinės mažumos mokyklos gauna apie 20 proc. daugiau lėšų, – sako R, Kačinskas. Negalima nepastebėti, kad Lietuvoje yra didžiausias tinklas lenkiškų mokyklų visame pasaulyje. Mūsų šalyje mes jau sukūrė unikalias sąlygas švietimui lenkų kalba nuo darželio iki vidurinės mokyklos“.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 200 tūkst. lenkų – jie sudaro 6,6 proc. šalies gyventojų. Lenkijos valdžia jau ne vienus metus prienes sumažkaištauja Lietuvai, kad tautinės mažumos teisės yra varžomos.
Lenkai Lietuvoje ne tautinė mažuma, o bendrija.
Nėra čia jokių lenkų, nėra ir bendrijų.
Panašu, kad vyksta socdemų rinkiminiai žaidimai panaudojant lenkiškas temas…
Čia – diplomatas, o ne politinis tarnautojas.
Kuo skubiausiai siųsti Linkevičių Varšuvon atsiprašyti! Butkevičių iškviesti į Znad Wilii, kad pasiaiškintų! Tomaševskio neojedinstyviniams separatistams pažadėti autonomiją, kad tik “strateginis partneris” nesupyktų!
Jo, kad pabučiuotų kur nesueina. 🙂
PONO DIPLOMATO DĖMESIUI: Lietuvoje gauna išsilavinimą gimtąja kalba nuo lopšelio iki AUKŠTOSIOS m-klos (studijuoja čia lenkų k., kultūrą, literatūrą).
Ir dar reiktų jiems patarti nustoti pravardžiuoti lenkus „tautine mažuma” – neduokdie, „prikarksės” ir iš tiesų lenkai taps mažuma, o vėliau ir išnyks iš pasaulio žemėlapio…
Taip pat verta būtų samdyti tokius specialistus, kurie išmano, jog Lietuvos intarpas tarp Rusijos ir Lenkijos pastarajai žymiai gyvenimą lengvina. Nežinia, ar pasaulis dar apie juos ką žinotų, jei nereiktų prieš tai lietuvius išnaikinti. O dabar tokia prašmatni buferinė teritorija jų paslaugoms – galima būtų ir dėkingesniems būti!
Citata: “lenkų tautinės mažumos mokyklos gauna apie 20 proc. daugiau lėšų”.
Dangaus keršto šaukią dalykai – tai yra gegužiukų auginimas.
Iš tikrųjų, nervina toks mūsų šalies atstovų savigarbos neturėjimas – lenkai ką nors eilinį kartą chamiškai viaukteli, o mūsiškiai iškart suskumba trilinki susirietę uodegą vizginti ir įrodinėti, kaip jie lenkus myli. O juk reikėjo tiek nedaug – priminti nepraustaburniams išsišokėliams, kad jeigu jie nevykdys NATO sutarties 5 punkto, tai karas netrukus ateis į JŲ teritoriją – ir tada jau JŲ, kaip sutartį sulaužiusios šalies, gynybos klausimas “kybos ore”. Paprasta ir aišku. Bet tam reikia turėti stuburą – o mūsų diplomatijos reakcija rodo, kad net kremzlės ten nerasta. 🙂