Šeštadienis, 25 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Vėl siekiama įteisinti dvikalbystę buvusioje Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2014-09-14 09:45:23
7
Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.
Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Rugsėjo 11 d. nacionalistinių Lietuvos lenkų rinkių akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso  grupuočių nariai Seime vėl įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projeką (XIIP-2242), kuriuo toliau siekia ne tik įteisinti dvikalbystę, bet ir siūlo valstybę įpareigoti finansiškai remti tautines mažumas.

Pagal šį projektą savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai save priskiriantys asmenys turėtų teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir žodžiu gauti atsakymą ta pačia kalba.

Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 10 proc. gyventojų, vietovardžiai, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai turėtų būti rašomi valstybine ir tos tautinės mažumos kalba. Taip pat vieša informacija apie sveikatos apsaugą, viešosios tvarkos užtikrinimą, asmenų saugumą, pirminė teisinė pagalba, rinkimų informacija galėtų būti teikiama ir tos tautinės mažumos kalba.

Projektas taip pat numato, kad tautinei mažumai priklausantis asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo arba (ir) neformaliojo švietimo mokyklose.

Taip pat siūloma, kad atviro konkurso būdu tautinėms bendrijoms būtų skiriama valstybės ir savivaldybių parama.

Aiškinamajame įstatypo projekto rašte rašoma, kad šio įstatymo įgyvendinimui reikės virš 5 000 000 litų: 2 204 400 Lt gatvių pavadinimams lenkų kalba ir 3 030 400 Lt vietovių pavadinimams lenkų kalba pažymėti.

Pasak aiškinamojo rašto lenkų nacionalistai siekia, kad būtų lenkų kalba užrašyti 3 674 gatvių ir 942 vietovių pavadinimai buvusioje Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje:

Elektrėnų sav.: 7 vietovės – 22400 Lt, 17 gatvių – 10200 Lt,
Šalčininkų r. sav.: 254 vietovės – 812800 Lt, 613 gatvių – 367800 Lt,
Švenčionių r. sav.: 46 vietovės – 147200 Lt, 164 gatvės – 98400 Lt,
Trakų r. sav.: 93 vietovės – 297600 Lt, 443 gatvės – 265800 Lt,
Vilniaus r. sav.: 500 vietovių – 1600000 Lt, 2343 gatvės – 1405800 Lt,
Varėnos r. sav.: 11 vietovių – 35200 Lt, 17 gatvių – 10200 Lt,
Visagino m. sav.: 1 vietovė – 19200 Lt, 17 gatvių – 10200 Lt,
Zarasų r. sav.: 30 vietovių – 96000 Lt, 60 gatvių – 36000 Lt.

Priminsime, kad Lietuvos Seimas pavasario sesijoje po svarstymo jau buvo pritaręs anksčiau LLRA teiktam Tautinių mažumų įstatymo projektui. Tačiau Seimo nariai svarstydami šį LLRA veikėjo Jaroslavo Narkevičiaus teiktą projektą iš jo išbraukė su dvikalbystę susijusius punktus.

Tikėkimės, kad Seimo nariams ir šį kartą pakaks sąmoningumo atmesti šiuos provokacinius penktosios kolonos atstovų siūlymus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  2. D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)
  3. K. Garšva. Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymai neturi griauti Lietuvos
  4. Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)
  5. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  6. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
  7. Seimo nariai prašo Lietuvos vadovus kreiptis į Lenkijos Senato pirmininką
  8. „Tautos aikštė“ klausia: Kas kaltas dėl įtemptų Lietuvos ir Lenkijos santykių? (tiesioginė transliacija)
  9. R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas
  10. Įspėjamuoju mitingu valdžia bus raginama nepasiduoti Lenkijos autonomininkų spaudimui
  11. Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
  12. Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
  13. Seimas po svarstymo nepritarė dvikalbių užrašų įteisinimui (video)
  14. Lenkijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad LR Seimas „sėkmingai“ perbalsuotu dėl lenkiškos rašybos Lietuvos piliečių pasuose
  15. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Kažin says:
    9 metai ago

    Tiek pagal tarptautinę, tiek nacionalinę teisę lenkai Lietuvoje nėra jokia tautinė mažuma, o tik Lietuvos kitakalbiai. Taigi jie matys tą dvikalbystę, kaip savo ausis be veidrodžio.
    Iš esmės tai savivaldybių rinkimų kampanijos veiksmai. Yra apsileidimas ne kitaip, kad per tiek LLRA gyvavimo metų neatsirado tokių, kurie analogiškai įkurtų Tuteišų rinkimų akciją su skirtingais negu LLRA siekiais. Pagaliau kur “Vilnijos” draugijos siūlymai valdžiai pripažinti tuteišų ir jų kalbos poprostuo pavadinimus oficiliais bendrines lietuvių kalbos žodžiais, kur draugijos atitinkamas rūpinimasis tuo, kaip Lietuvos istoriniu, kultūriniu paveldu.

    Atsakyti
  2. Gustavas says:
    9 metai ago

    Reikalinga ,kad Seime butu užregistruotas ir priimtas įstatymas , kad lenkai ir ruskiai daugiau negalėtu teikti tokio įstatymo . Ir lai ruskiai ir nežinia kokios tautybės, bet save laikantys lenkais , graužia krėmliaus penkiakampę .O jeigu tai negalima , tada reikėtu kokius metelius palaukt kol isigalės euras ir tada mes lietuviai tiems parazytams sumesime litų kiek tik norės.

    Atsakyti
    • Klausimas says:
      9 metai ago

      Vaikiškos kalbos: įsigaliojus eurui, eurų ir reikalaus savo darbeliams.
      Vienintelis kelias sustabdyti šį procesą, paklausti “tautinių mažumų” veikėjus, o kokia nauda valstybei iš jūsų projektų? Kaip jie skatina valstybės ir tautų VIENYBĘ? Niekaip? Tai kodėl turėtume jį svarstyti? Jums geriau nuo savų pasiūlymų, tačiau norite įgyvendinti kitų sąskaita (kokia nauda iš tų dvikalbių lentelių Pasvalio, Šiaulių, Klaipėdos ir kt. Lietuvos regionų gyventojams? O mestis tam reikia visiems). Beto tai padidins administracinę naštą valstybei. Turim vieną bendrinę valstybinę kalbą visoje teritorijoje ir užtenka.
      Dar kas įdomu, kalbama tik apie lenkų dvikalbystę, o rusiškų lentelių nereikalaujama. Įdomu kodėl? Rusakalbius veikėjus (rusai jie ar dar kažkas galima sužinoti tik pamačius juos gyvai ir kaip jie gyvena) pamatrosiat i brosiat?

      Atsakyti
      • Gustavas says:
        9 metai ago

        Visiškai sutinku su Tamstos komentaru ir netgi su pirmu sakiniu .Aš net nesitengiau rimtai komentuoti , nes matau , kad tuščias reikalas.Del visų neišsprestų problėmų esame patys kalti . Kaip sakoma, kad durnių ir bažnyčioje muša.Kartais rodos , kad nesam pribrende turėt savo valstybės , kad dauguma seimūnų nežinia ko ten sėdi . .Alke yra daug rimtų komentatorių išmanančių istoriją ,politiką , teisę, bet tarp jų kažkodėl mažai vieningumo . Kiekvienas turi savo tiesą .Todėl mažiau išmanančiam straipsnis netampa kelrodžiu.O dėl paskutinės Jūsų minties , man rodos , kad bus atvirkščiai .Tyli kiaulė gilią šaknį knisa.Čia matrosai pradeda ir laimi.

        Atsakyti
        • Klausimas says:
          9 metai ago

          Pribrest gal ir pribrendom prie valstybės turėjimo, tačiau reiktų tiksliau apibrėžti kam ji mums. T.y. kokias funkcijas atliks ir kaip jos bus realizuotos. Kaip vadinsim valstybės valdymo funkcijas atliekančius asmenis, kaip jie bus skiriami ar samdomi. Kas turės teisę balsuoti (lygiateisiškumas šioje srityje leidžia parazitams per rinkimus patekti į valdymo organus), kaip bus tikrinama valdytojų kompetencija, kokią valdymo sistemą taikys (demokratinė sistema prieštarauja žmogaus prigimčiai – visi lygūs ir krūvelė išrinktūjų. Gal pasidairykime kas buvo iki demokratijos?), kaip bus ugdomi valdytojai (savaime jie neatsiranda ir juos reikia ugdyti).
          Vienybei tarp komentatorių sukurti, būtina apibrėžti kokiam tikslui reiškiama nuomonė. Tada bus aišku ar nuomonė naudinga ar ne apibrėžtam tikslui. Antraip gaunasi elementarus turgus. Ir patys straipsniai yra tieiog informacija ir viskas. Kaip kelrodis (į kur tas kelias veda ir ar juo skaitantis ėjo ir jam to reikėjo?) kažin ar jis naudingas.
          Su matrosais tamsus reikalas kaip ir su lenkais. Su šiuo įstatymu jie gali atverti spragą klajokliams iš trečiūjų šalių (semitai, negrai ir kt.), kurie jau po truputį apsigyvena Lietuvoje. Jiems mūsų kultūra visiškai dzin ir jie jos net nesiruošia puoselėti (ją išsaugoti galime tik mes patys) ar saugoti. Jie turi savo ir triukšmaus apie savo teises, pamiršdami apie pareigas. Apskritai, laikas pamąstyti ar Lietuva darnių lietuvių-Kūrėjų kraštas ar euro tautų mėšlyno užkampis.

          Atsakyti
  3. Stanislovas says:
    8 metai ago

    Man atrodo, kad nereikia Lietuvoje kiršinti vienos tautybės piliečius su kitos. Gal būt reikia nepamiršti, kad Lietuva ir Lenkija įeina į ES sudėtį. Kam reikia neesminių bereikalingų nesutarimų tarp lietuvių ir lenkų. Manau premjeras teisus, nebūkime mes labai ambicingi. Dėl pakabintų lentelių sovietiniais laikais Lietuva nenukentėjo ir manau nenukentės Lietuva ir šiais laikais.Gal būt atsiras didesnė pagarba Lietuvai, Lietuvoje atsiras daugiau lietuviškų dainų, o ne kitokių. Manau, kad bus didesnė pagarba Lietuvai, kaip buvo Vytauto Didžiojo laikais “ZECPOSPOLITA” . Reikia prisiminti istoriją kas kariavo, kur kariavo su kryžiuočiais ir kas laimėjo Žalgirio mūšyje.

    Atsakyti
    • spygliuota viela aptverti reiktu seima says:
      8 metai ago

      tai jau galim pradet kabinet lietuviskas lenteles Lenkijoj,Airijoj,Londone ? ) jei taip,tuomet gal ir..

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Miškas | am.lt nuotr.

Pratęstas laikas žemę miestuose keisti mišku

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Opozicija blokavo pilietybės atėmino pataisas

2023 03 23
Ūkininkų mitingas prie Seimo | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Prie Seimo – ūkininkų protestas (nuotraukos)

2023 03 23
Autobusas | sumin.lt nuotr.

Pritarta keleivių vežimo autobusais pertvarkai

2023 03 23
Aplinkos tarša | am.lrv.lt nuotr.

Patikslinta mažos taršos zonų nustatymo tvarka

2023 03 23
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Griežtinama strateginių prekių kontrolė

2023 03 23
Petras Gražulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas užsiėmė komisijų sadarymu

2023 03 21
Rasa. Petrauskienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Prisiekė Seimo narė Rasa Petrauskienė

2023 03 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar taip? apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • ... :( apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Be įtampos įmanoma, apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Žemyna apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
  • Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

by Ditė Česėkaitė
2023 03 24
0
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.

Pasibaigus kriminalinės žvalgybos tyrimui, žvalgybos institucijos per mėnesį privalės pranešti asmeniui, kad jis buvo sekamas arba tikrinamas. Tokį pasiūlymą, panašų...

Skaityti toliau

Pratęstas laikas žemę miestuose keisti mišku

by Ditė Česėkaitė
2023 03 24
0
Miškas | am.lt nuotr.

Seime priimti piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimai, kuriais pratęsiamas laikas už miestuose turėtą...

Skaityti toliau

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

by Ditė Česėkaitė
2023 03 24
0
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma didele žala aplinkai,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar taip? apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • ... :( apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Be įtampos įmanoma, apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Žemyna apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Bartas apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
Kitas straipsnis
Upytėje populiarins linininkystės tradicijas

Upytėje populiarins linininkystės tradicijas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai