Penktadienis, 11 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Vėl siekiama įteisinti dvikalbystę buvusioje Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2014-09-14 09:45:23
40
PERŽIŪROS
7
Lietuvos vizionieriai ketina įkurdinti Vilniuje apie 0,5 mln. migrantų | Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.
Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Rugsėjo 11 d. nacionalistinių Lietuvos lenkų rinkių akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso  grupuočių nariai Seime vėl įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projeką (XIIP-2242), kuriuo toliau siekia ne tik įteisinti dvikalbystę, bet ir siūlo valstybę įpareigoti finansiškai remti tautines mažumas.

Pagal šį projektą savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai save priskiriantys asmenys turėtų teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir žodžiu gauti atsakymą ta pačia kalba.

Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 10 proc. gyventojų, vietovardžiai, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai turėtų būti rašomi valstybine ir tos tautinės mažumos kalba. Taip pat vieša informacija apie sveikatos apsaugą, viešosios tvarkos užtikrinimą, asmenų saugumą, pirminė teisinė pagalba, rinkimų informacija galėtų būti teikiama ir tos tautinės mažumos kalba.

Projektas taip pat numato, kad tautinei mažumai priklausantis asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo arba (ir) neformaliojo švietimo mokyklose.

Taip pat siūloma, kad atviro konkurso būdu tautinėms bendrijoms būtų skiriama valstybės ir savivaldybių parama.

Aiškinamajame įstatypo projekto rašte rašoma, kad šio įstatymo įgyvendinimui reikės virš 5 000 000 litų: 2 204 400 Lt gatvių pavadinimams lenkų kalba ir 3 030 400 Lt vietovių pavadinimams lenkų kalba pažymėti.

Pasak aiškinamojo rašto lenkų nacionalistai siekia, kad būtų lenkų kalba užrašyti 3 674 gatvių ir 942 vietovių pavadinimai buvusioje Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje:

Elektrėnų sav.: 7 vietovės – 22400 Lt, 17 gatvių – 10200 Lt,
Šalčininkų r. sav.: 254 vietovės – 812800 Lt, 613 gatvių – 367800 Lt,
Švenčionių r. sav.: 46 vietovės – 147200 Lt, 164 gatvės – 98400 Lt,
Trakų r. sav.: 93 vietovės – 297600 Lt, 443 gatvės – 265800 Lt,
Vilniaus r. sav.: 500 vietovių – 1600000 Lt, 2343 gatvės – 1405800 Lt,
Varėnos r. sav.: 11 vietovių – 35200 Lt, 17 gatvių – 10200 Lt,
Visagino m. sav.: 1 vietovė – 19200 Lt, 17 gatvių – 10200 Lt,
Zarasų r. sav.: 30 vietovių – 96000 Lt, 60 gatvių – 36000 Lt.

Priminsime, kad Lietuvos Seimas pavasario sesijoje po svarstymo jau buvo pritaręs anksčiau LLRA teiktam Tautinių mažumų įstatymo projektui. Tačiau Seimo nariai svarstydami šį LLRA veikėjo Jaroslavo Narkevičiaus teiktą projektą iš jo išbraukė su dvikalbystę susijusius punktus.

Tikėkimės, kad Seimo nariams ir šį kartą pakaks sąmoningumo atmesti šiuos provokacinius penktosios kolonos atstovų siūlymus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  2. D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)
  3. Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)
  4. K. Garšva. Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymai neturi griauti Lietuvos
  5. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  6. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
  7. Seimo nariai prašo Lietuvos vadovus kreiptis į Lenkijos Senato pirmininką
  8. „Tautos aikštė“ klausia: Kas kaltas dėl įtemptų Lietuvos ir Lenkijos santykių? (tiesioginė transliacija)
  9. R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas
  10. Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
  11. Įspėjamuoju mitingu valdžia bus raginama nepasiduoti Lenkijos autonomininkų spaudimui
  12. Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
  13. Lenkijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad LR Seimas „sėkmingai“ perbalsuotu dėl lenkiškos rašybos Lietuvos piliečių pasuose
  14. Seimas po svarstymo nepritarė dvikalbių užrašų įteisinimui (video)
  15. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Kažin says:
    12 metų ago

    Tiek pagal tarptautinę, tiek nacionalinę teisę lenkai Lietuvoje nėra jokia tautinė mažuma, o tik Lietuvos kitakalbiai. Taigi jie matys tą dvikalbystę, kaip savo ausis be veidrodžio.
    Iš esmės tai savivaldybių rinkimų kampanijos veiksmai. Yra apsileidimas ne kitaip, kad per tiek LLRA gyvavimo metų neatsirado tokių, kurie analogiškai įkurtų Tuteišų rinkimų akciją su skirtingais negu LLRA siekiais. Pagaliau kur “Vilnijos” draugijos siūlymai valdžiai pripažinti tuteišų ir jų kalbos poprostuo pavadinimus oficiliais bendrines lietuvių kalbos žodžiais, kur draugijos atitinkamas rūpinimasis tuo, kaip Lietuvos istoriniu, kultūriniu paveldu.

    Atsakyti
  2. Gustavas says:
    12 metų ago

    Reikalinga ,kad Seime butu užregistruotas ir priimtas įstatymas , kad lenkai ir ruskiai daugiau negalėtu teikti tokio įstatymo . Ir lai ruskiai ir nežinia kokios tautybės, bet save laikantys lenkais , graužia krėmliaus penkiakampę .O jeigu tai negalima , tada reikėtu kokius metelius palaukt kol isigalės euras ir tada mes lietuviai tiems parazytams sumesime litų kiek tik norės.

    Atsakyti
    • Klausimas says:
      12 metų ago

      Vaikiškos kalbos: įsigaliojus eurui, eurų ir reikalaus savo darbeliams.
      Vienintelis kelias sustabdyti šį procesą, paklausti “tautinių mažumų” veikėjus, o kokia nauda valstybei iš jūsų projektų? Kaip jie skatina valstybės ir tautų VIENYBĘ? Niekaip? Tai kodėl turėtume jį svarstyti? Jums geriau nuo savų pasiūlymų, tačiau norite įgyvendinti kitų sąskaita (kokia nauda iš tų dvikalbių lentelių Pasvalio, Šiaulių, Klaipėdos ir kt. Lietuvos regionų gyventojams? O mestis tam reikia visiems). Beto tai padidins administracinę naštą valstybei. Turim vieną bendrinę valstybinę kalbą visoje teritorijoje ir užtenka.
      Dar kas įdomu, kalbama tik apie lenkų dvikalbystę, o rusiškų lentelių nereikalaujama. Įdomu kodėl? Rusakalbius veikėjus (rusai jie ar dar kažkas galima sužinoti tik pamačius juos gyvai ir kaip jie gyvena) pamatrosiat i brosiat?

      Atsakyti
      • Gustavas says:
        12 metų ago

        Visiškai sutinku su Tamstos komentaru ir netgi su pirmu sakiniu .Aš net nesitengiau rimtai komentuoti , nes matau , kad tuščias reikalas.Del visų neišsprestų problėmų esame patys kalti . Kaip sakoma, kad durnių ir bažnyčioje muša.Kartais rodos , kad nesam pribrende turėt savo valstybės , kad dauguma seimūnų nežinia ko ten sėdi . .Alke yra daug rimtų komentatorių išmanančių istoriją ,politiką , teisę, bet tarp jų kažkodėl mažai vieningumo . Kiekvienas turi savo tiesą .Todėl mažiau išmanančiam straipsnis netampa kelrodžiu.O dėl paskutinės Jūsų minties , man rodos , kad bus atvirkščiai .Tyli kiaulė gilią šaknį knisa.Čia matrosai pradeda ir laimi.

        Atsakyti
        • Klausimas says:
          12 metų ago

          Pribrest gal ir pribrendom prie valstybės turėjimo, tačiau reiktų tiksliau apibrėžti kam ji mums. T.y. kokias funkcijas atliks ir kaip jos bus realizuotos. Kaip vadinsim valstybės valdymo funkcijas atliekančius asmenis, kaip jie bus skiriami ar samdomi. Kas turės teisę balsuoti (lygiateisiškumas šioje srityje leidžia parazitams per rinkimus patekti į valdymo organus), kaip bus tikrinama valdytojų kompetencija, kokią valdymo sistemą taikys (demokratinė sistema prieštarauja žmogaus prigimčiai – visi lygūs ir krūvelė išrinktūjų. Gal pasidairykime kas buvo iki demokratijos?), kaip bus ugdomi valdytojai (savaime jie neatsiranda ir juos reikia ugdyti).
          Vienybei tarp komentatorių sukurti, būtina apibrėžti kokiam tikslui reiškiama nuomonė. Tada bus aišku ar nuomonė naudinga ar ne apibrėžtam tikslui. Antraip gaunasi elementarus turgus. Ir patys straipsniai yra tieiog informacija ir viskas. Kaip kelrodis (į kur tas kelias veda ir ar juo skaitantis ėjo ir jam to reikėjo?) kažin ar jis naudingas.
          Su matrosais tamsus reikalas kaip ir su lenkais. Su šiuo įstatymu jie gali atverti spragą klajokliams iš trečiūjų šalių (semitai, negrai ir kt.), kurie jau po truputį apsigyvena Lietuvoje. Jiems mūsų kultūra visiškai dzin ir jie jos net nesiruošia puoselėti (ją išsaugoti galime tik mes patys) ar saugoti. Jie turi savo ir triukšmaus apie savo teises, pamiršdami apie pareigas. Apskritai, laikas pamąstyti ar Lietuva darnių lietuvių-Kūrėjų kraštas ar euro tautų mėšlyno užkampis.

          Atsakyti
  3. Stanislovas says:
    12 metų ago

    Man atrodo, kad nereikia Lietuvoje kiršinti vienos tautybės piliečius su kitos. Gal būt reikia nepamiršti, kad Lietuva ir Lenkija įeina į ES sudėtį. Kam reikia neesminių bereikalingų nesutarimų tarp lietuvių ir lenkų. Manau premjeras teisus, nebūkime mes labai ambicingi. Dėl pakabintų lentelių sovietiniais laikais Lietuva nenukentėjo ir manau nenukentės Lietuva ir šiais laikais.Gal būt atsiras didesnė pagarba Lietuvai, Lietuvoje atsiras daugiau lietuviškų dainų, o ne kitokių. Manau, kad bus didesnė pagarba Lietuvai, kaip buvo Vytauto Didžiojo laikais “ZECPOSPOLITA” . Reikia prisiminti istoriją kas kariavo, kur kariavo su kryžiuočiais ir kas laimėjo Žalgirio mūšyje.

    Atsakyti
    • spygliuota viela aptverti reiktu seima says:
      12 metų ago

      tai jau galim pradet kabinet lietuviskas lenteles Lenkijoj,Airijoj,Londone ? ) jei taip,tuomet gal ir..

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Tarptautinės reikšmės dvikalbiai vietovardžiai
Kalba

Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą dėl tarptautinės reikšmės dvikalbių vietovardžių

2026 09 11
Žiniasklaida
Kultūra

Nykstanti spauda: prenumeratos traukiasi, o valstybės kompensacija už leidinių pristatymą išaugo iki 10,6 mln. eurų

2026 09 11
Skriaudžiuose paminėtas ansamblio „Kanklės“ 120 metų sukaktis
Kultūra

Skriaudžiuose paminėtas ansamblio „Kanklės“ 120 metų sukaktis

2026 09 11
Vaikai
Lietuvoje

Seimas spręs dėl viešo už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistų asmenų sąrašo

2026 09 10
Elektra
Lietuvoje

Ekstremaliųjų padėčių metu svarstoma skubiai pasitelkti kitų ES šalių įmonių pagalbą

2026 09 10
Atliekų konteineriai
Lietuvoje

Vilniaus regiono atliekų tvarkymo tyrimas perduotas nagrinėti teismui

2026 09 10
Šeima
Lietuvoje

Pristatomas beveik 800 mln. eurų vertės priemonių paketas šeimoms

2026 09 10
Valstybinė žemė
Lietuvoje

Seimas nustatė lankstesnes žemės nuomos sąlygas stambiems investuotojams

2026 09 10
Seimas
Lietuvoje

Seimo rudens sesijos darbų programoje – dėmesys krašto gynybai ir socialiniam saugumui

2026 09 10
Grūdai
Lietuvoje

VMVT stiprina grūdų siuntų kontrolę Klaipėdos uoste

2026 09 10
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Pinigų perlaida gali tapti sukčių spąstais

2026 09 10
Paukščių palyda 2026
Gamta ir ekologija

Ornitologai kviečia į Paukščių palydas 2026!

2026 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kai ką žinau apie Makšties sausumas: priežastys, simptomai ir veiksmingiausi gydymo būdai
  • Naivus klausimas apie Kembridže siekiama įsteigti nuolatinę Lietuvos studijų profesūrą
  • Rimvydas apie D. Urbanavičienė. Sūduva ar Suvalkija: stereotipai ir faktai
  • +++ apie Kembridže siekiama įsteigti nuolatinę Lietuvos studijų profesūrą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą dėl tarptautinės reikšmės dvikalbių vietovardžių
  • Nykstanti spauda: prenumeratos traukiasi, o valstybės kompensacija už leidinių pristatymą išaugo iki 10,6 mln. eurų
  • Skriaudžiuose paminėtas ansamblio „Kanklės“ 120 metų sukaktis
  • Rugsėjo 11-osios horoskopas: rytas kviečia pradėti iš naujo, dieną neskubinkite įvykių

Kiti Straipsniai

Tarptautinės reikšmės dvikalbiai vietovardžiai

Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą dėl tarptautinės reikšmės dvikalbių vietovardžių

2026 09 11
Vaikai

Seimas spręs dėl viešo už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistų asmenų sąrašo

2026 09 10
Elektra

Ekstremaliųjų padėčių metu svarstoma skubiai pasitelkti kitų ES šalių įmonių pagalbą

2026 09 10
Valstybinė žemė

Seimas nustatė lankstesnes žemės nuomos sąlygas stambiems investuotojams

2026 09 10
Seimas

Seimo rudens sesijos darbų programoje – dėmesys krašto gynybai ir socialiniam saugumui

2026 09 10
Baltijos jūra

Siūloma ratifikuoti svarbų susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo

2026 09 09
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami

Seimo komitete raginimas sudaryti geresnes sąlygas ūkiams patiems gamintis ir kaupti elektrą

2026 09 09
Orinta Leiputė

Socialdemokratai rudens sesijoje susitelks į socialinę pažangą ir valstybės atsparumo stiprinimą

2026 09 09
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Rudens sesiją Seimas kitą savaitę pradės darbų programos aptarimu

2026 09 08
Žalia šviesa nušviestas Kernavės piliakalnis per Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės šventę

Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės šventė: ugnys, sutartinės, apeigos ir dangaus ženklai

2026 09 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Kai ką žinau apie Makšties sausumas: priežastys, simptomai ir veiksmingiausi gydymo būdai
  • Naivus klausimas apie Kembridže siekiama įsteigti nuolatinę Lietuvos studijų profesūrą
  • Rimvydas apie D. Urbanavičienė. Sūduva ar Suvalkija: stereotipai ir faktai
  • +++ apie Kembridže siekiama įsteigti nuolatinę Lietuvos studijų profesūrą
  • Ogi apie Kembridže siekiama įsteigti nuolatinę Lietuvos studijų profesūrą
Kitas straipsnis
Upytėje populiarins linininkystės tradicijas

Upytėje populiarins linininkystės tradicijas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai