Šeštadienis, 1 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

J. Mackevič. Neleiskime tautinių bendrijų mokykloms tapti LLRA žaidimų įkaitais

Julija Mackevič, www.propatria.lt
2015-07-16 10:07:19
94
PERŽIŪROS
13
Julija Mackevič | delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Julija Mackevič | delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Julija Mackevič | delfi.lt, T. Vinicko nuotr.
Julija Mackevič | delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Beveik visų Lietuvos mokyklų abiturientai gavo brandos atestatus ir šiuo metu rimtai dėlioja tolimesnių stojimų prioritetus. Įdomu tai, kad šis periodas svarbus ne tik visiems tautinių bendrijų kalba dėstomų Lietuvos mokyklų abiturientams, bet ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderiams.

Išnaudojamos progos, kai susirenka mokyklų bendruomenės išleistuvėse ir skleidžiamos svarbiausios žinutės, kurios bent jau Šalčininkų rajone labai skamba: „Lietuvos valdžia uždaro lenkiškas mokyklas, net tas kur perpildytos“, „Per lietuvių kalbos valstybinį egzaminą mūsų vaikams buvo negailestingai mažinami pažymiai“.

Kai išgirstu, kiek dirbama ties tuo, kad teisingai susiformuotų priešiška nuomonė, man ir juoktis, ir verkti norisi. Juoktis dėl to, kaip meistriškai LLRA sugeba sudėlioti rinkiminę strategiją, ir ištraukti „švietimo kortą“ prieš pat rinkimus.

Taip ir norisi pasakyti: „Panowie, gal baikime pagaliau šitą cirką ir pagalvokime apie mūsų vaikus ir jų mokymosi kokybę“. O verkti norisi dėl to, kaip mažai yra bendraujama su žmonėmis ir kaip Lietuvos lenkų bendruomenė nepasitiki mūsų valstybės valdžia, o tiki tais apsimetėliais ir manipuliantais – vieno vado žodžiais. Kiek darbo dar reikės įdėti – ne metus ir ne dvejus, kad kažkas pasikeistų.

Politika ir švietimas

Švietimas ir mokyklos yra didžiulė galia žmonių rankose. Švietimas yra ateinančių kartų valdymo instrumentas – jaunimo pasaulėžiūros, mąstymo ir pilietiškumo ugdymo didžiausia dalis.

Jei tu kontroliuoji švietimą – vadinasi, tu kontroliuoji ir regiono ateitį. Neveltui tai primenu visai visuomenei, nes būtent šį instrumentą puikiai žino Rinkimų akcija ir ypač pastarąjį dešimtmetį itin sėkmingai jį panaudoja savo politiniam kapitalui ir monopoliui Vilniaus krašte didinti.

Tautinių bendrijų mokyklos ypatingai politizuotos. Pateiksiu pavyzdžių.

Ar girdėjote, kaip drausmingai tautinių bendrijų mokyklose renkami parašai už Rinkimų akciją prieš rinkimus ar kaip „nespaudžiami“ tėvai atiduoda 1 proc. paramai vienai partijai? Žinote, ta griežta santvarka tikrai primena sovietmetį. Bet vietos žmonėms tokios taisyklės tinka, nes jei būtų kitaip – negintų taip aktyviai savo vadų ir neklausytų taip aklai jų nurodymų.

Į susitikimus su mokyklos bendruomenėmis dėl mokyklos pertvarkymo, darbų plano ir pasiruošimo akreditacijai aptarimo susirenka Akcijos vadovai, vietoj mokyklos direktorių, mokytojų ir tėvų. Ir tai neeiliniai susitikimai, o Vilniaus mero su mokyklos bendruomene. Man tai reiškia viena – visiška mokyklų kontrolė ir baimė, jog bus pasakyta ne tai, ko reikia partijai, ir susitarta ne dėl to, ko reikalauja partijos strategai, kad galėtų švietimo klausimą dar vilkinti.

Kažkaip atrodo, kad problemų kyla tik tautinių bendrijų kalba dėstomose mokyklose. Daugelis Lietuvos mokyklų yra pertvarkytos ir, kaip bebūtų sunku, pagal nustatytus kriterijus arba buvo akredituotos, arba ne. O kai eilė atėjo Vilniaus kraštui, tada ir pasipylė mitingai, nesutarimai ir nuomonės.

O kur jūs buvote anksčiau? Tiek metų Rinkimų akcijos žmonės buvo Vilniaus krašto rajonų ir miestų valdžioje, o ir įstatymas apie mokyklų pertvarkymą buvo priimtas ne vakar… Ar jūs tik dabar atsibudote?

Bet kai atsibudote, tai jau visus savo ryšius su dabartine valdžia pakėlėte. Pavyzdžiui, mokyklų pertvarkymo įstatymo pataisos Seime buvo taip greitai priimtos, kad niekas net negalėjo suprasti, kaip tas įmanoma. Žinau tik viena, jog neįvertinau, bent aš tai tikrai, Rinkimų akcijos vienintelio ir nepakartojamo Vado įtakos Lietuvoje. Net negalėjau įtarti, kad dabartinė Lietuvos valdžia taip šoks pagal jo dūdelę, ir tenkins viską – neįsigilinus į problemą, be diskusijų su mokyklų bendruomenėm, be išskirtinių atvejų nagrinėjimo. Viena dieną paėmė ir atidėjo įstatymo vykdymą dar keliems metams.

J.Lelevelio mokykla šioje situacijoje liko įkaitu

Kaip pavyzdį noriu pateikti vieną garsią Vilniaus miesto mokyklą, kuri šioje situacijoje tapo įkaitu. Jos vardą skandavo beveik visi: „Lelevelio garsiąją mokyklą uždaro be jokio gailesčio. Neliks vidurinės Lelevelio mokyklos, ji liks tik pagrindinė“. Tiesa, šios skanduotės buvo ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje. Matau, kaip Rinkimų akcija laukė ir pasinaudojo tokiom situacijom, negalvojant pirmiausia apie vaikus ir ugdymo kokybę.

Po susitikimų su J.Lelevelio mokyklos bendruomene Vilniaus miesto tarybos valdančioji dauguma pasirengusi atšaukti sprendimą nekomplektuoti 11-12 klasių ir suteiks galimybę šiai mokyklai tapti ilgąja gimnazija su technine pakraipa. Konsultuos, dirbs su vadovais, mokytojais, ir kas svarbiausia – sieks šioje mokykloje mokslo kokybės ir mokinių pasirinkimo didinimo.

J.Lelevelio mokykla tikrai turi per dideles patalpas esamam mokinių skaičiui, ypač žinant, jog šalia esama Antakalnio progimnazijai neužtenka patalpų. Šių metų balandį Švietimo ir mokslo ministerija pateikė neigiamas išvadas dėl pasirengimo įgyvendinti ugdymo programas ir nepritarė akreditacijai, o ir mokykla vykdė ugdymo programas „išsibarsčiusi“ per du pastatus – gana prabangiai, žinant kaip sunku kitoms mokykloms sutalpinti mokinius.

Sprendimas šiandien priimtas, atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės ir mokinių norą išlaikyti gimnazijos statusą. Todėl J.Lelevelio mokykla dabar ruošiasi akreditacijai ir tikiu, kad kuo mažiau politikuotojų, lenkų bendrijos gynėjų kišis į šį procesą, tuo mokyklos bendruomenė bus arčiau sėkmės.

Svarbu moksleivius motyvuoti mokytis ir siekti tikslų

Šiais metais tikrai daug moksleivių iš didžiųjų Šalčininkų miesto gimnazijų neišlaikė lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino. Ir nesvarbu, ar tas moksleivis buvo iš lietuvių kalba dėstomos mokyklos, ar iš lenkų kalba dėstomos mokyklos.

Visiems yra labai sunku, nes Šalčininkuose ir lietuviškose mokyklose dauguma vaikų yra iš lenkų arba mišrių šeimų. Man pačiai šis egzaminas buvo pats sunkiausias, nes kai laikiau jį lietuvių kalba dėstomoje mokykloje prieš dešimt metų, laikiau kaip gimtosios kalbos egzaminą ir neturėjau jokių nuolaidų, o mąsčiau aš tada ir dėliojau sakinius ne lietuviškai.

Taip ir dabar – turime mokyti vaikus iš lietuvių ir tautinių bendrijų kalba dėstomų mokyklų, jog jie visi vienodai turi mokėti lietuvių kalbą. Skaityti, domėtis ir ruoštis egzaminams rimtai. Ir dabar tie, kurie iš lenkų ir rusų kalba dėstomų mokyklų, išlaikė net geriau nei lietuviškų mokyklų mokiniai. Tai puikūs pavyzdžiai visiems. Nes didžiausia visų mokytojų užduotis išmokyti vaikus mąstyti, analizuoti, dėstyti mintis ir motyvuoti juos aktyviai veikti bei siekti užsibrėžtų tikslų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Kasčiūnas: LLRA pelnosi iš tautinių įtampų kurstymo (I)
  2. Seime įregistruotas tautinių mažumų ir bendrijų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo projektas
  3. Kultūros ministras nepasirašė LLRA „stumiamo“ Tautinių mažumų įstatymo projekto
  4. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  5. V.Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II)
  6. V. Radžvilas. Memel – Wilno: Svarbiausias LLRA programos punktas (III)
  7. E. Čeponytė. Lenkakalbės švietimo įstaigos – LLRA įkaitės
  8. D.Gruodis. Ar politikai sugebės išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ar pasiduos LLRA šantažui?
  9. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  10. G. Kazėnas. LLRA išstojimas iš koalicijos – tiek vieni, tiek kiti bando „išsiplauti mundurus“
  11. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  12. A. Sakalas. LLRA pakvietimas į valdančiąją koaliciją – politinė klaida
  13. A.Butkus: Tautinių mažumų įstatymą prilyginčiau diversijai
  14. A. Zolubas. Žvilgsnis į eilinį „smaugiamų“ neva tautinių mažumų mitingą
  15. V. Keršanskas. Naujasis Tautinių mažumų įstatymas – kuriame naują Kosovą?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Antanas says:
    11 metų ago

    AWPL-LLRA yra lenkų ir lietuvių tautų kiršintoja ir tai faktas, į kurį kažkodėl nekreipia jokio dėmesio nei prokuratūra, nei kitos valdžios institucijos. O panelei Julijai linkiu sėkmės ir stiprybės!!!

    Atsakyti
  2. Vilius says:
    11 metų ago

    Ačiū Julijai, kas ji pasako tiesos žodį. O lenkų akcija ir toliau melagingai šmeižia Lietuvos valstybę ir meluoja. Gal pagaliau ir daugiau nelietuvių prakalbės apie lenkų didžiojo vado ir jo kariaunos Seime manipuliacijas. Jie nori, kad ir toliau lenkiškose mokyklose vaikai nemokėtų valstybinės kalbos, tokiais geriau manipuliuoti, lengviau rinkti balsus per rinkimus ir pan.
    Džiaugiamės, kad Julija yra tikra valstybės , kurioje ji gyvena patriotė, kad ji pilietiškai susipratusi.
    Per kitus rinkimus Juliją reikia išrinkti į Lietuvos Seimą, o visus tomaševskininkus išvaryti mokytis valstybinės kalbos ir Lietuvos Konstitucijos.

    Atsakyti
  3. Tamara says:
    11 metų ago

    Didelė pagarba p. Julijai už sąžiningumą ir pilietinę drąsą! Malonu žinoti, kad, jeigu kas, mudvi kartu stosime ginti TOS PAČIOS TĖVYNĖS!

    Atsakyti
    • Antanas says:
      11 metų ago

      Labai teisingas pastebėjimas! Gal visdėlto ne tautybėje ar rasėje, o pilietybėje esmė?.. Juk ir lenkas Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz) rašė: “Litwo, Ojczyzno moja…”

      Atsakyti
      • Pikc says:
        11 metų ago

        Įdomu, o Mickevičius jautėsi Lietuvos, ar Lietuva vadinamos Lenkijos provincijos pilietis? Apskritai, nesutikčiau dėl to, kad “pilietybėje yra esmė” jau vien dėl to, kad absoliuti dauguma (jei ne visi) tomaševskio ir rusų neojedinstvininkų šutvės nariai yra Lietuvos piliečiai.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          11 metų ago

          Kas dėl “Jedinstvojumatj”, kuriai priklausė liūdnai pagarsėjusio Valdemaro Tomaševskio tėvas, kokie jie buvo Lietuvos piliečiai, parodė jų veiksmai, nukreipti prieš Lietuvos Respubliką… Ir visdėlto, manyčiau, pilietybė yra svarbiau už tautybę. Paaiškinsiu savo mintį. Yra, pvz., Lietuvos piliečiai “lenkai Lietuvoje” ir yra Lietuvos piliečiai Lietuvos lenkai. Ir dar. V.Mickevičius-Kapsukas, A.Sniečkus, J.Paleckis ir kiti “mūsų epochos garbės, sąžinės ir proto” atstovai Lietuvoje buvo lietuviai, bet kokie jie buvo Lietuvos piliečiai?! Taigi. Kas dėl poeto Adomo Mickevičiaus (Adam Mickiewicz), tai jis pats apie save taip rašė (beje, tuo metu tautybė buvo suvokiama šiek tiek kitaip negu šiandieną): “Jestem Litwin polskiego pochodzenia” (esu lenkų kilmės lietuvis).

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Iš tikrųjų A.Mickevičius pagal kilmę nebuvo lenkas (Kilmė
            A. Mickevičius kilęs iš senos lietuviškos bajorų Rimvydų – Mickevičių giminės, kuri yra gyvenusi pačiame etnografinės Lietuvos pakraštyje – Rodūnės apylinkėse, o XVII a. pabaigoje išsikėlė į Naugarduko apylinkes. Senoji to krašto bajorija, kaip ir Mickevičiai, kalbėjo lenkiškai, nors pagal tradiciją laikė save lietuvių bajorais. https://lt.wikipedia.org/wiki/Adomas_Mickevičius )Jis, dėl Lietuvos lenkinimo, perėmęs lenkiškąją kultūrą, buvo lenkakultūris (Štai Šv.Popiežius Jonas Paulius II Lietuvos “lenkams” sakė: jūs esate ne lenkai, jūs – lietuviai, tik lenkiškos kultūros).
            O pilietybė, ypač po integravimosi proceso, niekuo nesiskiria nuo tautybės. Kas kita kad toje Lietuvos dalyje dirbtinai (mokyklose ne lenkus paversdami lenkakalbiais) veisiamas lenkakalbiškumas, ko valstybei visai nereikia.
            Ar įsivaizduojat JAV, Rusijoje, GB lietuviškai mokančias iš valstybės lėšų mokyklas?
            Ne. Nes valstybės ruošia žmones sau, o ne kitoms valstybėms ir ne prieš save.
            Laikas baigti žaidimus su tų “lenkų”, “rusų”, žydų” gamyba mokyklose už visuomenės daugumos pinigus..

          • Bartas says:
            11 metų ago

            Geras pasiūlymas.

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Bet įvykdyti įmanomas TIK tada, jei išeis į valdžią partija, kuriai tai rūpės.
            Pvz., galėtų tautininkai.
            Nors jiems reikia labai pasistengti, visų pirma sumąstyti geriausią ekonomikos kėlimo programą ir t.t., kad ten patektų.

  4. Vilna says:
    11 metų ago

    Kaip ir dabar yra, taip ir Adomo Mickevičiaus laikas, pilietybė laikyta bejausmiu, formaliu dalyku, taigi klausimas, ar A. Mickevičius “jautėsi Lietuvos, ar Lietuva vadinamos Lenkijos provincijos pilietis”, yra retorinis. Juolab, kad Lenkijos pilietybės formalumo jam faktą patvirtintų tai, jog, sakydamas “Lietuva, tėvyne mano, brangesnė tu man už sveikatą”, dėl Lenkijos čia nieko jausmingo nepriduria.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      11 metų ago

      Nesutikčiau, kad tais laikais pilietybė buvo “bejausmis, formalus dalykas”. Abiejų Tautų Respublikos (Rzeczpospolita) bendruose Seimo susirinkimuose net ir visiškai nutautėję (sulenkėję) Lietuvos bajorai nesitapatino su Lenkijos šlėkta ir ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos bajorų didesnės nepriklausomybės nuo Lenkijos karūnos klausimais dažnai baigdavosi muštynėmis…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        11 metų ago

        Muštynės dar nieko neįrodo.
        Bet pripažinkim faktą: tuomet Lietuvos pilietiškumas buvo pavojuje ir jį apibūdindavo tik savimonė – litvin.
        Kada valstybė buvo bendra ir bendriems sprendimams derėjo paklusti.
        Panašioje padėtyje Lietuva buvo ir TSRS bei carinės okupacijos ir aneksijos metais.

        Atsakyti
  5. tikras lietuvis says:
    11 metų ago

    Pritariant autorei reikia pasakyti, kad veiksmingiausias būdas išgyvendinti iš mokyklų LLRA yra tų mokyklų sulietuvinimas, y.y. jose dera ruošti žmones Lietuvai, mokant visko lietuvių – valstybine kalba, o kilmės kalbos palaikymui derėtų atskiros kilmės vaikams – baltarusių, lenkų, rusų ir pan., rengti sustiprintas kassavaitines, pvz., pamokas ta kalba.
    Taip išaugtų žmonės tikrais lietuviais, o ir dar mokėtų papildomą kalbą, kuri leistų ne tik su giminaičiais pasikalbėti, bert ir siekti aukštumų toje srityje, siekiant, pvz., tapti vertėjais ir pan. darbuotojais, kur tokia ar kitokia kalba gali būti reikalinga.
    Bet kada Lietuva juos augina “lenkais”, “rusais”, “žydais” ir pan., tai jiems ne Lietuva – svarbiausia gyvenime šalis, dėl ko jie ją lengvai pakeis, išduos ir pan.
    Mokyklos Lietuvoje, augindamos vaikus už visuomenės daugumos, t.y. lietuvių pinigus, privalo užauginti lietuvius.
    Ir čia vaikų tėvų kilmė visai neturi jokios reikšmės.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Daugiabučiai
Lietuvoje

Kaip daugiabučių gyventojai gali tapti po namu esančios žemės bendraturčiais

2026 08 01
Kaip ledynai suformavo Lietuvą
Istorija

Kaip ledynai suformavo Lietuvą: šiemet geologai kartografuoja dar tris šalies plotus

2026 08 01
„Skaitmeninių kūdikių“ karta
Lietuvoje

Kuo užaugs „skaitmeninių kūdikių“ karta?

2026 08 01
Seksualumo kultas
Gamta ir žmogus

Seksualumo kultas brukamas ir vaikams

2026 08 01
Archyvai istorikės akimis: pokalbis su Vida Girininkiene
Istorija

Archyvai istorikės akimis: pokalbis su Vida Girininkiene

2026 08 01
Vizijos ir regėjimai
Gamta ir žmogus

Vasaros skaitiniai: vizijos ir regėjimai

2026 08 01
Globalios Lietuvos lyderių forumas
Lietuvoje

Pasaulio lietuvių profesionalai telkia jėgas Lietuvos ekonomikos stiprinimui

2026 08 01
Susitikimas | VAATC nuotr.
Lietuvoje

Aptartos „Energesman“ darbuotojų įdarbinimo galimybės

2026 07 31
Ugniagesiai
Lietuvoje

Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai padės gesinti miškų gaisrus Prancūzijoje

2026 07 31
Mindaugas Sinkevičius
Lietuvoje

ISM tirs galimą akademinės etikos pažeidimą dėl M. Sinkevičiaus disertacijos

2026 07 31
Gėlynas
Gamta ir žmogus

Baltijos sostinių pripažinimas Vilniaus Šv. Rapolo pasažo gėlynui

2026 07 31
Klaipėda
Lietuvoje

Uostamiestis siekia valstybės paramos naujai ledo arenai

2026 07 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • klaustuko anekdotai apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • Naivus klausimas apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • >naivus klausimas apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip daugiabučių gyventojai gali tapti po namu esančios žemės bendraturčiais
  • 7 iš 10 vairuotojų bent kartą rado apgadintą savo automobilį
  • Kaip ledynai suformavo Lietuvą: šiemet geologai kartografuoja dar tris šalies plotus
  • Kuo užaugs „skaitmeninių kūdikių“ karta?

Kiti Straipsniai

Valstybės kontrolė

Valstybės kontrolė: švietimo pagalbos specialistai skęsta biurokratijoje

2026 07 27
Pamoka, mokytoja, mokykla

Valstybės kontrolė: specialiųjų poreikių turintys mokiniai negauna visos reikalingos pagalbos

2026 07 15
Mokykla

Vilniuje prasideda senų mokyklų atnaujinimo banga

2026 07 14
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Juozas Skirius

Lietuvių išeivijos tautinio brandumo išraiška – Susivienijimo įkūrimas 1886 metais

2026 07 07
mokytoja.klase.pamoka.mokiniai_smm.lt

Ministerija pristatė priemones mokytojų pritraukimui ir išlaikymui 

2026 06 29
Mokykla

Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises

2026 06 08
Priedanga

Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose

2026 06 05
Švietimas

Gyvenimo įgūdžių programa: kaip sekasi mokykloms?

2026 05 30
Mokykla, klasė

Aptarta, kaip mokyklos turėtų elgtis kilus krizinei padėčiai

2026 05 22
Sveikata

Mobili komanda kvies moksleivius rinktis slaugytojo darbą

2026 05 03

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • klaustuko anekdotai apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • Naivus klausimas apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • >naivus klausimas apie Seksualumo kultas brukamas ir vaikams
  • >Naivusai apie A. Navys, M. Sėjūnas. Ar Rusija žino kaip reaguos NATO?
Kitas straipsnis
Pateikti siūlymai dėl didesnių galimybių smulkiam ir vidutiniam verslui gauti finansavimą

Pateikti siūlymai dėl didesnių galimybių smulkiam ir vidutiniam verslui gauti finansavimą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai