E. Čeponytė. Lenkakalbės švietimo įstaigos – LLRA įkaitės

Naujo tyrimo rezultatai atskleidė, jog LLRA kontroliuoja 85 proc. (paklaida 11.21 proc.) lenkų kalba mokančių švietimo įstaigų Vilniaus rajono savivaldybėje ir 40 proc. (paklaida 14.2 proc.) Vilniaus miesto savivaldybėje. LLRA perima šių įstaigų kontrolę į partinę veiklą įtraukdama jau esamus jų vadovus arba pakeisdama juos sau lojaliais asmenimis. Labiausiai tikėtina, jog pagrindinis švietimo įstaigų politizavimo motyvas – siekis kontroliuoti lenkų švietimo bendruomenę bei patį švietimą lenkų kalba.

Spręsti švietimo įstaigų politizacijos problemą buvo mėginama reformuojant švietimo įstaigų vadovų atrankos sistemą, tačiau permainos neatnešė pageidaujamų rezultatų. Šiandien, norint sustabdyti LLRA manipuliaciją lenkų švietimo bendruomene ir prisidėti prie mažumų švietimo problemų deeskalavimo, būtina apriboti savivaldybių partinio elito įtaką tautinių mažumų švietimo įstaigų vadovams.

2014 metais atliktame tyrime „Lietuvos švietimo įstaigų vadovų politizacija: Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių lyginamoji analizė“ (Politologija, Nr. 74.) taikytas naujas metodas leido išmatuoti politizacijos mastą viešojo sektoriaus įstaigose. Politizacija – tai valstybės valdymas ir sprendimų priėmimas, kai vietoj profesionalumo ir nuopelnų taikomi partiniai kriterijai. Tyrime nustatyta, jog 77 proc. (paklaida 8.89 proc.) švietimo įstaigų vadovų Vilniaus rajono savivaldybėje ir 26 proc. (paklaida 5.45 proc.) Vilniaus miesto savivaldybėje šiuo metu yra politizuoti. Vadovas laikomas politizuotu, jeigu buvo aukšto lygio politinio pasitikėjimo tarnautoju, buvo išrinktas arba kandidatavo rinkimuose partijos sąraše, buvo partijos pasiūlytas rinkimų proceso narys, turėjo ar turi tam tikras partines pareigas ir panašiai.

Tyrimo duomenys leidžia teigti, jog LLRA yra labiausiai švietimo įstaigas politizuojanti partija Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse. Tai daroma ne tik jų vadovus įtraukiant į partijos veiklą, bet ir į vadovaujančias pareigas skiriant LLRA lojalius asmenis. Iš į analizę įtrauktų LLRA politizuotų vadovų, 58 proc. įstojo į partiją dar iki paskyrimo į darbo vietą. Žinoma, kitos partijos taip pat mėgsta savo kontroliuojamose savivaldybėse parūpinti postus bendrapartiečiams. Tačiau lyginant situaciją Vilniaus mieste ir rajone galima matyti didžiulius skirtumus: tikimybė, kad į vadovaujamą postą mokykloje bus paskirtas politizuotas, anksčiau toje mokykloje nedirbęs asmuo, Vilniaus mieste yra viena iš 50, o Vilniaus rajone – jau net viena iš 5 (galima paklaida dėl ne visų žinomų politizacijos atvejų). LLRA kontroliuojamoje Vilniaus rajono savivaldybėje lenkų kalba ugdančių švietimo įstaigų vadovai su partija buvo susiję apie du kartus dažniau nei Vilniaus mieste ir tris kartus dažniau nei lietuviškų švietimo įstaigų vadovai. Šie duomenys leidžia atmesti prielaidą, jog aukštą lenkų švietimo įstaigų vadovų politizacijos lygį galima būtų paaiškinti vien didesniu šios profesijos žmonių politiniu angažuotumu.

Tyrimo  duomenys rodo, jog kitų partijų nariai yra spaudžiami anksčiau išeiti iš vadovų pareigų. Tikėtina, jog LLRA, būdama valdančioji partija Vilniaus rajono savivaldybėje, naudojasi savo galia šalinti politinius konkurentus iš vadovų pareigų. Vilniaus rajone kitoms partijoms (ne LLRA) priklausantys švietimo įstaigų vadovai savo poste išsilaikydavo vidutiniškai dukart trumpiau nei LLRA nariai (lyginami 2001–2013 m. buvusių vadovų išlikimo poste laikotarpiai). LLRA priklausančių mokyklų vadovų vidutinė karjeros trukmė – 36,75 m. (paklaida – 2,386), kitų partijų narių – tik 16,68 m. (paklaida – 2,935).

Partijai lojalių asmenų skyrimas į postus viešajame sektoriuje yra dažnai naudojama partijų strategija,  mokslininkų dar vadinama partiniu patronažu. Partinis patronažas paprastai taikomas aukščiausiame, ministerijų ar įstaigų prie ministerijų, departamentų lygmenyje. Tuo siekiama arba užvaldyti šių įstaigų resursus, arba kontroliuoti politikos įgyvendinimą, arba ir vieno, ir kito. Vakarų demokratijose patronažo atvejai žemesniame, viešųjų paslaugų teikimo, lygmenyje yra reti, kadangi šiame lygyje nepriimami reikšmingi politiniai sprendimai, nedisponuojama dideliais finansiniais ištekliais. Tačiau vietos („savo kiemo“) partijoms, neturinčioms ministrų portfelių arba veikiančioms ekonomiškai atsiliekančiuose regionuose, vietos viešasis sektorius tampa vieninteliu finansų ir politinės galios šaltiniu.

Patronažas gali būti taikomas ne tik kaip organizacinė, bet ir kaip rinkiminė strategija – atsidėkojant postais partijos rinkėjams. Pastaroji partijų strategija Vakaruose praktiškai nebetaikoma, galbūt dėl tokių priežasčių kaip sumažėjęs darbų viešajame sektoriuje patrauklumas, partijų tarpusavio susitarimas nepolitizuoti ar išaugusi rinkėjų savimonė: balsuojama remiantis partijų programiniais skirtumais, o ne siekiant asmeninio atlygio.

Atsižvelgiant į šias tendencijas Vakarų šalyse vertėtų užduoti klausimą, kas motyvuoja LLRA taikyti patronažą žemiausiame, paslaugų teikimo, lygmenyje? Ko siekia ši partija politizuodama švietimo įstaigas:  jų resursų užvaldymo, švietimo politikos kontrolės ar atsidėkoti jai lojaliems asmenims?

Teisingiausia būtų sakyti, jog taikant patronažą yra derinami visi trys tikslai. Tačiau, atsižvelgiant į tyrimo duomenis, siekį kontroliuoti švietimo politikos įgyvendinimą galima išskirti svarbiausią motyvą. Šią išvadą pagrindžia keli argumentai. Pirmiausia, pagrindinis motyvas tikrai nėra poreikis atsidėkoti partijai lojaliems asmenims, kadangi didelė dalis švietimo įstaigų vadovų buvo LLRA politizuoti jau užimdami vadovaujančias pareigas. Be to, LLRA patronažą taikė atsirinkdama tik tam tikro tipo švietimo įstaigas (t.y. tas, kuriose pagrindinė mokymo kalba – lenkų), tuo tarpu kitose šios praktikos netaikė. Vadinasi, direktoriaus postas, kaip potencialus atlygis lojalistams, šiai partijai nebuvo svarbus. Antra, įstaigos finansinių resursų užvaldymas, remiantis tyrimo duomenimis, taip pat negali būti laikomas pagrindiniu motyvu. Atlikus statistinę analizę, nustatyta, jog nėra jokio ryšio tarp mokyklos gaunamo finansavimo dydžio ir tikimybės, jog ši mokykla bus politizuota. Tai reiškia, jog LLRA nesistengia politizuoti turtingiausių švietimo įstaigų. Galiausiai, remiantis šia atmetimo logika bei faktu, jog buvo politizuojamos tik švietimo įstaigos, kuriose ugdymas vyksta lenkų kalba, galima daryti išvadą, jog pagrindinis LLRA politizavimo motyvas yra siekis kontroliuoti lenkų švietimo bendruomenę bei jos teikiamas švietimo paslaugas.

Kaip būtų galima kovoti su švietimo įstaigų politizavimu? Pažaboti partinį patronažą buvo mėginama reformuojant švietimo įstaigų vadovų atrankos sistemą. Nuo 2011 m. kiekvienas, norintis užimti direktoriaus pareigas, privalo išlaikyti centralizuotai organizuojamą gebėjimų egzaminą. Be to, pakeista mokyklų direktorių atrankos komisijos sudėtis: vietos savivaldybė prarado dalį turėtų balsų (nuo 40 proc. iki 25 proc. balsų komisijoje), o po reformos į komisiją įtrauktiems mokinių ir tėvų atstovams suteikta net 37,5 proc. balsų. Centralizuota egzaminavimo tvarka leido sumažinti neprofesionalių asmenų, skiriamų į direktorių pareigas, skaičių: apie 50 proc. dalyvių egzamino neišlaiko. Tačiau mokyklų politizacijos masto ši reforma nepakeitė. Tarp pagal naująją tvarką paskirtų direktorių politizacija siekė 50 proc., o dažniausiai juos politizuojanti partija buvo LSDP.

Vadovų atrankos reformos poveikį sustiprintų vadovų veiklos vertinimo reforma. Veiklos vertinimas turėtų būti organizuojamas centralizuotai nuo partijų nepriklausomos įstaigos. Grindžiant jį vadovų veiklos rezultatais, matuojamais pagal nešališkus kriterijus, būtų pasunkintos sąlygos politiniams atleidimams iš darbo. Galiausiai, turint omenyje, jog būtent tautinių mažumų mokyklų vadovai yra politizuojami dažniausiai, jų atrankos bei veiklos vertinimo komisija galėtų susidėti tik iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kvalifikacijos tikrinimo įstaigos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų atstovų, neįtraukiant į šių sprendimų priėmimą užvaldytos savivaldybės atstovų. Taip būtų apribojama vietos partinė įtaką ir sumažintas politizacijos mastas. Tai apsunkintų sąlygas LLRA manipuliuoti lenkų švietimo bendruomene ir prisidėtų prie įtampos dėl mažumų švietimo problemų mažinimo ir greitesnio išsprendimo.