Klausantis Putino pareiškimų ir matant kas dabar darosi Ukrainoje, natūraliai kyla klausimas: kiek kartų Rusija rengiasi tautas „denacifikuoti“?
Putinas pasijuto Petro I-ojo „įpėdiniu“, jam irgi, girdi, tenkanti misija “susigrąžinti prarasta“… Nors Petras I-asis ir jo įpėdiniai iš tiesų ne „susigražino“, o tiesiog grobė svetimas žemes. Ir Peterburas arba Petrogradas stovi ant finougrų žemės, nekalbant jau apie Kareliją, aplėštą 1939-1940 m. Žiemos karo kampanijos metu.
Prisimenu, kai Atgimimo pradžioje buvo paskelbtas Petro I-ojo testamentas (jį vakar priminė Darius Kuolys, savo Feisbuko sienoje) tuojau pakilo alasas, esą tai falsifikatas, netikras dokumentas.
„Taip gali ir turi būti užkariauta Europa!“ – tokiais žodžiais baigiamas mįslingas „Petro I testamentas“.
Šį dokumetą,…
Posted by Darius Kuolys on Saturday, June 11, 2022
Tikras ar netikras – antraeilis klausimas, svarbu, kad Putino žodžiai ir Rusijos veiksmai patvirtina tai, ką Petras I-asis ar kas kitas jo vardu rašė prieš amžius. Tik dabar fraziologija šiek tiek kita – jie nebegrobia, o „denacifikuoja“.
Pirmą sykį ukrainčius bolševikai „denacifikavo“ išsyk po 1917 m. spalio revoliucijos, išžudę, apiplėšę ir ištrėmę į Sibirą išsilavinusius, labiau pasiturinčius, socialiai aktyvesnius žmones.
To pasirodė negana. Ukrainiečių ūkininkai vis tiek, net ir prie bolševikų, gyveno „per gerai“. Vėl aniems teko pareiga „denacifikuoti“ antrą kartą, sukeliant 1931-1933 siaubingą badmirį (Holodomorą), tikrą ukrainiečių tautos genocidą, pasiglemžusį mažiausiai 7 mln, o kai kuriais skaičiavimais – iki 20 mln. gyvybių.
Trečią kartą „denacifikavo“ ukrainiečius jau po II pasaulinio karo, nes ukrainiečiai parodė ambicijų bandyti pakovoti už savo nepriklausomą ir atskirtą nuo Rusijos Ukrainą.
Nepaisant to, kad Ukraina baisiai nukentėjo ir nuo vokiečių okupacijos, 1944 m. veikė per 100 tūkst. Ukrainos antibolševikinio pasipriešinimo partizanų.
Taigi, iki Stalino mirties 1953 m. Gulago lageriai buvo pilni ukrainiečių kurie, drauge su lietuviais (dažnai irgi partizanais ir pasipriešinimo dalyviais), buvo įvairių sukilimų ir nepaklusnumo akcijų inspiratoriai.
Dabar „denacifikuoja“ Ukrainą ketvirtą kartą…
Mus, lietuvius, „denacifikavo“ du kartus – 1940-1941 ir 1944-1953 metais, irgi raudonojo teroro priemonėmis. Tai, ką matėme Bučioje ir kitur – pas mus jau buvo.
Kai Hitleris užpuolė savo draugą Staliną, su kuriuo 22 mėnesius glaudžiai bendradarbiavo, rėmė vienas kito avantiūras ir tarptautinį banditizmą, plėšiant laisvas ir nepriklausomas valstybes, 1941 m. birželio 26 d. „Chicago Tribune“ paskelbė vedamąjį, kuriame rašė: „Su Stalino morlaline ir medžiagine parama Hitleris užėmė net keliolika valstybių, todėl Hitleris nutylėjo, kai Stalinas užgrobė Lenkijos, Suomijos dalis ir okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją.“
Laikraštis toliau rašo, kad prieš okuojant Lietuvą, Latviją ir Estija tos trys Baltijos valstybės darė didelę pažangą ir sparčiai turtėjo: „Kontrastas tarp tų žmonių gero gyvenimo standarto, jų padorumas, švarumas ir padėtis už sienos Sovietų Rusijoje pasaulį stebino.
Kai Hitleris leido komunistams įsikraustyti į tuos tris kraštus, purvinoji sienos pusė užplūdo ir pažemino laisvus ir save gerbiančius žmones. Jie buvo auka dviejų susimokiusių žemgrobių.”
Į šarvuočius kraunamos pavogtos ukrainiečių skalbimo mašinos, nešiojami kompiuteriai ir mobilieji telefonai rodo, kaip „ruskij mir” stebisi Ukrainos „turtais“. Įsivaizduokime tik, jei tas „ruskij mir” ateitų pas mus trečią kartą!?.. Gi būtų tas pats, kas jau buvo.
O buvo štai kas. Rašo ne koks anonimas, o ponia Vileišienė, garsiosios Vileišių giminės atstovė, savo dukrai į JAV, vos tik išvijus bolševikus iš Lietuvos 1941 m. Jos laiškas buvo paskelbtas Čikagos dienraštyje „Draugas“, 1941 m. spalio 8 d.
BAISIOS BUVO DIENOS, NIEKAS NEŽINOJO KAS GALI BŪTI
Pirmasis iš Lietuvos laiškas po bolševikų pasitraukimo persunktas siaubo
CHICAGO, Ill., spalių 7 d. — Štai šiomis dienomis Jungtines Valstybes pasiekė turbūt pirmasis laiškas iš Lietuvos, išsiųstas jau po bolševikų pasitraukimo.
Laiškas rašytas p. Vileišienės savo dukrai p. Devenienei ir iš Lietuvos išsiųstas šių metų rugpjūčio mėnesio 24 dieną. Laiško tekstą, dėl jo įdomumo, ir paduodame žemiau ištisai.
Išlikom gyvi
„Miela ir brangi dukryt, tėtė, aš, Ritutė ir Kaziai likom gyvi. Bet mūsų šeimos liko skaudžiai paliestos. Mykolėlį išvežė iš Vilniaus kalėjimo birželio 16 d. į Archangelsko guberniją. Birutę, Karolį ir vaikučius išvežė Sibiran birželio 17 d. Dar išvežti Vincai su vaikais, Juozas Vileišis su visa šeima, Jonas ir Jurytė Klungevičiai, jo brolis Mykolas su šeima, Černeckių šeima ir daug pažistamų. Apskaitoma maždaug 38,000.
Griebė iš nakties
Ir tai griebė iš nakties, kai dar miegojo, gaudė visus kas bėgo. Baisios buvo dienos, niekas nežinojo kas gali būti už minutės.
Mes ir kiti buvom sudėję daiktus, ruošėmės kelionei.
Likom stebuklingai, paskui sužinojom, kad kitas gaudymas buvo skirtas birželio 29 d., žadėjo visus išvežt. Diena mūsų išvadavimo buvo birželio 22 d., 4 val. ryto. Nenorėjom tikėti – tiek džiaugsmo.
Nebaisios buvo kovos
Nebaisios buvo kovos, geriau būtume užmušti, negu kankinami. O jie buvo žiaurūs ir baisūs: pjovė vaikus, moteris, neščioms moterims pjovė pilvus, vyrus kankino, kryžiavojo, degino ir vis negalėjo prisisotint nekaltojo.
Aš šaukiuos prie jūs, gelbėki, gelbėki. Vargšai išvežtieji Sibiran be jokios šviesios dienos, bado ir šalčio, alkani, žmonos be vyrų, baisu pagalvoti. Tu būk su vaikeliais vietoj. Žemės mes nedirbam, gyvenam Jūsų namuose su Fledžinskais.
Daug išėjo laisvėn
Žilinskai – sveiki, išsislapstė. Daug iš kalėjimų išėjo laisvėn. Ukmergėj beveik visi, nušovė kelis man pažįstamus. Politinių kalinių išsiųsta per 12.000. Daug ką nužudė birželio 22 dieną.”
Bučiuoju širdingai, Mamutė.”
* * *
Kitas liudijimas vienas prie vieno atkartoja tai, kas dabar vyksta Ukrainoje.
RŪPINASI IŠVEŽTŲJŲ ŽMONIŲ GRĄŽINIMU
Visur ieškomi bolševikų nužudytų žmonių užkasti lavonai. Surašinėjami per karą su bolševikais padaryti nuostoliai.
Lietuvos Raudonasis Kryžius gavo žinių, kad daugelis Kauno kalėjimo ketvirtojo skyriaus politinių kalinių ir vežtųjų į SSSR yra Minske.
Yra nemaža ir tokių, kurie nepasiekė Minsko. Tie išvežtųjų daliniai yra išsisklaidę ir visais keliais stengiasi sugrįžti į savo gyvenamąsias vietas. Jiems visur paramą teikia vokiečių kariuomenė.
Raudonasis Kryžius šiuo metu siunčia automobilius ir kitokiais būdais rūpinasi jų pargabenimu iš Minsko.
Žiauriems bolševikams ištisus valdymo metus siautėjant, išžudyta daug politinių kalinių, kurie paslapčiomis užkasti įvairiose vietose.
Be to, paskutinėmis dienomis išžudyta daug nekaltų civilių gyventojų, kurie paskubomis palikti nužudymo vietose.
Raudonojo Kryžiaus nukentėjusiems nuo karo komitetas yra yra susirūpinęs surasti tokius užkastus lavonus, juos atpažinti ir tinkamai palaidoti.
Todėl komitetas prašo visus gyventojus, žinančius užkastų lavonų vietas bet kuriose Lietuvos srityse, tai skubiai pranešti apie tokias vietas Raudonajam Kryžiui.
Elta skelbia: Lietuvos apskričių ir miestų viršininkai ir burmistrai organizuoja miestuose ir miesteliuose sudegusių ar sugriautų trobesių likučių tvarkymą, renkant ir kaupiant akmenis, plytas, pusplytes, statybinį laužą, apdegusią miško ir kitokią medžiagą.
Miško medžiagą paima į savo globą. Iš vietoje esančių matininkų suorganizuojamos brigados, kurios sužymi sugriautų ar apdegusių miestų bei miestelių dabartinę būklę, pažymėdami ant planų sunaikintuose kvartaluose atskirų sklypų ribas.
Šie planai bus reikalingi skubiam sunaikintų kvartalų perprojektavimui.
Be to, surašoma, kiek šeimų ir kiek asmenų liko be pastogės. Nustatyti, kiek sunaikinta viešojo pobūdžio trobesių, kaip tai mokyklų, ligoninių, bažnyčių kt., kokia jų buvusi kvadratūra ir kubatūra.
Visos šios žinios siunčiamos Komunalinio Ūkio Administracijai, Kaunas, Putvinskio. g. Nr. 27.
Buvusiųjų miestų ir apskričių vykdomųjų komitetų statybos remonto kontoros nuo m. birželio 23 d. nebeveikia. Kontorų turtą perima vietos savivaldybės. Visi kontoros tarnautojai, nereikalingi vietos savivaldybėms ir jų neperimti, iš tarnybos atleidžiami.
Kooperatyvų Sąjunga „Linas“ skelbia: „Šį pavasarį dėl įvairių priežasčių liko nieku neužsėti gana dideli ariamos žemės plotai. Kraštui reikalingas maistas ir įvairios žaliavos, o ūkininkams pinigai, todėl neužsėtos žemės negali likti nė vieno hektaro.
Tuos plotus, kuriuos galima užsėti ir kurie iki šiol dar neužsėti, būtina užsėti linais. Birželio mėn pabaigoje ar net liepos mėn. pradžioje pasėti linai iki rudens dar suspės užaugti ir prinokti.
Karo metu linai ir sėmenys – labai brangios ir reikalingos prekės, todėl už linų ūkio produktus ūkininkai galės gauti daug pinigų.
Gerų sėklinių dėmenų galima pirkti linų pirkyklose ir kooperatyvuose. Vartoti juos kitiems, ne sėjos, reikalams griežtai draudžiama.
Draugas, 1941 m. rugpjūčio 13 d.
seną straipsnį:
Vytautas Sinica. Kodėl bijoma Nacionalinio susivienijimo? (pasaka apie neonacius)
– propatria.lt/2020/04/vytautas-sinica-kodel-bijoma_27.html
Toks su dabartiniais vadukais NS – nereikalingas Tautai. NS vadukai dar bjauresni plėšikai, nei 30 metų buvusieji ir esami apsišaukėlių seimų seimagyviai – banditai.
(citata iš NS programos)
“Atskirų profesinių grupių reikalavimai didinti atlygį už darbą yra visiškai pagrįsti, bet jų neįmanoma patenkinti dėl valdžios nuolatinio vengimo padidinti valstybės pajamas.
31.2. Skaičiavimai rodo, kad pagal dabartinį Lietuvos ekonominio išsivystymo lygį valstybės pajamos iš per metus surenkamų mokesčių galėtų būti mažiausiai dviem milijardais eurų didesnės.”
– Tauta neparuošta savigynai, kai ir ukrainiečiai. Katastrofa.
– LDK Ukrainos okupacija yra ir LDK Lietuvos okupacija, taip pat.
– Atėjo laikas d_a_l_i_n_t_i (tobuliausius) ginklus (su naktinio matymo įranga, su optika) Lietuvos vyrams.
– Reikia apginkluoti m_i_l_i_j_o_n_ą Lietuvos vyrų.
– Paskaičiavus surinkto biudžeto dalį tenkančią vienam gyventojui (neskaitant ES biudžeto pinigų) bei lyginant su JK, kasmet surinkti biudžetai Lietuvoje buvo pertekliniai (2018 metais buvo plėšikiškai perteklinis bemaž dviem milijardais eurų), bet atsiranda apsišaukėlių seimo seimagyviai suskiai siūlantys šauliams patiems n_u_s_i_p_i_r_k_t_i (!) ginklus. Katastrofa.
– Gitanai Nausėda, jau dabar, organizuokite Lietuvos vyrų apginklavimą, kad užtikrinti Tautos saugumą, kad rimtai pasiruošti Lietuvos žemių gynybai. (Šveicarijos pvz, Izraelio pvz)
– Jei nebus organizuojamas ginklų d_a_l_i_n_i_m_a_s Lietuvos vyrams, Gitanai Nausėda, būsite apkaltintas apsileidimu svetimšalių naudai.
– Lietuvos vyrų apginklavimas, bet ne vatnikų.
______________
Lietuva – tvirtovė
Galima būtų dar prisiminti, kaip 1655 m buvo denaficikuojamas Vilnius, – kad net kraujas upeliais tekėjo. Po to į Vilnių iš įvairių apylinkių pradėjus keltis žmonėms, jis tapo jau nebe lietuviškas.
Aha, kur jau ne, „Su Stalino morlaline ir medžiagine parama Hitleris užėmė net keliolika valstybių, todėl Hitleris nutylėjo, kai Stalinas užgrobė Lenkijos, Suomijos dalis ir okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją“, o Vakarai ką darė? Rėmė tą patį Staliną ir sudarinėjo slaptas sutartis, tiesa? Su Vakarų pagalba tapo tuo, kuo tapo ir dabar veda negailestingą karą Ukrainoje senu įpročiu be taisyklių – ne Ženevos ir Hagos konvencijų aplinkoje, be tarptautinių karybos taisyklių. Taip pat Vakarai, Anglija, Amerika ir Rusija, atėmė iš Ukrainos atominį ginklą ir dabar turime tai, ką turime. Su Vakarų pagalba Stalinas okupavo Baltijos šalis ir pasiuntė jas Gulagan ant Laptevų jūros ledo, o karo pabėgėlius Čerčilis grąžino Rusijon, kad Stalinas, jo imperija, juos čia pat sušaudytų, anglų kariams matant, arba ištremtų mirčiai į Sibirą. O tą legendinį Amerikos generolą, George Patton, kuris ragino to neleisti – buvo konkurentų savo kariuomenėje ir Amerikos politikoje susprogdintas ir ligoninėje pribaigtas. Su Amerikos karine, medžiagine ir maisto pagalba pokaryje sovietai žudė lietuvius, latvius ir estus, naikino mūsų laisvės kovotojus. Vienas Amerikos viceprezidentas, vėliau tapęs net prezidentu, pareiškė, kad Sibire jokio Gulago nėr, bet mūsų pseudo inteligentai ir kiti edukuotieji apie tai bijo ir prasižioti, kad nenukentėtų – neprarastų darbo ir babkių. Žodžiu, “čėpucha” gaunas, kol deziukas vaikomas runkeliokams ir studenčiokams aplink pakaušį. Kam ta hipnozė ir tie dvejopi standartai mus čia dabar reikalingi, ką? Kam mums ta istorinė mitomaniakystė? Dovanokit už stiliaus ir kitas klaidas, nes jas taisyti būtų pernelyg didelė prabanga ir bereikalingos laiko sąnaudos, kaip ir tas “Bereikalingas Antrasis pasaulinis karas, kaip dabar Ukrainoje – tik besaikiam civilių ir Ukrainos laisvės kovotojų žudymui.
Edukuotieji ir visa Kapsukė in corpore nežino, kad Anglija ir Prancūzija paskelbė Vokietijai karą dėl greitkelio ir geležinkelio į Rytų Prūsiją, ir Danzig’o miesto. Skelbi karą ir manai, kad liksi neokupuotas? O jei okupuos, bus kaltas jau ne tas, kas karą dėl Lenkijos paskelbė. Kai Lenkija okupavo Pietryčių Lietuvą, trečdalį Lietuvos ir iš LDK palikimo padarė piš – 55 tūkst.kv. kilometrų – tai labai gerai, ane? Mana mūsų pseudo inteligentams, ypač su Kapsukės diplomais ir moksliniais laipsniais. O kai kai kas Lenkiją prispaudė ar okupavo už kokias ten anti, anti koalicijas ir raginimus pulti ką tokį – tai mūsų inteligentams pasaulio pabaiga. Va, per Lietuvą Rusija dabar rieda į Rytų Prūsiją ir niekas niekam nieko su niekuo niekada, ane? Mūsų neosovietinė nomenklatūra, pseudo inteligentija net žada karą Prancūzijai ir Vokietijai suskelti, tiesa? Tokia nagla per tuos mokslus ir zubrijimą, deziuko kalimą mintinai, pasidarė runkeliokų atžvilgiu.
Kapsukės auklėtiniai . Imat in rankas “diplomus” ir mosikuodami virš galvų bėgat in “broda”, duodat Papa Borgia atkirtį.
Kam čia tą Putiną, jo paleistą žodį “denacifikacija” imti į “apyvartą”, užuot juos ignoravus tylint – tarsi jų nebūta. Dabar išeina tarsi niekur nieko neįvykus -kalbama su Putinu. Taip jis primeta kalbas apie save ir įdiegia savo pasaulį į gyvenimą. Jis – tas jo pametėtas žodis ne žmonių, o ginklų kalbėjimo sritis. Tad civiliam, moraliam pasauliui tarpusavyje ne apie juos kalbėti derėtų. Tokiu atveju Putinas (putinizmas) nepasiektų vieno iš svarbiausių savo tikslų, t.y. kad žmonių pasaulis juo gyventų…