Dešimtajame 2024 metų „Gimtosios kalbos“ numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja emigrantų iš Lietuvos vaikų vardus Vokietijoje;
L. Lapinskienė pasakoja, kas siejo prezidentą Antaną Smetoną ir jo mokytoją Joną Jablonskį;
pradedamas straipsnių ciklas apie kalbininką Jurgį Talmantą;
toliau spausdinami geriausi kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ darbai…
Turinys
Daiva Sinkevičiūtė. Emigrantų iš Lietuvos vaikų vardų variantai Vokietijoje ….. 3
Vokietija yra viena iš keturių valstybių, į kurią per pastaruosius tris dešimtmečius iš Lietuvos vyko didžiausia emigracija.
Tiriant 1991–2020 m. gimusių emigrantų vaikų vardus nustatyta, kad didžiosiose emigracijos šalyse emigrantai iš Lietuvos vaikus labiau linkę vadinti lietuvių kalbai būdingos sandaros vardais.
Tai dažniausiai yra skolinti asmenvardžiai, o berniukų vardai dažniau už mergaičių pasižymi vien lietuvių kalbai būdinga sandara.
Kitaip nei kitose didžiosiose emigracijos šalyse, Vokietijoje tarp dažniausių mergaičių vardų mažiau yra baltiškų asmenvardžių (vien Gabija, Austėja ir Goda), o tarp dažniausių berniukų vardų pateko Joris – vienas iš dažniausių Norvegijos lietuvių emigrantų berniukų vardų.
Tarp berniukų vardų Vokietijoje, kaip ir Jungtinėje Karalystėje bei Norvegijoje, dažniausias yra Lukas, bet kitaip nei kitur itin dažnas Jono vardas.
Dažniausias Vokietijoje gyvenančių emigrantų šeimų mergaičių vardas yra Laura, kurio nėra dažniausių kitų didžiųjų šalių mergaičių vardų dvidešimtukuose, o po jo yra Emilija – populiariausias vardas tarp Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos emigrantų šeimų mergaičių.
Kaip ir kitose šalyse, dažniausi emigrantų Vokietijoje duoti vaikams vardai yra variantiški. Dažniausiai konkuruoja lietuvių ir kitų kalbų vardų formos.
Tai matyti ir iš pačių dažniausių vardų Ema, Lėja, Sofija, Dominykas, Gabrielius. Variantiški yra ir lietuvių, ir kitoms kalboms būdingi vardai, taigi emigrantų asmenvardžių įvairovė yra išties didelė.
Lionė Lapinskienė. Mokytojas Jonas Jablonskis ir jo mokinys Antanas Smetona Mintaujoje 1893–1896 metais ….. 10
Spalio pradžioje švenčiama Tarptautinė mokytojų diena. Ta proga nemažai mokinių geru žodžiu prisimena savo mokytojus. Gražų mokytojo ir mokinio duetą turime ir lituanistikos istorijoje.
Tai kalbininkas Jonas Jablonskis ir bene žymiausias jo mokinys Antanas Smetona – teisininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras, pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.
Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Vytautas Kardelis. Aisma, sasułās, namo namo… In memoriam Jadvyga Kardelytė (1929–2024) ….. 15
Rugpjūčio 15 d. atsisveikinome su dialektologe, žodynininke, vertėja, redaktore, dėstytoja Jadvyga Kardelyte.
Iš praeities
Egidijus Ūksas. Jurgio Talmanto pėdsakai Kelmės krašte ….. 17
Spalio 11 d. Veiviržėnuose įvyko Lietuvių kalbos draugijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės surengtas seminaras „Valstybinės kalbos keliu: žmonės ir jų darbai“, skirtas Klaipėdos rajone, Stančaičiuose, gimusio kalbininko, pedagogo, vertėjo, pirmojo „Gimtosios kalbos“ atsakomojo redaktoriaus Jurgio Talmanto 130-mečiui.
Egidijaus Ūkso pranešime apie kalbininko gyvenimo laikotarpį Kražiuose ir Kelmėje pasakojama, kad šiuo gyvenimo etapu Talmantas pasižymėjo ne tik kaip pedagogas, bet ir ėmė reikštis kaip vertėjas, pradėjo domėtis lietuvių kalbos reikalais.
Varžytuvės „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“
Evita Jurevičiūtė. Mielasis mano ateities vaikaiti… 20
Spausdinamas mokinių grupės laureatės Evitos Jurevičiūtės (Zarasai) darbas.
Kronika ….. 22
Skyrelyje „Personalijos“ pranešama apie apgintas naujas daktaro disertacijas
– Filologijos krypties mokslų:
Olga Ušinskienė „Migracijos srities sąvokų sistema ir raiška anglų ir lietuvių kalbose“ (vad. Sigita Rackevičienė; Mykolo Romerio universitetas);
Žydrūnas Šidlauskas „Kauno marių užtvindytų gyvenviečių vietinio kalbinio varianto rekonstrukcija ir dabartinė vartosena“ (vad. Danguolė Mikulėnienė; Lietuvių kalbos institutas);
Gintarė Gelūnaitė-Malinauskienė „Lietuvių ir vokiečių verslo derybų dalyvių kalbinė sąveika“ (vad. Rūta Eidukevičienė; Vytauto Didžiojo universitetas);
Danutė Valentukevičienė „Kalbinė ir sociokultūrinė Varėnos geolekto sankloda stebimuoju laiku“ (vad. Danguolė Mikulėnienė; Lietuvių kalbos institutas);
Danguolė Kotryna Kapkan „Būti perfektų gramatinimas ir jo paribiai: Bario dialekto, bulgarų ir lietuvių kalbų atvejų tyrimai“ (vad. Axel Holvoet; Vilniaus universitetas);
– Voldemaras Žitkus apgynė informatikos inžinerijos krypties mokslų daktaro disertaciją „Koreferencijų sprendimai lietuvių kalbai“ (vad. Rita Butkienė; Kauno technologijos universitetas).
Skyrelyje „Konferencijos, renginiai“ – apie Žemaitiško rašto metams skirtą mokslinę konferenciją „Tarmės ėr šnektas – kap atversts žemielapis“ Kuršėnuose ir mokslinę-metodinę konferenciją „Žemaičių kalba istorijos verpetuose“ Kuliuose;
13-ąją tarptautinę tarpdalykinę mokslinę konferenciją „Regionas: istorija, kultūra, kalba“ Šiauliuose, tarptautinę mokslinę konferenciją „Metodologinės naujovės kalbinio variantiškumo tyrimuose“ Vilniuje (LKI) ir kt.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė.
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2023 m. jį leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
