Ketvirtajame 2023 metų „Gimtosios kalbos“ numeryje A. Rimkutė-Ganusauskienė apžvelgia 147 lopšelių-darželių interneto svetainių kalbą, teikia patarimų;
D. Kardelytė-Grinevičienė nagrinėja, kaip rytų aukštaičių šnektose reiškiama vieta;
R. Urnėžiūtė apžvelgia Lietuvių kalbos draugijos V skaitymuose svarstytus klausimus;
R. Kvašytė dalijasi įspūdžiais iš Janio Endzelyno 150-mečio minėjimo renginių Latvijoje; pristatomi du nauji leidiniai, kt.
Turinys:
Daiva Kardelytė-Grinevičienė. Vietos raiškos labirintais: lokatyvinės konstrukcijos rytų aukštaičių šnektose ….. 3
Nemažą plotą užimantys rytų aukštaičiai kalba nevienodai. Tradiciškai jie skirstomi į šešias smulkesnes šnektas:
panevėžiškių, širvintiškių, kupiškėnų, anykštėnų, uteniškių ir vilniškių.
Nors visos jos tikrai skirtingos, tačiau vietai nusakyti turi bendrų raiškos priemonių.
Apskritai rytų aukštaičiuose (kaip, beje, ir visame lietuvių kalbos plote) vieta nusakoma trimis būdais:
buvimą kur nors ar judėjimą į tam tikrą vietą įvardija linksnis (ar linksniai), prielinksninės konstrukcijos ir vietos prieveiksmiai.
Straipsnio autorė kviečia atidžiau panagrinėti vietos linksnių ir su jais susijusių prielinksninių konstrukcijų vartoseną rytų aukštaičių šnektose, autentiškais pavyzdžiais atskleidžia vietos raiškos priemonių konkurenciją ir ieško šio reiškinio priežasčių.
Aušra Rimkutė-Ganusauskienė. Lopšelių-darželių interneto svetainės – mokytojų kalbos atspindys? ….. 9
Interneto svetainė – viena iš daugelio žinių sklaidos terpių.
Turbūt nėra nė vienos švietimo įstaigos, kuri jos neturėtų.
Svetainėje skelbiamos žinios apie įstaigą, jos istoriją, veiklą, ugdymą, dalijamasi naujienomis.
Paprastai daug dėmesio skiriama svetainės stiliui, dizainui, struktūrai, turiniui, naujoviškiems ir patraukliems žinių pateikimo būdams.
Žinių čia ieško ugdymo įstaigų bendruomenių nariai – mokytojai, ugdytiniai, jų tėvai ir kiti lankytojai.
Straipsnyje pristatomi autorės atlikto 147 Lietuvoje veikiančių lopšelių-darželių svetainių kalbos tyrimo rezultatai.
Pateikiama pavyzdžių analizė ir kalbos patarimai turėtų būti naudingi tokių svetainių tekstų rengėjams.
Naujienos:
Rita Urnėžiūtė. Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose – apie kalbos prestižą ir gyvybingąsias sekvojas ….. 19
Vasario 28 d. Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Vilniaus skyrius ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija surengė 5-uosius LKD skaitymus.
Juose nagrinėta kalbos prestižo samprata, skirtingų kartų požiūris į kalbos prestižą, daug dėmesio skirta aukštųjų mokyklų kalbos politikai.
Mums rašo:
Genovaitė Kačiuškienė. Gimtosios kalbos šventė Pasvalyje ….. 25
Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje pristatyta Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ pradėta leisti knygų serija „Kultūros studijos Panevėžyje“, o po renginio įsteigtas LKD Pasvalio Petro Būtėno skyrius.
Asta Gasiūnienė. Bibliotekai grąžintas Vytauto Vitkausko vardas….. 27
Minint Knygnešio dieną, Šiaulių r. savivaldybės Vytauto Vitkausko bibliotekoje surengta vardo suteikimo bibliotekai šventė.
Svetur:
Regina Kvašytė. Janio Endzelyno 150-mečio minėjimas Rygoje ….. 29
Žymaus latvisto, baltisto ir indoeuropeisto Janio Endzelyno (1873–1961) gimimo sukaktis įtraukta į 2023-ųjų metų UNESCO minėtinų dienų kalendorių.
Sukaktis Latvijoje paminėta turiningais mokslo bendruomenės renginiais, išleista kalbininko rinktinių raštų teminė ir vardų rodyklė, o bendradarbiaujant su UNESCO Latvijos nacionaline komisija parengtas originalus kalendorius, skirtas dviem sukaktuvininkams: kalbininkui Janiui Endzelynui ir dailininkui Vilhelmui Purvyčiui, kuriam 150 metų sukako pernai kovo 3 d. (ši data taip pat buvo paminėta UNESCO).
Apžvalga:
Darius Žiemelis. „Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow“ (t. 1, nr. 20) ….. 32
Pristatomas naujausias Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidžiamo elektroninio periodinio mokslo žurnalo „Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow“ numeris.
Janina Švambarytė-Valužienė. Alma Ragauskaitė „XVII–XVIII a. kėdainiečių asmenvardžiai“ ….. 33
Apžvelgiama Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos Almos Ragauskaitės monografija vertinga ne tik mokslo bendruomenei, bet ir visuomenei, besidominčiai asmenvardžių raidos istorija, tautinės tapatybės įrašais ar nuorodomis rankraštiniuose šaltiniuose.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė.
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
Dar kartą apie neapykantą lietuvių kalbai prof. Laima Kalėdienė: Laisvės partija – uždaryti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją
– pozicija.org/dar-karta-apie-neapykanta-lietuviu-kalbai-prof-laima-kalediene-laisves-partija-uzdaryti-valstybine-lietuviu-kalbos-komisija/