Dvyliktajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje L. Bilkis aiškina Čiurlionio pavardės kilmę, kaitybos ir kirčiavimo variantus; A. Navickaitė-Klišauskienė kalbina Jono Kazlausko premijos laimėtoją Jurgį Pakerį.
L. Lapinskienė primenamas kun. dr. Jono Adolfo Starkaus švietėjiškus darbus, tarp jų ir amerikiečiams skirtą „Lietuvių kalbos gramatiką“; E. Ingelevičiūtė-Jablonskienė pasakoja apie 6-ąją tarptautinę mokslinę terminologijos konferenciją…
Turinys
Laimutis Bilkis. Apie pavardes Čiurliónis ir Čiurlioni̇̀s ….. 3
Kilmės požiūriu Čiurlionio pavardė siejama su tos pačios šaknies asmenvardžiu Čiurlys, o jis yra laikomas pravardiniu iš paukščio pavadinimo čiurlys „čiurlių šeimos paukštis, svyrulys“. Nagrinėjant darybos požiūriu matyti patroniminė priesaga -(i)onis.
Taigi Čiurlionis – žmogaus pavarde (asmenvardžiu) Čiurlys sūnus. Tarpukariu ši pavardė labiausiai buvo paplitusi Merkinės, Kauno, Druskininkų, Kapčiamiesčio, Leipalingio valsčiuose, užfiksuota ir Marijampolės, Seinų, Alytaus valsčiuose.
Peržvelgus tarpukariu sudarytą pavardžių kartoteką, kurios pagrindu parašytas „Lietuvių pavardžių žodynas“, atsiskleidžia, kad anuomet pietų aukštaičių plote vartotos dvejopos šio asmenvardžio formos: Čiurliónis, Čiurliónio… (1 kirčiuotė) ir Čiurlioni̇̀s, Čiurlioniẽs… (3 kirčiuotė).
Šių dienų požiūriu netipinė forma kilm. Čiurlionies buvo vartojama ir dokumentuose, ir oficialiuose pavadinimuose, pvz., Čiurlionies galerija.
Straipsnyje pateikiama ir daugiau pietų aukštaičių plote užrašytų pavardžių su priesaga -(i)onis, kurios būdavo linksniuojamos ir kirčiuojamos pagal tokį pat modelį: Baltrukonis, Baltrukonies…, Jasilionis, Jasilionies… ir kt.
Naujienos
Jurgis Pakerys. Kai į priekį veda neatsakyti klausimai (kalb. Agnė Navickaitė-Klišauskienė) ….. 6
2025 m. Jono Kazlausko premijos laimėtoju tapo Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius Jurgis Pakerys. Kalbininko mokslinis akiratis labai platus – tiek diachroniniai baltų kalbų tyrimai (ypač veiksmažodžio istorija), tiek ir dabartinės kalbos kismas (skolinių adaptacija lietuvių kalboje, darybos formantų veiksmingumas).
Tyrėjo moksliniai interesai ne tik išeina už baltų kalbų ribų (tyrimai, į kuriuos įtraukiamos ir finų kalbos), bet ir susilieja su ne filologijos mokslais – genetika ir archeologija.
Iš praeities
Lionė Lapinskienė. Kun. dr. Jonas Adolfas Starkus, jo „Lietuvių kalbos gramatika“ ir kiti darbai ….. 10
Dvasininkas, mokslų daktaras Jonas Adolfas Starkus (1895–1968) – išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūros ir švietimo gyvenime. Jo gyvenimo ir darbų kelias glaudžiai susijęs su Seinų „Žiburio“ gimnazija, nuo 1920 m. sausio veikusia Lazdijuose.
Šios gimnazijos kapelionu ir mokytoju Starkus tapo 1923 m., o 1927–1936 m. ėjo direktoriaus pareigas. Gimnazijos istorijai svarbi 1935 m. Marijampolėje išspausdinta Starkaus knygelė „Seinų „Žiburio“ gimnazija. I laidos 10 metų sukakties proga“.
1936 m. suvalstybinus katalikišką „Žiburio“ gimnaziją Starkus neteko darbo ir išvyko į JAV. Ten Tompsone, jėzuitų įsteigtoje Marianapolio kolegijoje, pradėjo dėstyti lietuvių kalbą ir literatūrą, o 1938 m. išleido amerikiečiams skirtą „Lietuvių kalbos gramatiką“.
Mokytojo užrašai
Spausdinami 2025 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ suaugusiųjų grupės II vietos laimėtojos Faustos Ivanauskaitės ir III vietos laimėtojos Vilijos Kaškelytės-Narvydienės darbai.
Fausta Ivanauskaitė. Neapykantiškos meilės linijos….. 16
Vilija Kaškelytė-Narvydienė. Visko yra buvę su ta tarmiška kalba….. 18
Kronika
Eglė Ingelevičiūtė-Jablonskienė. Moksliniai, administraciniai ir mokomieji terminologijos lygmenys ….. 21
Apie 6-ąją tarptautinę mokslinę terminologijos konferenciją, šių metų spalio 16–17 d. surengtą Lietuvių kalbos institute.
2026 metais sukanka ….. 25
„Gimtosios kalbos“ 2025 metų turinys ….. 30
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2023 m. jį leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
Vargu ar būtų kalbinio pagrindo pavardę Čiurlionis laikyti taip paprastai – pravardine iš paukščio pavadinimo čiurlys. Ji veikiau vestina iš vandens čiurlenimo jam čiurkšle tekant, srūvant, plg. čiurkšlė, čiurkšti. Tai gali būti giminiuotina ir su veiksmažodžiu kurti. Tas, kas kuria, gali būti vadinamas kurilys, kurulys, kurlys, čiurlys (k/č).
O čiurlys negali būti iš čiurlenti?
Nematau čia kažkokios prieštaros. čiurlenti – čiurlys – Čiurlionis.
Čiurlys veikiau gali būti iš veiksmažodžio guiti, guja, zuiti, zuja. Tas, kas zuja, gali būti tarmėse vadintas zurlys (zurzlys, kurklys, čiurklys) > čiurlys. Skraidymas kaip zujimas būtent yra paukščio čiurlio požymis. Taigi žodžio čiurlys būtų kita semantika ir daryba negu čiurlenti – Čiurlionis. Pavardė Čiurlionis gali būti šaltinio – gausybės rago – sinonimas.
Po to, kai tamsta arklį išvedžiojai iš irkluoti, į tamstos išvedžiojimus rimtai žiūrėti nelabai išeina…:)
Visi paukščiai skraido, o mažesniųjų dauguma skraidymas būtent zujimu ir pasižymi. Bet jų pavadinimai skirtingi, tad jie ne nuo tos skraidymo ypatybės, o nuo kitų ypatybių duoti.
Žinoma į tai, ko neišmanai, negali “rimtai žiūrėti”. Apskritai, tokiu atveju būtų mandagiau patylėti.
Dzūkijoj labai paplitę paukštiškos pavardės.
Rytų Aukštaitijoje taip pat paplitę “paukštiškos” pavardės. Biržuose : Kregždė- 19, Dagilis- 18, Vanagas-13 pavardžių; Kupiškyje : Čiurlys -12, Vanagas-9, Starkus-8, Keršulis-9 pavardės; Molėtuose: Starkus-9, Sakalauskas-9, Čivilis- 20 pavardžių; Rokiškyje- Varnas-41, Sakalauskas-20 pavardžių;Svėdasuose- Žvirblis-20, Vanagas-6, Kovas-5, Gaigalas-5 pavardės; Utenoje- Žvirblis- 7, Varnas-8, Sakalis-8 pavardės, Pabradėje ( Švenčionių r.)- Varna-7,Žvirblis-2 pavardės, Giedraičiuose ( Molėtų r.) Čivylis- 18, Sakalauskas-11 pavardžių ( iš Lietuvių pavardžių žodyno).
Taip, gal būt tai rytų aukštaičių pavardės. Man atrodo, dar Vėlius rašė, kad rytų Lietuvoj viskas susiję su dangum, vakarų Lietuvoj – su požemiu. Net kryžių forma tą parodo.
Gal senovėje gyventojų daugiau vadintasi vardais pagal Saulės judėjimą dangumi (rytai – pietūs – vakarai) negu pagal paukščių vardus. Be to, gali būti, kad ne žmonės gavo paukščių vardus, bet atvirkščiai. Juk nesant žmogaus – paukščiams vardų nereikėjo, be to, manytina, kad pirmiausiai žmonėms tarpusavyje pravardžiuotis prisėjo. .