Išleistas 4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

Ketvirtajame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje L. Balodė aiškina žmonių ir augalų vardų (antroponimų ir fitonimų) sąsajas latvių kalboje; K. Župerka parodo, kad šalia plačiai komentuojamo naujadaro žmoga gyvuoja ir žmogas; V. Sidaravičienė pasakoja apie varžytuvių „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ nugalėtojų darbus; G. Lučinskas pristato knygą apie Merkinės krašto švietėją kun. Juozą Bakšį (1884–1925).

Turinys

Laimutė Balode. Apie antroponimų ir fitonimų ryšį latvių kalboje ….. 3

Straipsnyje pasakojama apie žmonių ir augalų vardų (antroponimų ir fitonimų) sąsajas latvių kalboje. Ryšį tarp fitonimų ir antroponimų atskleidžia du priešingi procesai.

Pirmasis – onimizacija, kai bendriniai žodžiai (ypač augalijos semantikos) tampa tikriniais žodžiais. Antrasis – apeliatyvacija, t. y. procesas, kai asmenvardžiai virsta bendriniais žodžiais, augalų pavadinimais; šio proceso rezultatas – nauji žodžiai – onomastikoje dar vadinami eponimais.

Onimizacijos pavyzdžiai

Tai asmenvardžiai, kurių etimonas yra gėlės, medžio ar kito augalo pavadinimas. Pastaraisiais dešimtmečiais tokios semantikos naujadarų ypač gausėja.

Greta jau seniai įsišaknijusių vardų, įtrauktų į Latvijos tradicinių vardadienių kalendorių, atsiranda, pavyzdžiui, Dālija „jurginas“, Lilija „lelija“, Madara „lipikas“, Gundega „vėdrynas“, Vijolīte „našlaitė“. Gamtinės semantikos asmenvardžiai populiarėja ir tarp pastarųjų metų naujagimių vardų.

Priešingas procesas – apeliatyvacija

Ypač ryškiai atsispindi fitonimų daryboje. Nemaža dalis augalų pavadinimų latvių kalboje yra eponimai, padaryti iš asmenvardžių, neretai siejami su vardadienių papročiu ir augalų žydėjimo laiku, pavyzdžiui: mārtiņrozes (lot. Chrysanthemum, liet. chrizantema) < Mārtiņš; miķelītes (lot. Aster, liet. astras) < Miķelis ir kt.

Latvių rinkėjų kuriamų naujų rūšių ir veislių pavadinimai neretai daromi iš asmenvardžių – pačių rinkėjų, jų šeimos narių, dažniausiai dukterų, žmonų, ar kitų asmenų, kurių garbei augalas pavadinamas.

Pavyzdžiui, 2006 m. prezidentės Vairos Vykės-Freibergos (Vīķe-Freiberga) garbei nauja tulpių veislė pavadinta vardu ‘Vaira’. Ypač daug Latvijoje asmenvardžiais pavadintų rododendrų veislių.

4-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris | vlkk.lt nuotr.

Kazimieras Župerka. Žmoga ir žmogas (apie šių žodžių radimąsi ir vartojimą) ….. 9

Maždaug prieš porą dešimtmečių atsirado naujadaras žmoga. Visuomenė dėl jo ypač sujudo, kai 2020 m. pradžioje buvo paskelbtos „Vilniaus universiteto lyčiai jautrios kalbos gairės“. Įdomu, kad vartosenoje galima aptikti ir formą žmogas.

Žmoga yra įtraukta į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną, o žmogo jame kol kas nėra. Duomenyne pateikiamos dvi žmogos reikšmės: „feministinis moters, kaip žmogiškos būtybės, pavadinimas; abiem lytims tinkantis asmens pavadinimas“.

Antrąja reikšme žmogą linkstama vartoti menkinamai, ironiškai, pajuokiamai, tad ilgainiui šalia reikšmės apibrėžties gali atsirasti atitinkama stilistinė pažyma.

Formos žmogas pavyzdžių mažoka (kiek dažnesnė daugiskaita žmogai), bent kiek tiksliau apibrėžti žodžio reikšmės ir jos atspalvių kol kas neįmanoma. Kaip ir įprasta individualiesiems (autoriniams, okazionaliems, stilistiniams) naujadarams, šis žodis pavartojamas kontekstine, atvejo reikšme.

Mums rašo

Gintaras Lučinskas. Knyga švietėjo, šaulio, kunigo Juozo Bakšio atminimui ….. 13

Knygos „Žuvęs už Lietuvą. Kunigas dr. Juozas Bakšys (1884–1925)“ (2025) autorius pasakoja apie kunigo, švietėjo, ypač nusipelniusio Merkinės kraštui, Juozo Bakšio gyvenimą ir veiklą, rašo apie knygos šaltinius, rengimo principus ir netikėtas progas papildyti rengiamą knygą.

Mokytojo užrašai

Veslava Sidaravičienė. Ryšys tarp kalbos, vietos ir jaunosios kartos: varžytuvių „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ laureatai ….. 17

Penktą kartą surengtų varžytuvių „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“ rengėjai sulaukė daugiau kaip 200 mokinių darbų.

Varžytuvėse, kurias rengia LKI, LLTI, VLKK, LKD ir ŠMSM, tikslai – stiprinti Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokinių kalbinę ir kultūrinę savimonę, ugdyti jų asmeninį ryšį su lietuvių kalba, tyrinėti gyvenamosios aplinkos kalbinį kultūrinį kraštovaizdį – vietovardžius, gatvių pavadinimus, viešąsias iškabas, įstaigų pavadinimus, atminties ženklus, paminklus ir atminimo lentas.

Kaip ir kasmet, dalyvių darbai buvo skirtingi ir turiniu, ir forma – atsiųsta esė, filmų, interviu, komiksų, nuotraukų, piešinių, rašinių, tiriamųjų darbų, vaizdo įrašų ir kitokios formos darbų.

Kronika ….. 24

Balandžio numerio kronikoje – du skyreliai: „Personalijos“ ir „Lietuvių kalbos draugijoje“. Šiame skyrelyje pasakojama apie kovo 27 d. Panevėžyje ir Panevėžio rajone surengtą Juozo Balčikonio dieną.