Rengiantis plėsti įtraukųįį ugdymą visose šalies švietimo įstaigose, nuo rugsėjo auga valstybės parama švietimo pagalbai. Nors švietimo pagalba yra savarankiška savivaldybių funkcija, prie jos įgyvenimo valstybė šiemet buvo suplanavusi prisidėti 161,7 mln. eurų – tai jau 14 proc. daugiau nei pernai, kai švietimo pagalbai įgyvendinti savivaldybėms buvo skirti 140,8 mln. eurų.
Bet įvertinus visus reikalingus pokyčius, numatyta, kad nuo rugsėjo finansavimas švietimo pagalbai turi augti sparčiau ir bendras švietimo pagalbos finansavimas išaugs dar 2 mln. EUR iki 163,6 mln. EUR.
Švietimo pagalbos finansavimas valstybės lėšomis nuo 2019 m. išaugo daugiau nei 100 mln. eurų – nuo 61 mln. eurų 2019 m. iki numatytų daugiau nei 163 mln. eurų 2024 m.
„2023 m. valstybės biudžeto lėšos sudarė 76 procentų šios srities finansavimo – labai skatiname ir raginame daugiau lėšų švietimo pagalbai skirti pačias savivaldybes, nesiremti tik valstybės lėšomis. 2022 m. valstybės finansavimas sudarė net 80 proc. šios srities, o bendrą savivaldybių dalies ūgtelėjimą nulėmė itin reikšmingas šio finansavimo augimas Vilniaus savivaldybėje bei keliose kitose savivaldybėse. Visgi kartu stebime ir ne tokią džiugią tendenciją: valstybei kasmet didinat švietimo pagalbos finansavimą per pastaruosius metus, net 19 savivaldybių jį sumažino. Tai rodo, kad ne visada valstybės finansavimo didinimas pavirsta realiai didesne pagalba šalies mokiniams,“ – komentuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Anot viceministro, išlaidos švietimo pagalbai atsipirks su kaupu, nes didesnis finansavimas reiškia daugiau profesionalių švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo padėjėjų mokyklose, daugiau konsultacijų ir pagalbos vaikams, tėvams, mokytojams, daugiau mokymosi sėkmę patiriančių įvairių galių mokinių, stiprėjančios bendruomenės.
Iš švietimo pagalbai skiriamų lėšų mokami atlyginimai mokyklose, darželiuose dirbantiems logopedams, psichologams, socialiniams pedagogams ir kitiems švietimo pagalbos specialistams, taip pat mokytojų padėjėjams. Šiomis lėšomis apmokamas pedagoginių psichologinių bei švietimo pagalbos tarnybų specialistų darbo užmokestis, taip pat paslaugos, susijusios su psichologine, specialiąja pedagogine, specialiąja ir socialinę pedagogine pagalba ir prevencinių programų įgyvendinimas švietimo įstaigose.
Stengiantis pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas, 2021 m. rugsėjį vidutiniškai 20 proc. padidintas šių specialistų atlyginimas, 2022 m. – dar 12,5 proc., nuo 2023 m. padidėjo dar 13 proc. Numatyta, jog nuo rugsėjo 1 d. mokytojų ir pedagoginių darbuotojų (t. y. ir švietimo pagalbos specialistų) vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didės iki sudarytų 130 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, vertinant pagal naujausias ekonomines prognozes.
Didesnis švietimo pagalbos finansavimas leidžia steigti naujus švietimo pagalbos specialistų etatus – skaičiuojama, kad švietimo pagalbos specialistų skaičius nuo 2020 m. Lietuvos mokyklose išaugo 17% (nuo 3,7 tūkst. iki 4,2 tūkst. pareigybių), o 2024 m. numatytas finansavimas leis įsteigti dar virš 200 naujų etatų mokyklose. Per pastaruosius ketverius metus mokytojų padėjėjų skaičius mokyklose išaugo 2,5 karto: 2019–2020 m. m. jų dirbo 2069, šiais mokslo metais – 5271.
Bendrąsias švietimo įstaigas iš viso lanko daugiau nei 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų. Jie sudaro apie 15 proc. visų šalies darželius ir mokyklas lankančių vaikų.
