Sprendimai dėl viešųjų paslaugų, gynybos finansavimo, socialinių išmokų ir valstybės skolinimosi priimami remiantis duomenimis, kurių dalies patikimumo auditoriai negali patvirtinti. Tai rodo Seimui pateiktos Valstybės kontrolės valstybinio audito išvados dėl svarbiausių šalies 2025 m. ataskaitų rinkinių.
Dėl valstybės ataskaitų rinkinio, Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkinio ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkinio pareikštos sąlyginės auditorių nuomonės. Tai reiškia, kad juose nustatyta reikšmingų duomenų iškraipymų, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti dalies finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų teisingumo.
„Kai valstybė neturi patikimų duomenų apie savo turto, įsipareigojimų ar išlaidų panaudojimą, sudėtinga priimti teisingus sprendimus. Dalis problemų kartojasi ne vienus metus, todėl būtini ne pavieniai taisymai, o sisteminiai sprendimai – stipresnė vidaus kontrolė, patikimesnės informacinės sistemos ir aiškesnė atsakomybė už valstybės finansų duomenų kokybę“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Nustatyti reikšmingi valstybės turto apskaitos ir finansų kontrolės trūkumai
Valstybės ataskaitų rinkinyje reikšmingi iškraipymai nustatomi jau keturioliktus metus iš eilės. Finansinių ataskaitų rinkinyje yra besitęsiančių reikšmingų turto apskaitos klaidų, susijusių su miško žemės ir medynų, mineralinių išteklių, infrastruktūros statinių ir kito valstybės turto apskaita. Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje išliko sisteminė problema – reikšminga išlaidų darbo užmokesčiui, prekių ir paslaugų, ilgalaikio turto, atsargų įsigijimui ir pan. dalis (916,81 mln. Eur) neatskleista pagal tikrąją jų panaudojimo paskirtį. Auditas parodė, kad būtina užtikrinti skaidrų Lietuvos šaulių sąjungai skiriamo valstybės finansavimo naudojimą. Taip pat nustatyta pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir apmokėjimo bei kraujo ir jo komponentų tiekimo ir kainodaros reguliavimo trūkumų.
Svarbių valstybės finansų duomenų negalima laikyti patikimais, nors nuo jų kokybės tiesiogiai priklauso sprendimai dėl viešųjų paslaugų, gynybos, socialinių išmokų ir valstybės skolinimosi.
„Sodros“ ataskaitose – reikšmingi išmokų administravimo trūkumai
Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitose išliko iškraipymų dėl neapskaitytų įsipareigojimų, susijusių su paskirtomis, bet gavėjų nepasiekusiomis socialinėmis išmokomis. Dėl motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų administravimo trūkumų auditoriai negalėjo patvirtinti 454,9 mln. Eur šių išmokų sąnaudų teisingumo. Dar viena problema, turėjusi įtakos auditorių nuomonės modifikavimui – teisinio reglamentavimo neatitinkantis atidėtų socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo administravimas.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo apskaitos trūkumai vis dar sprendžiami
Sąlyginė nuomonė dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ataskaitų pareikšta todėl, kad dėl informacinių sistemų trūkumų auditoriai negalėjo patvirtinti dalies gautinų sumų teisingumo. Sistemose vis dar nefiksuojama dalis apskaitai būtinų duomenų apie fondo reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio šalims už Lietuvoje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Šios problemos buvo nustatytos jau 2021 m. ir vis dar sprendžiamos.
Kitų fondų ataskaitose reikšmingų iškraipymų nenustatyta
2025 m. Garantinio, Ilgalaikio darbo išmokų ir Pensijų anuitetų fondų ataskaitų rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingi – dėl jų pareikštos besąlyginės auditorių nuomonės. Jų duomenimis galima pasitikėti priimant valdymo sprendimus.
Ką siūlo Valstybės kontrolė?
Valstybės kontrolė audituotoms institucijoms pateikė siūlymus, skirtas stiprinti valstybės lėšų ir turto valdymą, vidaus kontrolę bei duomenų patikimumą. Laukiami šie institucijų veiksmai ir pokyčiai:
- Krašto apsaugos ministerija turi užtikrinti pagrįstą ir skaidrų valstybės lėšų, skiriamų Lietuvos šaulių sąjungai, naudojimą.
- Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktos rekomendacijos dėl pacientų pavėžėjimo paslaugų reglamentavimo ir kainodaros tobulinimo, taip pat dėl skaidresnės ir vienodais principais grindžiamos kraujo ir jo komponentų tiekimo bei kainodaros sistemos.
- Lietuvos geologijos tarnyba turi pasiekti proveržį ir sukurti teisės aktus atitinkančią mineralinių išteklių apskaitos ir vidaus kontrolės sistemą, kuri užtikrintų patikimus valstybės duomenis apie mineralinius išteklius.
- Nacionalinei žemės tarnybai būtina sustiprinti informacinių technologijų kontrolės aplinką ir pašalinti nustatytus IT valdymo trūkumus.
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turi imtis priemonių, kurios padėtų išvengti socialinių išmokų dubliavimo ir permokų susidarymo rizikų, taip pat turi užtikrinti pagrįsto dydžio Garantinio fondo išmokų mokėjimą.
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai taip pat rekomenduota imtis priemonių, kuriomis būtų užkardyta nustatyto teisinio reglamentavimo neatitinkanti papildomų pensijų įmokų mokėjimo praktika, ir aiškiau reglamentuoti darbdavių papildomų įmokų mokėjimą.
Valstybės kontrolė akcentuoja, kad stiprinant finansų duomenų patikimumą būtini sisteminiai pokyčiai. Tai svarbu ne tik pagrįstiems sprendimams, bet ir visuomenės pasitikėjimui valstybe, todėl institucijų vadovai turi prisiimti aiškią atsakomybę ir užtikrinti reikiamą lyderystę.
Planuojama, kad valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė išvadas dėl metinių šalies finansinių ataskaitų pristatys Seime birželio 9 d.
Parengta pagal Valstybės kontrolės pranešimą
