2022–2025 m. pirmąjį pusmetį verslo naujovėms skatinti skirta daugiau nei 3 mlrd. Eur, tačiau panaudota tik pusė šios sumos.
Šiuo metu apie 70 proc. naujovių finansavimo Lietuvoje sudaro Europos Sąjungos (ES) dotacijos, tačiau iki 2028 m. jų apimtis turėtų sumažėti daugiau kaip tris kartus – 2027 m. sumažės 226 mln., o 2028 m. – 58,6 mln. Eur.
Taip pat daugiau nei dvigubai mažės valstybės biudžete naujovėms numatytas finansavimas – nuo 221,2 mln. Eur 2026 m. iki 99,7 mln. Eur 2028 m.
Nors naujovių mokesčių lengvatos valstybės biudžetui kasmet kainuoja vidutiniškai 179 mln. Eur, lengvata moksliniams tyrimams ir bandomajai plėtrai (MTEP) naudojamasi ribotai – ja pasinaudojo tik 41 proc. įmonių, gavusių tiesioginę paramą naujovėms.
Valstybė neturi visapusiškų žinių apie naujovių infrastruktūrą: iš 7 stebimų mokslo ir technologijų parkų net 3 nevykdė MTEP veiklos, o apie daugumą verslo inkubatorių ir klasterių veiklos duomenų apskritai nekaupiama.
Naujovių poreikis auga, tačiau valstybė neužtikrina nuoseklaus naujovių kūrimo proceso ir ne visada vertina, ar finansuoti projektai sukūrė planuotus rezultatus.
Valstybės kontrolės atliktas verslo naujovių skatinimo sistemos auditas parodė, kad verslo naujovėms skatinti Lietuvoje yra ir pinigų, ir priemonių. Tačiau jos vis dar neveikia kaip viena sistema, padedanti verslui nueiti kelią nuo sumanymo iki sėkmingo gaminio rinkoje.
Dalis finansavimo lieka nepanaudota, naujovių infrastruktūra valdoma fragmentiškai, ne visada vertinama, kokį rezultatą sukūrė finansuoti projektai, o mažėjant Europos Sąjungos paramai, valstybė dar nėra numačiusi, kaip užtikrins ilgalaikį naujovių finansavimą.
Tuo metu mokesčių lengvatomis, kurios yra vienos svarbiausių paskatų investuoti į MTEP, naudojasi mažiau nei pusė teisę į ją turinčių įmonių.
„Ateities viešųjų finansų projekcijos aiškiai rodo būtinybę didinti valstybės pajamas. Siekdami išlaikyti šalies ekonomikos augimą ir fiskalinį stabilumą, privalome iš esmės didinti darbo našumą ir investuoti į aukštą pridėtinę vertę.
Todėl naujovių politika negali būti vertinama pagal tai, kiek pinigų paskirta ar kiek finansavimo priemonių sukurta. Svarbiausias klausimas – kiek naujų produktų, technologijų ir konkurencingų verslų tai padeda sukurti.
Šiandien ne visada galime atsakyti, kokį rezultatą davė valstybės investicijos, todėl būtina daugiau dėmesio skirti ne procesui, o rezultatui ir realiam poveikiui“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Milijonai eurų nepanaudojami, nes finansavimo priemonės kuriamos neįvertinus tikrojo poreikio
2022–2025 m. pirmąjį pusmetį naujovėms skatinti buvo taikytos 174 finansavimo priemonės, kurioms numatyta 3,02 mlrd. Eur, tačiau panaudota tik pusė šios sumos – 1,5 mlrd. Eur. Patikrinus 28 finansavimo priemones nustatyta, kad tik 6 iš jų buvo aiškiai pagrįstos duomenimis apie tikrą verslo poreikį.
Daugeliu atvejų nebuvo įvertinta, kiek įmonėms iš tikrųjų reikia tokios paramos ir kokio poveikio tikimasi ją skiriant. Audito rezultatai rodo, kad dalis finansavimo verslo nepasiekia. Iš 1,68 mlrd. Eur vertintoms priemonėms skirtų pinigų daugiau kaip 1 mlrd. Eur liko nepanaudota, o daugiau nei pusėje priemonių nepavyko paskirstyti bent 90 proc. numatyto finansavimo.
Pasibaigus priemonės taikymo laikui, šie pinigai ne visada greitai nukreipiami kitoms didesnio verslo susidomėjimo sulaukiantiems sumanymams.
Naujas finansavimo priemones Valstybės kontrolė rekomenduoja kurti remiantis aiškiai įvertintu verslo poreikiu. Taip pat svarbu sudaryti galimybes nepanaudotą finansavimą greičiau nukreipti ten, kur jo labiausiai reikia. Tai leistų veiksmingiau panaudoti naujovėms skirtus pinigus ir greičiau pasiekti planuotus rezultatus.
Neaišku, kaip ateityje bus finansuojamos pirmenybinės naujovių sritys
Šiandien didžioji dalis naujovėms skirtų pinigų Lietuvoje ateina iš ES fondų. Audituotu laikotarpiu ES fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšos sudarė apie 70 proc. visonaujovių finansavimo – daugiau kaip 2,1 mlrd. Eur iš visų 3,02 mlrd. Eur naujovėms skirtų lėšų.
Tačiau šis finansavimo šaltinis nėra nuolatinis. ES skiriamas finansavimas naujovėms artimiausiais metais mažės: 2027 m. – 226 mln. Eur, o 2028 m. – 58,6 mln. Eur. Valstybės biudžete inovacijoms numatytas finansavimas taip pat mažės nuo 221,2 mln. Eur 2026 m. iki 142,7 mln. Eur 2027 m. ir 99,7 mln. Eur 2028 m.
Auditas parodė, kad valstybė kol kas nėra aiškiai apsisprendusi, kaip ateityje bus finansuojamos pirmenybinės naujovių sritys ir kokiems tikslams bus teikiama pirmenybė. Tai ypač svarbu artėjant naujam 2028–2034 m. ES finansavimo laikotarpiui.
Europos Komisijos pasiūlyme būsimam Europos konkurencingumo fondui ir programai „Europos horizontas“ numatyta beveik 400 mlrd. Eur, tačiau finansavimo modelis ir lėšų paskirstymas dar derinami. Valstybės kontrolės vertinimu, būtina iš anksto atpažinti strategines naujovių kryptis ir rengti ilgalaikį jų finansavimą.
Taip pat svarbu pereiti nuo pavienių priemonių finansavimo prie nuoseklios naujovių kūrimo grandinės, apimančios visą kelią nuo mokslinių tyrimų iki gaminio rinkoje. Tai padėtų užtikrinti nuoseklų naujovės politikos įgyvendinimą ateityje ir išlaikyti Lietuvos konkurencingumą.
Žemas patentavimo aktyvumas
Lietuvoje patentavimo aktyvumas išlieka žemas – 2024 m. paraiškų milijonui gyventojų (45) buvo 3 kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis (152). Mažam patentavimo aktyvumui įtakos gali turėti patentavimo finansavimo sąlygų bei proceso trukmės nesuderinamumas. Verslui taip pat trūksta žinių apie intelektinės nuosavybės apsaugą.
Auditas nustatė, kad iš 30 atrinktų projektų patentuotas tik 1 rezultatas, nors 27 atvejais buvo sukurti ar komercializuoti produktai. Žinių apie intelektinės nuosavybės apsaugą stoka ir patentavimo išlaidų kompensavimo trūkumai riboja patentavimo aktyvumą.
Valstybė skiria milijonus mokesčių lengvatoms, tačiau verslas jomis naudojasi ribotai
Valstybė verslo naujoves skatina ne tik tiesioginiu finansavimu, bet ir mokesčių lengvatomis. 2022–2024 m. jų taikymas valstybės biudžetui kasmet kainavo vidutiniškai 179 mln. Eur.
Didžiausią dalį sudarė investicinio projekto lengvata (142,5 mln. Eur per metus), taip pat mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros (MTEP) sąnaudų trigubas atskaitymas (21 mln. Eur) bei lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas pajamoms iš intelektinės nuosavybės komercializavimo (15,6 mln. Eur).
Vis dėlto auditas parodė, kad šiomis paskatomis naudojamasi ribotai. Tik 41 proc. įmonių (122 iš 301), gavusių tiesioginę paramą naujovėms, papildomai pasinaudojo ir MTEP mokesčių lengvata. Per trejus metus bendras lengvatomis pasinaudojusių įmonių skaičius net sumažėjo 5 proc.
Įmonės nurodo, kad naudotis lengvatomis trukdo sudėtingas administravimas ir dokumentavimas, neaiškūs reikalavimai ir pavojus, kad išlaidos vėliau nebus pripažintos MTEP veikla. Tai ypač svarbu mažoms ir labai mažoms įmonėms, kurioms administravimo kaštai dažnai tampa neproporcingai dideli.
Auditorių vertinimu, šiandien problema nėra lengvatų dydis – problema ta, kad daliai įmonių jomis naudotis pernelyg sudėtinga. Todėl Valstybės kontrolė pataria pertvarkyti MTEP mokesčių lengvatų administravimą, taikyti standartizuotus įkainius ir mažinti administracinę naštą verslui.
Mokslo parkai, inkubatoriai ir klasteriai – sistema, kurios valstybė nemato
Mokslo ir technologijų parkai, verslo inkubatoriai ir klasteriai turėtų padėti verslui kurti naujoves, tačiau auditas parodė, kad valstybė neturi visapusiško vaizdo apie šios infrastruktūros veiklą. Naujovių agentūra stebi tik 7 mokslo ir technologijų parkus, nors audito metu nustatyti dar 53 panašią veiklą vykdantys subjektai.
Iš stebimų parkų net 3 per pastaruosius dvejus metus nevykdė mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros veiklos. 2009–2020 m. į parkų infrastruktūrą investuota 11,6 mln. Eur. Dėl nepakankamos stebėsenos ir valdymo trūkumų sudėtinga kiekybiškai įvertinti parkų indėlį į šalies naujovių sistemos plėtrą.
Padėtis panaši ir verslo inkubatorių srityje – ministerija turi duomenų tik apie vieną Europos kosmoso agentūros inkubatorių. Tuo metu Lietuvoje iki šiol nėra bendros klasterių registravimo ir stebėsenos sistemos, nors ši problema nustatyta dar 2014 metais.
Valstybės kontrolė pataria nustatyti mokslo ir technologijų parkų bei verslo inkubatorių identifikavimo bruožus, jų įtraukimo į stebėseną ir vertinimą principus, užtikrinti jų veiklos vertinimą ir rezultatų panaudojimą priimant sprendimus dėl naujovių infrastruktūros plėtros ir išlaikymo. Klasterių srityje papildomai siūloma patikslinti teisinį reguliavimą.
Neišnaudojamos naujovių viešųjų pirkimų galimybės verslo naujovėms skatinti
Nors Ekonomikos ir naujovių ministerija skyrė 5 mln. eurų metodinei pagalbai ir įsteigė gebėjimų centrą, naujoviškų viešųjų pirkimų mastas šalyje auga itin lėtai (nuo 34 pirkimų 2022 m. iki 52 pirkimų 2025 m.).
Šis vangus augimas rodo, kad už naujoviškus pirkimus atsakingos ministerijos taikomos priemonės išlieka pernelyg rezervuotos ir stokoja siekių, todėl tikram proveržiui pasiekti būtina diegti ne tik metodines gaires, bet ir konkrečias finansines paskatas bei rizikos pasidalijimo mechanizmus.
Tai sudarytų motyvuojančias sąlygas perkančiosioms organizacijoms plėtoti naujoviškus viešuosius pirkimus, kurie turėtų veikti kaip strateginis katalizatorius ir skatintų privataus sektoriaus naujoves ir verslo investicijas į aukštą pridėtinę vertę.
Augant investicijoms į gynybą, didėja ir naujovių poreikis
Gynybos technologijos tampa vis svarbesne naujovių sritimi. Vis dėlto auditas parodė, kad valstybė neužtikrina nuoseklaus naujovių vertės kūrimo proceso nuo mokslinių tyrimų ir prototipų kūrimo iki gaminių diegimo rinkoje ir viešajame sektoriuje.
Šiuo metu naujovių finansavimo sistema labiau nukreipta į atskiras priemones nei į vientisą naujovių kūrimo grandinę. Tyrimams numatyta 206,7 mln. Eur, prototipavimui – 491 mln. Eur, o didžiausia finansavimo dalis – 1,83 mlrd. Eur – skirta jau sukurtų gaminių plėtrai ir eksportui.
Didelį verslo susidomėjimą gynybos naujovėmis parodė priemonės „Gynybos naujoviški čekiai“ įgyvendinimas. Audito duomenimis, priemonė sulaukė didesnės paklausos, nei buvo numatyta finansavimo, todėl buvo skelbiamas papildomas kvietimas teikti paraiškas.
Tačiau patikrinus 10 projektų, kuriems buvo skirta 279,8 tūkst. Eur, nustatyta, kad nebuvo vertinama, ar sukurti gaminiai atitiko savybes ir reikalavimus, už kuriuos paraiškų vertinimo metu buvo skirti balai.
Valstybės kontrolės vertinimu, valstybės parama naujovėms turi būti siejama ne tik su pinigų panaudojimu, bet ir su pasiektu rezultatu. Tai ypač svarbu gynybos srityje, kur naujovių vertė matuojama ne paraiškų skaičiumi, o realiai sukurtomis ir pritaikytomis technologijomis.
Svarbu vertinti ne tik išleistus pinigus, bet ir pasiektą poveikį
Auditas parodė, kad naujovių skatinimo priemonių poveikis galėtų būti didesnis, jei jų poreikis būtų pagrįstas duomenimis, nustatomi aiškūs atrankos bruožai ir nuosekliai vertinami rezultatai.
Nors kai kurių priemonių vertinimai atliekami, vis dar nepakanka žinių, leidžiančių įvertinti, kurios jų sukuria didžiausią naudą, todėl sudėtinga priimti pagrįstus sprendimus dėl priemonių tęstinumo ir gerinimo.
Valstybės kontrolės vertinimu, Lietuvai šiandien labiausiai reikia ne naujų priemonių, o vientisos naujovių sistemos, kuri leistų ne tik finansuoti naujoves, bet ir žinoti, kurios investicijos kuria didžiausią vertę valstybei.
Tokia sistema turėtų sujungti finansavimą, mokestines paskatas, naujovių infrastruktūrą, talentų ugdymą ir naujoviškus viešuosius pirkimus į vieną nuoseklią grandinę – nuo sumanymo iki gaminio rinkoje.
Valstybinio audito ataskaita: Verslo naujovių skatinimo sistema
