Ilgos laukimo eilės pas gydytojus – vis opesnė Lietuvos sveikatos sistemos problema. Valstybės kontrolės atliktas vertinimas rodo, kad nuo 2018 m. gyventojų, kurie ilgas eiles laiko viena svarbiausių sistemos bėdų, padaugėjo nuo 55 iki 73 proc. Taip pat daugėja gyventojų, ligos atveju nesikreipiančių į gydymo įstaigas (nuo 37 iki 45 proc.). Dar labiau nerimą kelia faktas, kad kas trečias susirgęs žmogus nesikreipia į medikus vien dėl eilių, o 13 proc. nepavyksta net užsiregistruoti.
„Jei kas trečias susirgęs žmogus nesikreipia į medikus dėl per ilgų eilių, tai reiškia viena – tūkstančiai žmonių lieka be būtinosios pagalbos. Jie gydosi patys, laukia arba tiesiog nieko nedaro. Laiku negydomos ligos užsitęsia, komplikuojasi, daro žalą ne tik sveikatai, bet kartais kelia pavojų ir gyvybei. Tokia padėtis – aiškus signalas: sveikatos sistemoje būtini pokyčiai“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Beveik pusė apklaustų gydymo įstaigų pripažįsta, kad paslaugos teikiamos vėluojant ilgiau, nei leidžia teisės aktai. Dažniausiai vėluojama suteikti gydytojų specialistų paslaugas – net 80 proc. apklaustų įstaigų nurodo, kad laukimo laikas viršija numatytą 30 kalendorinių dienų terminą. 29 proc. įstaigų teigia, kad nesilaikoma 7 kalendorinių dienų termino patekti pas šeimos gydytoją, o 7 proc. – 60 kalendorinių dienų termino dienos stacionaro paslaugoms.
Sunkiau patekti pas šeimos gydytoją
Palyginus 2018 ir 2025 m. gyventojų apklausos duomenis, matyti, kad vis sunkiau prieinamos šeimos gydytojo paslaugos. Ligonių, gavusių paslaugą tą pačią dieną, sumažėjo nuo 26 proc. iki 20 proc., o laukiančiųjų ilgiau nei 10 dienų padaugėjo. 13-oje savivaldybių daugiau kaip pusė gyventojų šeimos gydytojo paslaugų laukė ilgiau nei 7 kalendorines dienas.
Auditorių teigimu, stebimi sveikatos prieinamumo netolygumai tarp didžiųjų miestų ir regionų. Trečdaliui kaimo gyventojų buvo sudėtinga užsiregistruoti sveikatos priežiūros paslaugai (mieste – 22 proc.), o 34 proc. susidūrė su sunkumais patekti pas gydytojus netoli namų (mieste – 17 proc.).
Išankstinės pacientų registracijos sistemos duomenys atskleidžia ir specializuotų paslaugų prieinamumo skirtumus tarp savivaldybių: dermatovenerologo paslaugų ilgiau nei 30 dienų laukia daugiausia Radviliškio, Jonavos, Ignalinos rajonų ir Vilniaus miesto gyventojų, o ginekologo – Šiaulių rajono ir Elektrėnų gyventojų.
„Sveikatos priežiūros paslaugų netolygumai vis dar giliai įsišakniję. Gyvenant už miesto ribų, kelias iki gydytojo tampa ilgesnis – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Laukti taip pat tenka ilgiau, o galimybių laiku gauti pagalbą – mažiau. Tai reiškia, kad žmogaus sveikatos apsauga priklauso ne nuo jo poreikio, o nuo gyvenamosios vietos. Tokios realybės negalime toleruoti“, – sako I. Segalovičienė.
Parengta pagal Valstybės kontrolės pranešimą
