Tarptautinio projekto PROTECT BALTIC svetainėje galima rasti daug žinių apie vertingas jūrines saugomas teritorijas Baltijos jūroje.
Šį kartą projekto komandos dėmesys nukrypo į Lietuvos pajūrį, kur kiekvienais metais didžiulį lankytojų skaičių pritraukia Pajūrio regioniniame parke esanti saugoma jūrinė teritorija – Baltijos jūros priekrantė ir jos lankomiausia vieta „Olando kepurė“.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuri irgi dalyvauja minėtame projekte, žinovė jūrinių saugomų teritorijų apsaugos klausimais Ieva Savickaitė pateikė vertingų įžvalgų apie turtingą šios teritorijos biologinę įvairovę ir ekologinę reikšmę, apie šios saugomos teritorijos „Natura 2000“ statusą.
Straipsnis paimtas iš PROTECT BALTIC svetainės ir išverstas iš anglų kalbos. Straipsnį galite rasti čia.
Interviu su žinove Ieva Savickaite.
– Sveiki, Ieva, gal galite papasakoti, kodėl ši saugoma teritorija tokia svarbi biologinei įvairovei?
– Ši teritorija yra gyvybiškai svarbi vieta, kurioje paukščiai ieško prieglobsčio sezoninių migracijų metu. Žymiausi ir saugomi lankytojai – rudakaklis naras (Gavia stellata), klykuolė (Bucephala clangula), ledinė antis (Clangula hyemalis), nuodegulė (Melanitta fusca) ir mažasis kiras (Larus minutus), kurių kiekvienas atlieka svarbų vaidmenį subtilioje šios ekosistemos pusiausvyroje.
Po bangomis esantys rieduliai ir akmenuotas dugnas sudaro rifus, kuriuose vyraujantys šakotieji banguoliai (Furcellaria lumbricalis), sudaro gyvybingą ekosistemą, kuri atgyja prasidėjus pavasariui.
Šios rūšys ir buveinės ne tik praturtina regiono biologinę įvairovę, bet ir pabrėžia „Natura 2000” buveinės, svarbą. Rudakakliai narai ir sibirinės gagos, kurios jau kuris laikas nebeaptinkamos Lietuvos pajūryje, yra įtrauktos į HELCOM Raudonąją knygą kaip sparčiai nykstančios rūšys.
– Kaip jūrinių teritorijų įtraukimas į „Natura 2000″ tinklą prisideda prie regiono gamtos apsaugos?
– „Natura 2000“ įsteigimas yra svarbus įsipareigojimas išsaugoti Europos gamtos paveldą. Speciali saugoma teritorija įgyja ne tik pripažinimą ir statusą, bet ir teisinę apsaugą bei kruopščiai parengtas valdymo gaires, kuriomis siekiama užtikrinti biologinės įvairovės tęstinumą.
Šiomis priemonėmis saugoma teritorija tampa ne tik migruojančių paukščių prieglobsčiu, bet ir viltimi išsaugoti nykstančias rūšis ir buveines.
– Iš kur kilo išskirtinis pavadinimas „Olando kepurė“?
– Šioje vietoje esantys skardžiai prie Baltijos jūros primena jūreivio kepurę, todėl ir buvo pramintos „Olando kepure“. Šimtmečiais ta vieta buvo nesenstantis navigacinis orientyras jūreiviams ir žvejams, drąsiai plaukiojantiems audringuose Baltijos vandenyse.
Ant besitraukiančio ledyno paliktos uolienų ir nuosėdų moreninės keteros viršūnės išsidėsčiusi parabolinė U formos smėlio kopos struktūra liudija šimtmečius trukusią nesiliaujančią eroziją.
Jos viršūnės, formuojamos vyraujančių vėjų, primena apie bėgantį laiką.
Bangoms nepaliaujamai skalaujant uolos pagrindą, iš morenos iškyla rieduliai, formuojantys nelygų, skalda nusėtą krantą. Tuo pat metu žemė slenka uolos paviršiumi žemyn, prisidėdama prie šios išskirtinės vietos formavimosi.
Nuo „Olando kepurės“ atsiveria puiki Baltijos jūros panorama. Čia matosi statūs krantai ir žvirgždėti paplūdimiai, todėl tai puiki vieta paukščiams stebėti.
Pajūrio regione yra daug galimybių stebėti įvairias paukščių rūšis jų natūralioje aplinkoje – nuo istorinių karinių įtvirtinimų iki netoliese esančios aklinos užuovėjos prie Plazės ežero.
– Ką galite papasakoti apie Baltijos pakrantės žuvų rūšis?
– Žuvų rūšių gausu. Baltijos jūros pakrantėje registruotos 67 žuvų ir nėgių rūšys. Tačiau jų gausa keičiasi priklausomai nuo metų laiko.
Atėjus pavasariui, galima stebėti upines (Platichthys flesus), jūrines (Platichthys platessa) plekšnes, ant žvejų meškerių intensyviai kimba invazyvieji juodažiočiai grundalai (Neogobius melanostomus).
Dienoms ilgėjant ir pakrantę apgaubus šilumai, pradeda migruoti nykstantys migruojantys unguriai (Anguilla anguilla). Vasaros pabaigoje regiono biologinę įvairovę praturtina gausus jūrinių ir migruojančių rūšių, įskaitant iš Kuršių marių keliaujančias rūšis, būrys.
Atėjus rudeniui, pakrantės vandenys tampa migruojančių keliautojų arterija. Vandenys knibždėte knibžda gyvybe, kai lašišinės žuvys leidžiasi į keliones, o pakrantės ekosistemą papildo net paslaptingosios jūrinės nėgės (Petromyzon marinus).
Tačiau lapkritį, atvėsus orams, vėl prasideda subtilūs pokyčiai. Kadaise klestėjusi jūrinių žuvų populiacija pradeda mažėti – tai rodo, kad gyvenimas po bangomis šiame unikaliame regione yra cikliškas.
– Su kokiais iššūkiais susiduria Baltijos jūros priekrantė, kalbant apie biologinės įvairovės nykimą?
– Klimato kaitos poveikis kelia didelę grėsmę šios saugomos teritorijos biologinei įvairovei. Keičiantis oro temperatūrai ir svyruojant orams, tradiciškai čia žiemojančios rūšys, tokios kaip sibirinės gagos (Polysticta stelleri) buvo priverstos keisti savo migracijos maršrutus.
Po 2014 m. sibirinės gagos nebuvo pastebėtos šioje teritorijoje, o didieji dančiasnapiai žiemoja tik itin šaltomis žiemomis. Šie pokyčiai pabrėžia vietos ekosistemų pažeidžiamumą dėl klimato pokyčių.
Kita opi problema – žmogaus veiklos ir laukinės gamtos konfliktas. Pranešama apie pernelyg intensyvios žvejybos atvejus, dėl kurių laikinai uždraudžiama žvejyba, siekiant sumažinti žuvų išteklių mažėjimą.
Be to, žiemos mėnesiais ledinės antys dažnai įsipainioja į žvejų tinklus, todėl žmogaus veikla daro dar didesnę žalą paukščių rūšims.
Pernelyg intensyvios žvejybos padariniai neapsiriboja vien paukščių populiacijomis. Priekrantėje aptinkama nusilpusių ruonių, nes jiems reikia nerti vis giliau dėl mažėjančių žuvų išteklių.
Šie tarpusavyje susiję iššūkiai rodo, kad reikia skubiai imtis visapusiškų pastangų šio regiono biologinei įvairovei apsaugoti. Baltijos jūros priekrantė primena apie mūsų planetos ekosistemų grožį ir trapumą.
Nykstančios rūšys
Iš šiame straipsnyje išvardytų rūšių į HELCOM Raudonąją knygą įtrauktos šios rūšys, kurioms dėl žmogaus veiklos ar natūralių aplinkos pokyčių gresia išnykimas.
Paukščiai:
Rudakakliai narai (Gavia stellata) – kritiškai nyksta
Sibirinės gagos (Polysticta stelleri) – nyksta
Ledinė antis (Clangula hyemalis) – nykstanti
Nuodėgulė (Melanitta fusca) – pažeidžiamas (veisimasis)/nykstantis (žiemojimas)
Žuvys:
Unguriai (Anguilla anguilla) – kritiškai nykstantys
Lašiša (Salmo salar) – pažeidžiama
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) – pažeidžiama
Makrofitai:
Šakotatis banguolis (Furcellaria lumbricalis) – mažiausia rizika
Šioms nykstančioms rūšims skubiai reikia skirti ypatingą dėmesį ir pastangas jas išsaugoti.
