Penktadienis, 20 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Baltijos jūros būklei gerinti įgyvendinamos 5 priemonės

www.alkas.lt
2021-07-13 06:00:21
0
Baltijos jūros būklei gerinti įgyvendinamos 5 priemonės

Baltijos jūros būklei gerinti įgyvendinamos 5 priemonės | lrv.lt nuotr.

Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, imasi priemonių, būtinų Baltijos jūros gerai aplinkos būklei pasiekti arba išlaikyti. Tai nuolatinis, daug žinių ir kompetencijos reikalaujantis procesas.

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Klaipėdos universiteto ir Gamtos tyrimų centro mokslininkais įgyvendina projektą „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas“, kurio tikslas – pasiūlyti priemones, siekiant sumažinti eutrofikaciją, taršą šiukšlėmis, povandeniniu triukšmu ir pateikti patarimus jūros monitoringui.

Šiam tikslui pasiekti iki 2023 metų žadama įgyvendinti penkias priemones:

Vandens kokybei gerinti gali būti taikomas dvigeldžių moliuskų dreisenų (Dreissena polymorpha) auginimas Kuršių mariose. Ši priemonė padeda iš ekosistemos pašalinti dalį azoto ir fosforo.

Projekto veiklos „Filtruojančių dvigeldžių moliuskų auginimo ir surinkimo metodikos biogeninių medžiagų šalinimui iš Kuršių marių parengimas“ metu bus įvertinti tinkamiausi dreisenų auginimo scenarijai, pavojai bei galimybės, priemonės įgyvendinimui reikalingos sąnaudos ir jos veiksmingumas.

Pietinė Kuršių marių dalis, kurioje išplitusios dreisenos, yra labiausiai tinkama vieta jų biomasės auginimui dėl mažo vandens druskingumo, mažesnių srovių, didesnių gylių, taip pat atsižvelgiant į socioekonominius veiksnius ir kitus apribojimus: vandens keliai, saugomos teritorijos ir pan.

Perteklinė maistingųjų medžiagų – ypač azoto ir fosforo – prietaka į jūrą keičia pusiausvyrą ekosistemoje. Tai lemia socialines ir ekonomines pasekmes Baltijos regione bei eutrofikacijos ekologinį pokytį – vandens „žydėjimas“, mažėjantis vandens skaidrumas, deguonies trūkumas, bioįvairovės mažėjimas.

Baltijos jūra | am.lt nuotr.
Baltijos jūra | am.lt nuotr.

Nepaisant to, pirmiausia būtina imtis priemonių taršai sumažinti iš sutelktosios ir pasklidosios taršos šaltinių visame jūros baseine, vertinant ir kitas papildomas priemones, kurios galėtų būti įgyvendinamos „vamzdžio gale“, pvz., Kuršių mariose.

Projekto įgyvendinimo metu bus parengta galimybių studija, skirta išanalizuoti fitoplanktono biomasės surinkimo Kuršių marių akvatorijoje galimybes, prisidedančias prie vandens kokybės, įskaitant maudyklų, gerinimą ir eutrofikacijos mažinimą.

Veiklos „Fitoplanktono biomasės surinkimo Kuršių marių akvatorijoje galimybių studija, panaudojant plaukiojančias priemones ir surinktą biomasę šalinant bioreaktoriuose, pritaikant agrotechnologiniams poreikiams ar kitoms paskirtims“ metu bus įvertinta, koks fitoplanktono biomasėje sukauptas azoto ir fosforo, taip pat organinės medžiagos kiekis gali būti surenkamas nesutrikdant mitybinių ryšių tarp dumblių ir jais mintančių gyvybių (zooplanktono, žuvų).

Taip pat ir kiek tokiu būdu iš Kuršių marių būtų galima pašalinti melsvabakterių produkuojamų toksinų, koks galimas tolimesnis pašalintų dumblių naudojimas (pvz., biodujų gamybai bioreaktoriuose, kompostui, trąšoms), įvertintas šios priemonės veiksmingumas.

Taip pat projekto metu bus įvertinta Kuršių marių įtaka azoto balansui ir jo prietakai į Baltijos jūrą. Be upėmis atnešamos taršos azoto junginiais, Kuršių mariose yra ir vidinis azoto ciklas, kuriame dėl gyvybių ir įvairių cheminių reakcijų, azoto junginiai migruoja sistemoje „oras-vanduo-dugno nuosėdos“.

Kuršių marios atlieka azoto junginių šalinimo iš sistemos funkciją (kaupiasi dugno nuosėdose) ir yra antrinės taršos azoto junginiais šaltinis (atpalaiduoja azoto junginius iš nuosėdų atgal į vandenį).

Įgyvendinant veiklą „Mikrobiologinių procesų (azoto fiksacijos, nitratų redukcijos) įtaka kiekybiniam maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į jūrą“ nuo 2021 metų vykdomi išsamūs mikrobiologinių, biogeocheminių procesų, azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos tyrimai, taip pat bus įvertinta azoto prietaka su upėmis ir išleidžiamomis nuotekomis.

Kuršių marios | am.lt

Tyrimų rezultatai leis įvertinti marių įtaką medžiagų ir energijos srautams joje ir eutrofikacijos procesui, padės parengti priemones aplinkos būklės gerinimui Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.

Be to, bus vykdomi jūros aplinką teršiančių šiukšlių tyrimai, kurie parodys šiukšlių kiekius ir pobūdį Baltijos jūros paplūdimiuose, kiekius, atkeliaujančius su paviršinėmis ir komunalinėmis nuotekomis, bei Kuršių marių, kaip galimo šiukšlių šaltinio, įtaką jūros paplūdimių užterštumui.

Tyrimų rezultatai leis įvertinti šiukšlių kaupimosi dėsningumus Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, aplinkos sąlygas ir numanomus taršos šaltinius, turinčius didžiausią reikšmę šiukšlių kiekiui. Surinkti duomenys leis patikslinti geros aplinkos būklės slenkstines vertes ir nustatyti priemones poveikiui mažinti.

Projekto metu vykdomi tyrimai atviroje jūroje dviejose vietose įrengus povandeninio triukšmo stebėjimo stotis leis nustatyti triukšmo lygį ir jo pasiskirstymą jūros rajone. Viena vieta, 55–60 m gylyje, parinkta intensyvios laivybos iš ar į Klaipėdos uostą ir numatomos vėjo energetikos plėtros vietoje, kur triukšmo poveikis svarbus jūros žinduolių migracijai.

Kita vieta, 80–90 m gylyje, yra labiau atokioje – Gotlando baseinui priklausančioje Lietuvos išskirtinėje ekonominėje vietoje, kur jūros naudojimas yra mažiausiai intensyvus, o triukšmo poveikis labai svarbus giliai neršiančioms žuvims.

Nepertraukiamo povandeninio triukšmo tyrimai – pirmieji tokio pobūdžio, vykdant valstybinį aplinkos monitoringą Lietuvos jūros rajone, kurių pagrindu bus parengti patarimai ilgalaikei povandeninio triukšmo lygio stebėsenai, duomenys bus naudojami geros aplinkos būklės slekstinių verčių ir priemonių nustatymui.

Projektas „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas“ (Nr. 80JB-KV-18-1-04476-PR001) skirtas įgyvendinti Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos veiksmų plane numatytas priemones gerai Baltijos jūros būklei pasiekti ir prisideda prie Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB ir HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimo.

Projektas įgyvendinamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondų lėšomis pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltijos jūros būklei gerinti – 5 priemonės
  2. Atliktas Baltijos jūros būklės vertinimas: dar vis prasta
  3. Aplinkos apsaugos agentūra pradės vykdyti Baltijos jūros šiukšlių stebėjimą
  4. Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje
  5. Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės reikalavimų
  6. Ftalatai: pavojinga cheminė medžiaga, randama Kuršių mariose ir Baltijos jūroje
  7. Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas – iš laivo atviroje jūroje
  8. Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sukčiai, netikra svetainė
Lietuvoje

Sukčiai atrado naują pinigų išviliojimo būdą

2025 06 20
Kariai
Lietuvoje

Dėl naujo poligono – pokalbiai su savivalda

2025 06 20
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23
Etninė kultūra

Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke

2025 06 20
Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį? | birdlife.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį?

2025 06 20
Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ | lithuanianculture.lt nuotr.
Kultūra

ES finansavimas skirtas 20 naujų lietuviškų filmų vystymui

2025 06 20
Jaunos šeimos
Lietuvoje

Parama jaunoms šeimoms regionuose: kaip pasinaudoti valstybės pagalba?

2025 06 20
Lietuvos komanda | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš Europos fizikos olimpiados Lietuvos mokiniai parsivežė sidabrą ir bronzą

2025 06 20
Algirdas Svidinskas
Etninė kultūra

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Želva----Laumėnai apie Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas
  • Nerimsta darbštuoliai apie Sukčiai renkasi ne tik patiklius pensininkus
  • Rimgaudas apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • Pradėsim nuo naikinimo? apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčiai atrado naują pinigų išviliojimo būdą
  • Dėl naujo poligono – pokalbiai su savivalda
  • Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke
  • Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį?

Kiti Straipsniai

„Open Spirit 2025“

„Open Spirit 2025“ pabaigoje – įspūdingi radiniai Baltijos jūroje

2025 05 23
G. Paluckas lankosi Suomijoje

G. Paluckas susitiko su aukščiausiais Suomijos vadovais

2025 05 19
Kęstutis Budrys

Aptartos priemonės Rusijos šešėliniam laivynui užkardyti

2025 05 16
Baltijos jūra

Kodėl mums svarbi Baltijos jūra?

2025 05 12
Minų paieškos operacija

Baltijos jūroje – tarptautinė minų paieškos operacija

2025 05 09
Europos komisija | vle.lt nuotr.

Lietuva nepritaria EK pasiūlymui riboti švino naudojimą amunicijoje ir žvejybos reikmenyse

2025 05 01
Galima susipažinti su Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimu | lrv.lt nuotr.

Galima susipažinti su Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimu

2025 04 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.

Miestuose padidėjusi oro tarša

2025 04 17
Valstybės sienos apsaugos zoną Kuršių mariose vėl žymi plūdurai | vsat.lrv.lt nuotr.

Valstybės sienos apsaugos zoną Kuršių mariose vėl žymi plūdurai

2025 04 07
Plūduras

Apie sienos apsaugos zoną Kuršių mariose įspės plūdurai

2025 04 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Želva----Laumėnai apie Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas
  • Nerimsta darbštuoliai apie Sukčiai renkasi ne tik patiklius pensininkus
  • Rimgaudas apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • Pradėsim nuo naikinimo? apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • Bartas apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Šaldiklis, užšaldymas | pixabay.com nuotr.

9 netikėti maisto gaminiai, kuriuos galima užšaldyti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai