Kanadoje išlikę ir neišlikę lietuviško paveldo ženklai – bažnyčios, bendruomenių centrai, mokyklos, atminimo vietos, vietovardžiai, archyvai ir kitos vietos – netrukus bus pristatyti viename žemėlapyje.
Valstybinė kultūros paveldo komisija šiemet renka ir tikslina duomenis apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą Kanadoje, o surinkta medžiaga papildys „U-Paveldo“ duomenų bazę, bus pristatyta žemėlapyje ir leidinyje.
Žinios apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą Kanadoje „U-Paveldo“ interaktyvioje duomenų bazėje-žemėlapyje atsivers žingsniais – nuo vienos provincijos ir miesto prie kito, kartu atskleidžiant vietas siejančias bendruomenių istorijas ir iki šiol mažai žinomus paveldo pasakojimus.
Lygiagrečiai rengiamas atskiras teminis žemėlapis, kuris bus išleistas popieriniu ir elektroniniu formatais. Jame bus pristatytos 41 vietos 5 Kanados provincijose. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje, Kanados lietuvių bendruomene ir kitais partneriais.
Jis tęsia nuo 2016 m. vykdomą „U-Paveldo“ veiklą, kuria siekiama dokumentuoti, saugoti ir viešinti žinias apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje.
„Dešimtmetį plėtojama Paveldo komisijos „U-Paveldo“ veikla ir jos metu sukaupti duomenys kuria praktinį pagrindą nuoseklesnei valstybės politikai bei yra svarbūs Kultūros ministerijai rengiant Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje koncepciją.
Ši veikla prisideda ir prie „Globalios Lietuvos“ tikslų – stiprinti Lietuvos ryšius su diaspora ir telkti pasaulio lietuvius bendrai istorijos, kultūros bei tapatybės išsaugojimo veiklai“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Vis dėlto, anot jos, Paveldo komisijos, sprendimus priimančių politikų ir lietuvių bendruomenių požiūriai į tokio paveldo išsaugojimo pirmenybes ir atsakomybę ne visada sutampa, todėl būtinas nuoseklesnis valstybės požiūris ir ilgalaikė partnerystė su diaspora.
Lietuviškos atminties kraštovaizdis Kanadoje
Pasak Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės, šis projektas svarbus ne tik kaip naujas duomenų rinkinys, bet ir kaip būdas atverti mažiau pažįstamą Lietuvos istorijos dalį.
„Kanados lietuviško paveldo žemėlapis atveria mūsų atminties kraštovaizdį Kanadoje – vietas, kuriose per skirtingas emigracijos bangas buvo kuriama ir išsaugota lietuviška tapatybė. Bažnyčios, bendruomenių centrai, atminimo ženklai ir kitos vietos liudija ne tik istoriją, bet ir ryšį tarp žmonių, vietų ir kultūros“, – sako pirmininkė.
Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Kanadoje koncentraciją lėmė kelios emigracijos bangos. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuviai kūrėsi Monrealyje ir Vinipege, tarpukariu – Delio regione, o didžiausią įtaką lietuviško paveldo formavimuisi turėjo pokario emigracija.
Nuo sovietinės okupacijos pasitraukę lietuviai Kanadoje statė bažnyčias, bendruomenių centrus, lituanistines mokyklas, kredito unijas, archyvus ir kitas institucijas, kurios tapo lietuviškos tapatybės atramomis.
Didžiausia šiuo metu fiksuojamų vietų koncentracija yra Ontarijo provincijoje – Toronte, Hamiltone, Misisagoje ir jų apylinkėse. Lietuviškojo paveldo objektų taip pat aptinkama Kvebeke, Manitoboje, Albertoje ir Naujojoje Škotijoje.
Nuo Anapilio iki lietuviškų gatvių
Vienas ryškiausių Kanados lietuviško paveldo vertybių – Anapilio sodyba Misisagoje. Tai vienas svarbiausių lietuvių pastatų telkinių Kanadoje, kurio teritorijoje stovi 1974 m. pastatyta Lietuvos kankinių šventovė – pirmoji pasaulyje šiuo vardu pavadinta bažnyčia.
Sovietinės okupacijos metais toks pavadinimas turėjo ypatingą simbolinę reikšmę, įamžindamas Lietuvos laisvės kovas ir represijų aukas.
Tarp rengiamo žemėlapio vietų – ir kitos mažiau žinomos, bet iškalbingos lietuvių istorijos vietos. Pavyzdžiui, Vinipege esantis Baltijos medžių ratas, 1967 m. pasodintas lietuvių, latvių ir estų bendruomenių, simbolizuoja trijų Baltijos tautų bendrą likimą ir solidarumą.
Monrealyje ir Otavoje lietuvišką pėdsaką primena vietovardžiai – Rue Lithuania ir Vilnius Avenue. Kanados lietuvių istoriją taip pat liudija lietuvių įsteigtos kredito unijos, stovyklos, lituanistinės mokyklos, muziejai ir archyvai.
„Tai paveldas, esantis tarp dviejų pasaulių. Jį sukūrė lietuviai, tačiau jis tapo ir Kanados kultūrinio kraštovaizdžio dalimi. Todėl kalbame ne tik apie Lietuvos, bet ir apie bendrą Lietuvos ir Kanados paveldą – žmonių, bendruomenių ir jų sukurtų vietų istoriją.
Kartu tai yra ir pasaulio kultūros paveldo dalis, pasakojanti universalias migracijos, laisvės, atminties ir tapatybės istorijas“, – teigia dr. V. Ščiglienė.
Kodėl svarbu fiksuoti dabar
Paveldo komisijos teigimu, tokie projektai svarbūs ir dėl praktinių priežasčių. Lietuvių bendruomenėms keičiantis, daliai pastatų prarandant pirminę funkciją ar keičiant savininkus, informacijos rinkimas tampa viena iš paveldo išsaugojimo formų.
Žemėlapis leidžia fiksuoti vertybes, jų istorijas ir reikšmę dar tada, kai šie liudijimai yra pasiekiami per bendruomenių atmintį, archyvus ir gyvus ryšius.
Be vietos lietuvių bendruomenių žinių, atminties ir sumanymo daugelio vertybių nepavyktų nei atrasti, nei tinkamai suprasti, nei išsaugoti. Bendruomenės yra ne tik svarbiausias žinių šaltinis, bet ir pagrindinė tokio paveldo gyvybingumo bei tęstinumo sąlyga.
Kanados Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo žemėlapis bus atviras ir nuolat pildomas. Prie jo galės prisidėti ir Kanados lietuvių bendruomenės nariai, tyrinėtojai bei visi, turintys žinių apie dar neužfiksuotas paveldo vertybes.
„U-Paveldas“ – lietuviško paveldo užsienyje pažinimui
„U-Paveldas“ – Paveldo komisijos nuo 2016 m. plėtojama veikla, skirta Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje pažinimui, dokumentavimui ir sklaidai.
Ankstesniais metais buvo renkami, tikslinami ir viešinami duomenys apie lietuvišką paveldą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje ir Švedijoje, o šiemet dėmesys skiriamas Kanadai.
Žinantieji apie Kanadoje ar kitose pasaulio šalyse esančius, tačiau „U-Paveldo“ duomenų bazėje dar neužfiksuotus su Lietuva susijusias vertybes kviečiami tapti paveldo detektyvais – užpildyti specialią anketą ir pateikti objekto vietą, aprašymą bei nuotraukas: čia.
Tokie projektai padeda ne tik atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje, bet ir stiprina ryšius su užsienio lietuvių bendruomenėmis, kaupia duomenis ateities tyrimams ir sudaro pagrindą tolesniems sumanymams.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės žinovė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir gerinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių žinovai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.
