Sausio 16–17 dienomis Aukštaitijoje vykusiame išvažiuojamajame Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje patvirtinti svarbiausi ateinančių metų dokumentai – 2025–2027 metų strateginis veiklos planas ir 2025 metų veiklos planas.
Šie metai Paveldo komisijai svarbūs ir simboliškai. Bus minima 30 metų įsteigimo sukaktis, tai prisidės ir prie didesnės darbų įvairovės ir aktyvesnės sklaidos.
Viena šių metų pirmenybių – siekti, kad kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai būtų dar veiksmingesni.
Paveldo komisija aktyviai dalyvaus teisėkūros procesuose. Ji teiks išvadas ir pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su kultūros paveldu, gerinimo.
Šiemet svarbus įvykis – Paveldo komisija teiks Lietuvos Respublikos Seimui 2 metų pranešimą apie kultūros paveldo apsaugos raidą, būklę ir pažangą.
Šiame pranešime bus ne tik įvertinta dabartinė paveldosaugos padėtis, bet ir iškeliamos esminės problemos bei pasiūlymai tolimesniems sprendimams. Tikimasi, kad šis pranešimas taps svarbiu įrankiu skatinant strateginius pokyčius ir užtikrinant didesnį dėmesį paveldo išsaugojimui.
Kitas svarbus uždavinys – bendradarbiavimas su savivaldybėmis ir bendruomenėmis. Institucija ne tik analizuos paveldosaugos iššūkius regionuose, bet ir skatins gerosios praktikos sklaidą, stiprins dialogą tarp vietos ir nacionalinio lygmens.
Bus gerinamas Savivaldybių paveldosauginis indeksas, kuris leidžia tinkamai įvertinti paveldosaugos padėtį kiekvienoje savivaldybėje. Taip pat bus garsinami „Paveldo DNR“ apdovanojimai – sumanymą, skirtą išskirtiniams paveldo puoselėjimo projektams pažymėti ir įkvėpti kitus.
Šiemet Paveldo komisija taip pat pradės gilintis į klimato kaitos poveikio kultūros paveldui klausimus. Klimato pokyčiai kelia vis daugiau grėsmių kultūros vertybėms, todėl būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti jų apsaugą.
Žadama šią temą nagrinėti posėdžiuose ir teikti patarimus atsakingoms institucijoms, siekiant užtikrinti, kad paveldosauga atitiktų klimato kaitos keliamus iššūkius.
Ne mažiau svarbu ir paveldo įtraukimas į švietimo sritį. Paveldo komisija numato teikti siūlymus, kaip kultūros paveldą galima būtų dar labiau įtraukti į švietimo programas, kad jaunoji karta ne tik pažintų, bet ir brangintų paveldą.
„Dar 2024 m. pabaigoje Paveldo komisijos sprendimu nutarėme siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą rengti nacionalinę darbotvarkę, kurioje būtų atkreiptas dėmesys į kultūros paveldo ir švietimo įtraukumą kaip svarbią ilgalaikę pirmenybę.
Taip pat prašėme į nacionalinės darbotvarkės rengimo procesą įtraukti ir Paveldo komisiją – žinovę ir patarėją svarbiausioms šalies institucijoms“, – sako jos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Dėmesys toliau bus skiriamas ir Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, aktualizavimui. Paveldo komisija tęs jau pradėtą žinių rinkimo ir sklaidos darbą, kuris leidžia atskleisti lietuviškos istorijos ir kultūros pėdsakus kitose šalyse.
Bus plečiama turima duomenų bazė, viešinamos įdomiausios paveldo istorijos. Taip pat šiais metais bus ieškoma naujų partnerių ir tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos bendruomenėmis užsienyje, kurios aktyviai prisideda prie paveldo puoselėjimo.
2025-ieji metai žada būti kupini įkvėpimo ir naujų galimybių. Paveldo komisija rengs išvažiuojamuosius posėdžius, viešuosius renginius ir diskusijas, kuriose bus ne tik sprendžiamos svarbiausios problemos, iššūkiai bet ir skleidžiamos gerosios žinios paveldosaugoje.
Parengta pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimą
O, ar į Lietuvos kultūros paveldo komisijos darbotvarkę bus įtrauktas darbas saugoti ir remti Baltų religinės bendrijos Romuva, kuri prigimtinai, kaip savaime suprantamą dalyką pripažįsta 10 vienatinio Dievo įsakymus (Romos katalikų bažnyčios interpretacija). Juk tai – mūsų tautos kultūrinis paveldas, ar ne?
Ar ne tai buvo priežastis, kodėl Jėzus, pasiųsdamas savo mokintinius į pasaulį skleisti Jo mokslą, paliepė pas pagonius neiti?
Tačiau sunkiai svetimų žemių grobimo priklausomybe sirgusiems, „mokantiems gyventi” tariamas „Dievo nešimas” tapo papildomu savojo NEPAKLUSIMO DIEVO VALIAI pateisinimu – esą, jis ne iš godumo, jis tik „šventą darbą dirba, jis Dievą neša”… Todėl užgrobtieji, apiplėštieji, jų pavergtieji privalo jiems ne tik paklusti, bet ir už tai dėkingi būti… Nes jie „aukojosi”, jie „civilizaciją”, Vakarų „kultūrą” nešė (ir yra, kas vis dar tebeneša)…
Tai Komisijos sudėtis nuasmeninta ?