
Valstybinė kultūros paveldo komisija kartu su LR Seimo Kultūros komitetu, minėdami piliakalnių metus, lankėsi įspūdingiausiuose Kauno, Jurbarko ir Šakių rajonų piliakalniuose. Apsilankymų metu pastebėti ne tik sėkmingi piliakalnių tvarkymo ir pritaikymo pavyzdžiai, bendradarbiaujant vietos savivaldybėms, seniūnijoms ir bendruomenėmis, bet ir piliakalnių, turistinių maršrutų aktualinimo spragos.
Kauno, Jurbarko ir Šakių rajonų savivaldybių atstovai įvardijo tą pačią problemą – draudimą ženklinti turistinius maršrutus ir kultūros paveldo objektus šalies keliuose. Jeigu piliakalnis arba kitas paveldo objektas yra šalia pagrindinio kelio, jį pastebėti nėra sunku. Bet nemaža dalis paveldo perlų yra pasislėpę toliau nuo automagistralių ir su tokiu paveldu visuomenei susipažinti yra daug mažiau galimybių, nes jie lieka nematomi ir nežinomi.
Išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėtas Burgaičių piliakalnis – įspūdingas archeologinio paveldo objektas, nuo kurio atsiveria Nemunas, lygumos ir miškai. Visgi dažnu atveju jis žinomas tik specialistams ir paslėptas nuo visuomenės akių, nes yra sunkiai randamas. Aplinkinėse vietovėse yra daugybė ir kitų įstabių kultūros paveldo objektų sankaupų, kurių platesniam pažinimui buvo inicijuotas projektas „Nemuno kelias“.
Projektas pradėtas įgyvendinti bendradarbiaujant Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, VšĮ Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centrui, Šešupės euroregiono turizmo informacijos centrui ir Kauno miesto savivaldybės administracijai. Projektu siekiama pasitelkiant šiuolaikines e-rinkodaros priemones pristatyti Jurbarko r., Kauno r., Kauno m. ir Šakių r. pasirinktus kultūros ir gamtos paveldo objektus, didinti jų lankomumą ir žinomumą.
Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas Saulius Lapėnas susitikime akcentavo, jog savivaldybei yra be galo svarbus turistinių maršrutų ženklinimo „Nemuno kelyje“ klausimas. Anot mero pavaduotojo, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos maršrutų ženklinime įžvelgia saugumo grėsmes dėl nepakankamo tokių ženklų atstumo nuo kelio, todėl kol kas kultūros paveldo objektų ženklinti keliuose nėra leidžiama.
„Žmonės turi įsitikinti, kad jie keliauja teisingu maršrutu, kad lanko tuos objektus, kuriuos ir norėjo aplankyti. Su ženklinimais yra didelė problema“, – tęsė Saulius Lapėnas.
Jurbarko rajono savivaldybės atstovas taip pat pastebėjo, kad kaimyninėse šalyse kultūros paveldo objektų ženklinimo keliuose situacija yra kur kas geresnė. Anot jo, tiek latviai, tiek estai keliuose žymi net ne pačius reikšmingiausius kultūros paveldo objektus. Mero pavaduotojo teigimu, „jeigu kelyje norima atkreipti dėmesį į piliakalnį, tai šio siluetas yra pavaizduotas kelio ženkle, jeigu į netoliese esančią pilį – tai jos kontūras“.
Paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė susitikimo metu patvirtino, jog lankytų savivaldybių atstovų vieningai iškeltas probleminis klausimas yra svarbus vykdant kultūros paveldo pažinimo sklaidą, todėl turėtų būti nedelsiant sprendžiamas. Paveldo komisija rengs siūlymus dėl galimybės ženklinti turistinius maršrutus, kultūros paveldo objektus Lietuvos keliuose, kad kultūros paveldas būtų kuo daugiau žinomas ir lankomas. Į Paveldo komisijos organizuojamas diskusijas planuojama kviesti Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Valstybinio turizmo departamento, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento ir kitų suinteresuotų institucijų atstovus.
Lapkričio 24 d. išvažiuojamojo posėdžio metu buvo apžiūrėti Grinaičių, Ringovės, Seredžiaus, Burgaičių, Veliuonos piliakalniai bei Panemunės pilis ir Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Susitikta su savivaldybių atstovais, Sudargo, Seredžiaus ir Veliuonos krašto bendruomenėmis, seniūnijomis, Panemunės pilies administracija, Panemunių regioninio parko direkcija. Išvažiuojamajame posėdyje taip pat dalyvavo Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento atstovai.
Panaudoti tam SENOVINIUS ŠRIFTUS (pvz., gotų rašto – tai būtų grakšti užuomina į istoriją, senovę) – tokie užrašai aiškiai skirsis nuo oficialių, bus suprantami kaip pažintiniai ar pramoginiai.
Jeigu viskam su turizmu susijusiam (bukletai, kelionės bilietai, turistinių maršrutų lentelės, atminimo atvirukai su lankytų vietų vietovardžiais ir adresais, kažkokie svečių namų atributai) – viskas gautų LT + vietos turizmo ženklus, spalvas, to paties standarto šriftą, užrašus ir lenteles, gal svečių namų langinės, durys, tvoros, pašto dėžutės, valgyklėlės, „karčemos” kėdžių atkaltės) – manyčiau, tai įgautų prasmę ir nesipainiotų su oficialiąja informacija