Penktadienis, 3 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

D. Kuolys apie švietimą ir kultūrą atkūrus Nepriklausomybę: Rytų Lietuvoje su mokytojais kalbėjau stovėdamas greta Lenino biusto

www.alkas.lt
2020 08 28 11:41
16
Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.
Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

„Ne viskas pavyko, tačiau pats požiūris, kad moderni Lietuvos valstybė turi remtis laisvu žmogumi, laisva asmenybe, o tą laisvą asmenybę turi ugdyti atnaujinta mokykla, buvo ir lieka labai svarbus“, – sako Darius Kuolys, pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministras. Pokalbis su D. Kuoliu – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Nesusitaikę“, skirtos šalies Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui, dalis. Paroda pratęsiama iki lapkričio 15 d.

– Papasakokite, kaip tapote pirmosios Vyriausybės kultūros ir švietimo ministru.

– Į kultūros ir švietimo ministrus atėjau raginamas vyresniųjų bičiulių – Sauliaus Šaltenio, Algirdo Patacko, Meilės Lukšienės. Jų paskatintas „ėjau“ su rimtų reformų idėja. Rūpėjo padėti pamatus savarankiškai visuomenei, kurios pagrindine ašimi būtų laisva, kūrybinga asmenybė. Į pirmosios Vyriausybės programą labai aiškiai įrašėme, kad švietimas ir kultūra bus prioritetinė valstybės raidos sritis.

– Kokios nuotaikos tuo metu tvyrojo?

– Tuo metu rūpėjo labai daug dalykų: atnaujinti bendrojo ugdymo turinį, keisti pačią švietimo struktūrą, tobulinti pedagogų kvalifikaciją ir kita. Tačiau pasirengimo sisteminėms reformos patirties nebuvo ir politikai dažnai ginčydavosi dėl dalykų, kurie Vakarų Europoje buvo savaime aiškūs. Kita aplinkybė: Komunistų partija dar daug kur veikė kaip vadovaujanti partija. Štai nuvažiavus į Rytų Lietuvą tekdavo kalbėti su mokytojais greta didelio Lenino biusto ir aiškinti, kad mes turėtume eiti Adomo Mickevičiaus, o ne Vladimiro Lenino keliu. Man lenkų vadovai atsakydavo, kad mums svarbus ir Leninas, ir Mickevičius.

– Ar pamenate ir daugiau keistų nutikimų iš anų laikų?

– Kai atėjau dirbti į Kultūros ir švietimo ministeriją, joje dar dirbo ministro pavaduotoja, atsakinga už pionierių ir komjaunimo veiklą visos Lietuvos mokyklose. Kai 1990-aisiais pasirašiau įsakymą dėl partijų organizacinės veiklos uždraudimo mokyklose, kilo didelis triukšmas Seime, tuo metu ypač piktinosi Lietuvos komunistų partija, kuri dar turėjo daug svertų savo rankose.

Reikia suprasti, kad net 1990-ųjų pradžioje ministerijos dar vykdė Komunistų partijos centro komiteto įsakymus. Atėjęs į ministeriją radau Centro komiteto nurodymu sunaikintus visus popierius, kuriuos tuo metu buvo siuntusi Komunistų partija LTSR ministerijoms.

Darius Kuolys | Algimanto Žižiūno nuotr.
Darius Kuolys | Algimanto Žižiūno nuotr.

– Kokia buvo visa ko pradžia?

– Mėginome dėti konceptualius pagrindus – pradėjome rengti Lietuvos švietimo koncepciją, kuri vėliau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) buvo pripažinta kaip vienas konceptualiausių Rytų ir Vidurio Europos dokumentų. Švietimo ministerijoje mums rūpėjo burti Lietuvos ateities projektavimui intelektualus. Tuo metu prie vieno stalo sėdėjo ir diskutavo Meilė Lukšienė, Vytautas Kavolis, Marcelijus Martinaitis…

– Ko reikėjo naujovėms atsirasti?

– Maniau, kad imantis kultūros politikos svarbiausia keisti kultūros ir valstybės santykius. To meto nomenklatūriniai santykiai, kai ministras vienasmeniu sprendimu galėjo nuspręsti, ką finansuoti, ką uždaryti, mums atrodė nepriimtini. Dėl to radikaliai tuos santykius keitėm. Švietimo srityje kalbėjom apie mokyklų savivaldą, taip pat labai rūpėjo atkurti laisvę mokykloje. Iš Maskvos ėjo įsakymai militarizuoti mokyklas, o mes elgėmės priešingai. Prieš 1990-ųjų rugsėjo 1-ąją uždarėme Vilniuje veikusį karinį internatą ir vietoj jo įkūrėme „Lietuvių namus“ – mokyklą, kvietusią tremtinių vaikaičius iš Sibiro, iš kitų kraštų. Tai buvo simbolinis veiksmas.

– Ar buvo koks nors modelis, kuriuo rėmėtės kurdami kultūros ir švietimo pagrindus?

– Dėliodami santykių tarp kultūros ir valstybės modelį, suvokėme labai aiškiai, kad amerikietiškas sprendimas patikėti kultūrą privačiam sektoriui Lietuvai netiks: be valstybės paramos nacionalinė kultūra neišsilaikys. Bet labai svarbu, kad valstybės remiama kultūra išsaugotų savarankiškumą, nepatirtų nomenklatūrinio spaudimo. Žiūrėdami į skandinavus mėginome įtvirtinti ištiestos rankos finansavimo principą. Tada atsirado Kultūros ir meno taryba, atsirado ekspertų komisijos, per kurias pradėti skirstyti pinigai kultūrai, – mėginome sukurti lankstesnį finansavimo modelį, kuris labiau atitiktų vakarietiškus principus.

Reikėjo reaguoti į iššūkius, kylančius čia ir dabar, ir kartu stengtis padėti pagrindus ateičiai. Švietimas M. Lukšienės buvo suvoktas kaip laisvos visuomenės savikūros būdas – jeigu mes galime save kurti, tai tik per švietimą. Taip pat švietimui reikėjo atsakyti į visus socialinius, politinius iššūkius. Tuo metu buvo labai nuvertintas mokslas. Pamatėm, kad mokyklas palieka labai daug vaikų. Svarstėm, ką daryti, ir įvedėm privalomą dešimtmetę mokyklą. Suskaičiavom, kad tuo greitu sprendimu sulaikėm daug mokinių, ypač berniukų, mokykloje.

– Kaip šiandien įvertintumėte anuomet pasiektus tikslus?

– Ne viskas pavyko, tačiau pats požiūris, kad moderni Lietuvos valstybė turi remtis laisvu žmogumi, laisva asmenybe, o tą laisvą asmenybę turi ugdyti atnaujinta mokykla, buvo ir lieka labai svarbus. Tik gaila, kad per tuos tris dešimtmečius, o ir dabar, jo ne visuomet laikytasi.

– 1990-ieji Lietuvai buvo pokyčių metai, kokie pokyčiai vyko kultūriniame lauke?

Darius Kuolys, 1990 liepa. Švėkšna. | Bernardo Aleknavičius nuotr.
Darius Kuolys, 1990 liepa. Švėkšna. | Bernardo Aleknavičius nuotr.

– Nežinomybė šalyje buvo labai didelė, gatvėmis dar važinėjo sovietų šarvuočiai ir Romualdas Ozolas per Amerikos balsą vis pranašaudavo, kad šiai Vyriausybei likusios kelios dienos. Tai buvo natūrali įtampa, kuri sprogo Sausio 13-ąją, ir tiktai po pučo Maskvoje (1991 m. rugpjūtį) toji atmosfera tapo normalesnė.

Galvojom, kaip kultūros žmonėms išsilaikyti radikalių permainų laiku, nes prasidėjo griūtis, tuščias valstybės biudžetas, daug kultūros institucijų, priklausiusių profesinėms sąjungoms, kolūkiams, gamykloms, ėmė byrėti. Tai buvo gaisrų gesinimo laikas. Kūrėme stipendijų sistemą menininkams, Muziejų, Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymus… Siekėme, kad mūsų paveldas permainų laikotarpiu nebūtų išgrobstytas. Tuo metu, pirmaisiais Nepriklausomybės metais, buvo apiplėštas Gintaro muziejus Palangoje. Kiek vėliau, išeivijos Lietuvių fondui skyrus lėšų Lietuvos kultūrai, didelė dalis jų buvo nukreipta į muziejų apsaugą, nes sovietmečiu muziejai buvo be rimtesnės apsaugos.

– Ar yra koks nors dalykas, apie kurį, žiūrint atgalios, negalite pamiršti?

– Manau, kad Sąjūdžio lyderiai 1992 m. padarė labai rimtą klaidą neišdirbę visos Seimo kadencijos. 1990-aisiais Lietuvos visuomenė suteikė pasitikėjimą Sąjūdžio parlamentarams ketveriems metams, ir tai, kad Sąjūdis, kitaip nei latvių ar estų Liaudies frontai, neišbuvo viso jam skirto laiko ir neįvykdė iki galo reikalingų reformų, buvo nuodėmė. Buvo susipriešinta Sąjūdžio žmonių rate, o po pirmalaikių Seimo rinkimų pasikeitus politinėms jėgoms daug kas sustojo. Manau, kad jei ketverius metus būtų nuosekliai eita reformų keliu, būtų labiau atsinaujinusi pati visuomenė ir Lietuva užimtų panašias pozicijas kaip Estija. Deja, nuoseklesnio atsinaujinimo neįvyko.

Pokalbis su Dariumi Kuoliu yra Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Nesusitaikę“, skirtos Kovo 11-osios trisdešimtmečiui, dalis. Parodoje pasakojama apie šalies žmonių pasipriešinimo, laisvėjimo ir laisvės kelią nuo XX a. 6 dešimtmečio iki pat 1993 metų, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų Sąjungos karinis dalinys. Paroda Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks iki lapkričio 15 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Juozapaitis: Lietuvoje kultūra jau seniai nusipelno turėti atskirą įstatymą (video)
  2. V. Turčinavičius: Be memorialinių muziejų nublanktų bendra kultūra
  3. ES ministrai aptars švietimą ir žiniasklaidos laisvę, jaunimo socialinę įtrauktį, sporto vaidmenį ES ekonomikoje
  4. Alkana kultūra! – rengiama protesto akcija
  5. A. Mamontovas: Kultūra turi būti pristatoma šiuolaikiškai
  6. L. Šopauskas, A. Judžentis. Lietuvai ar „maitinančiai“ rankai tarnaujanti kultūra ir kultūrininkai?
  7. Sūrininkai kviečia į pirmąją Lietuvoje parodą „Viskas apie sūrius“
  8. Atvirų durų dienos Vilniaus universitete: pažintis su studijomis, mokslu ir kultūra
  9. Paminėtas Britų kultūros dvidešimtmetis Lietuvoje
  10. V. Vasiliauskas. Lietuvos kultūra išėjo atostogų
  11. Tyrimas atskleis, kaip keičiasi gyventojų požiūris į kultūrą
  12. Kviečia renginiai, skatinantys moksleivius domėtis savo krašto tradicine kultūra
  13. Prezidentė Š.Birutį įpareigojo rūpintis Lietuvos kultūra, kalba, paveldu, informaciniu saugumu
  14. D. Kuolys. Greito vartojimo valstybė. Replika
  15. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai
  16. Universitetas skatina išeivius studijuoti Lietuvoje
  17. Lietuvos kultūra – pasaulio dėmesio centre (video)
  18. Seime vyks konferencija apie pirmąją lietuvių gimnaziją
  19. Apie Valstybės ir tautos šventes parodoje „Prioritetų pasjansas“
  20. Ekspertai apie mokytojų rengimą: mokytojas nebeturi būti visažinis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Komunistas says:
    2 metai ago

    Ką truo norėjo paskayti Kuolys?? Italijoje irgi yra Lenino biustas. Suprask prie Lenino biusto kalbėti – blogas tonas? Ar Kuolys eilinis iš to apties katilo kaip Jovaišas, mokslus baigė LTSR, titulus pelnė LTSR, o dabar Leninas kaltas, kad Lietuva 30 metų “neteisingą” kapitalizmą stato.

    Atsakyti
  2. Astronomas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    LAIKAS ŽINOTI, kad 1179 m.pr.m.e. EGĖJAUS JŪROJE ĮVYKO NE “TROJOS KARAS”, BET ATLANTO- SANTARINI- TERO UGNIKALNIO SUSISPROGDINIMAS! ŠIO UGNIKALNIO SPROGIMAS VIRŠIJO NET KRAKATAU UGNIKALNIO SPROGIMĄ!
    MAT JO METU, NUO ŽEMĖS PAVIRŠIAUS, BUVO “NUŠLUOTI”, HERODOTO VARDIJAMI PASAULIO STEBUKLAI!
    LAIMEI, PRIEŠ ŠĮ SPROGIMĄ, KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS, NE TIKTAI BUVO ĮSPĖJĘS REGIONO GYVENTOJUS APIE GRĘSIANČIĄ KATASTROFĄ, BET IR ORGANIZAVĘS REGIONO GYVENTOJUS EVAKUOTIS Į SAUGESNIUS REGIONUS!
    ŠĮ FAKTĄ LIŪDIJA – Į LIETUVĄ ATSIKĖLĘ TRAKAI!
    O PASTARĄJĮ FAKTĄ LIUDIJA, VILNIAUS KATEDROS RŪSYJE, APTIKTAS KERAMIKINIS ARTEFAKTAS, KURIAME YRA ĮAMŽINTI DEŠINIEJI (SVASTIKOS) SAULĖS KRYŽIAI!
    Mat būtent taip SAULĖ SUKOSI PRIEŠ MŪSŲ ERĄ!
    AMŽINA GARBĖ KRIVIŲ KRIVAIČIUI VANDENORIUI! BŪTENT JAM ESAME DĖKINGI IR UŽ “ILIADĄ” bei “ODISĖJĄ”!!! .

    Atsakyti
  3. Iš Lenkijos says:
    2 metai ago

    Buvęs ŠM ministras D.Kuolys ,nuosaikus nūdienos liberalas,švietimo ir mokslo srityje nuveikė daug gerų darbų.Vis dėlto didžiulė Jo politinė ir moralinė klaida yra tai,kad atsisakė prof. Meilutės Julijos Lukšienės 1988m. labai gerai sukurtos ,,Tautinės mokyklos koncepcijos”,-tad be reikalo kūrė naują Lietuvos švietimo programą grindžiamą vien liberalios ideologijos nuostatomis.Tuomet pakako minėtą Tautinės mokyklos koncepciją papildyti tik krikščioniškomis pagrindinėmis vertybėmis / prof.M.J.Lukšienė buvo ateistė/ ir lietuviškas švietimas ir mokslas būtų įgijęs naują vertingą kultūrinę ir tautinę kokybę.Visa tai iki šių dienų skaudžiai atsiliepė visai Lietuvos švietimo ir mokslo sistemai,kurioje neliko vietos,deja, tautinėms ir krikščioniškoms pamatinėms vertybėms,valstybiniam mąstymui.Didelė politinę ir moralinę skriaudą padarė D.Kuolys kuomet kartu su kitais idėjiniais bendraminčiais ženkliai prisidėjo nuverčiant iš ŠM ministro posto gerai besidarbuojantį prof.Z.Zinkevičių,kuris ypatingą dėmesį skyrė lietuviško švietimo atstatymo pietvakarių Lietuvoje.Kaip bebūtų Gerb.D.Kuolys buvo ir yra nuosaikaus liberalizmo šalininkas.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 metai ago

      „Krikščioniškos pamatinės vertybės“? Kuo jos išskirtinės? Nėra jokių tokių išskirtinių vertybių, yra bendražmogiškosios vertybės, jos labai panašios visuose tikėjimuose, kurių Žemėje yra begalė, kaip ir dievų susigalvota – begalė. Kam lietuviams Azijos, Šiaurės Afrikos tikėjimas, kai yra savasis, daug senesnis už prievarta atgabentą?

      Atsakyti
      • Bartas says:
        2 metai ago

        Ar reikia lietuviams atneštų arabų piemenų sukurtų pasakų (“religijų”)?

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          2 metai ago

          „Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs. Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų, o jo sūnus Izmaelis-trylikos metų. Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis. Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.“
          Man tai baisu.

          Atsakyti
  4. Astronomas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    LIETUVOS TRISDEŠIMTMEČIUI SKIRIU ir TREČIĄJĮ bei KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES GEOFIZINIUS JUDĖJIMUS, KURIE BUVO ATRASTI SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA! KAD LIETUVIŲ KALBA YRA PATI SENIAUSIA KALBA ŽEMĖJE, LIUDIJA ir TAS FAKTAS, KAD BŪTENT LIETUVIŲ KALBOS DĖKA BUVO ĮMINTAS ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠAS”, KURIAM JAU PER 450 000 metų!!!!
    GARBĖ ir ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!!
    LAIKAS LIETUVIŲ KALBAI SUTEIKTI NEMATERIALAUS PAVELDO STATUSĄ!

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    2 metai ago

    Kas žinote – ,,de Kuolį” labai persekiojo ,,Respublika”.
    Kas buvo to priežastis?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Zinkevičius, jo veikla, kiek supratau, labai trukdė prezidento VA megztiems draugiškiems LT-PL santykiams. Juos jis aukščiau LT nepriklausomybės, jos orumo kėlė. Gaila, kad dėl jų štai tokia asmenybė, mokslininkas su tokiu stipriu stuburu buvo paaukotas. Net AMB atlaikė ilgą spaudimą išmesti ZZ iš m-jos, pjudymą, o VA suvyniojo kaip šiltą vatą – jis, tartum valdinys, įvykdė ponų įsakymą. Ir tai tapo pradžia – nuo tada abiejų šalių santykiuose LT buvo vis žemiau ridenama ,,lygiateisių kaimyninių santykių” laiptais.

      Atsakyti
  6. Astronomas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    LAIKAS PASAULIUI PAŽINTI : KAS ir KODĖL ŽEMĖJE VYKO?
    O ŠTAI – KAS ir KODĖL VYKSTA? YRA ĮMINTA IR PRANEŠTA, ŽEMĖS JUDĖJIMŲ ATRADĖJO ROMUALDO ZUBINO KNYGOSE : “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praeitis ir ateitis”, “Praregėjimas”, “Tvanai dievai civilizacijos”.
    ĮDOMU YRA TAI, KAD VISI ŽEMĖJE GEOFIZINIAI PROCESAI, KARTOJASI PERIODIŠKAI KAS 3000, 6000, 12 000, 24 000, 48 000, 96 000 metų! PASTARASIS SKAIČIUS ŠALTINIUOSE REIŠKIA – SAULĖS DIEVO PRADŽIAPAČIO METUS!
    BEJA, SAULĖS DIEVAS PRADŽIAPATIS YRA – INDŲ SAULĖS DIEVO BRACHMOS TĖVAS!

    Atsakyti
  7. Padlyza says:
    2 metai ago

    Kuolį, marš į savo santaros šviesą, ar kaip ten ją, pas Venclovą.

    Atsakyti
  8. Nuo biusto bakterijų apsivalyti čia: says:
    2 metai ago

    Idėja paskutiniam vasaros savaitgaliui: vieta, kurioje galima patirti Lietuvos istoriją
    – lrytas.lt/it/ismanyk/2020/08/28/news/ideja-paskutiniam-vasaros-savaitgaliui-vieta-kurioje-galima-patirti-lietuvos-istorija-16035187/

    Atsakyti
  9. Astronomas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI YRA TAMPRIAI SUSIETI SU LIETUVOS ISTORIJA (PRAEITIMI). PAŽINKITE – PIRMĄJĮ, ANTRĄJĮ, TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS ir PAŽINSITE LIETUVOS PRAEITĮ – ISTORIJĄ NUO SENIAUSIŲJŲ LAIKŲ!!!

    Atsakyti
  10. Rasa says:
    2 metai ago

    Oi Kuoly, čia jūs padarėte didžiulę klaidą!!! Jūs sunaikinote labai teisingą tautinės mokyklos įdėją ir padiktavote kitą, iš kurios išaugo liberali mokykla – ruošianti nesiorentuojantį Lietuvos istorijoje žmogų, negerbiantį savo tapatumo, užtai tapusi pigia darbo jėga vakarams. Čia jūsų sukonstruota švietimo sistema prisidėjo prie to, kad į mūsų sąmonę lengvai buvo įskiepyta globalios Lietuvos idėja, kurios formuluotė – visiška nesąmonė, ir kuri atlieka juodą darbą. Kai žmogui svarbi tėvynė, jis ją ir kuria, net sunkiose sąlygose. Bet kai jam tėvynė niekalas, kai laisvė suprantama taip liberališkai plokščiai: galimybė išvykti ir pan., tuomet tokia vykdoma politika mažai tautai pavirsta – susinaikinimo nuosprendžiu. Visi prisidėję prie tautinės mokyklos sunaikinimo koncepcijos yra tiesiogiai prisidėję prie savo tapatybės menkinimo per sąmonę, t.y. tautos tirpimo. Čia galim būtų pridėti ir pavardžių sąrašą.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 metai ago

      Vikipedija: „Pilietinės visuomenės institutas – 2004 m. vasarą Atviros Lietuvos ir Valdo Adamkaus fondų įsteigta viešoji įstaiga. Pilietinės visuomenės institutas vykdo įvairius Lietuvos Respublikos ir Europos institucijų finansuojamus projektus. Pilietinės visuomenės institutui nuo jo įkūrimo 2004 m. vadovavo direktorius dr. Darius Kuolys, 2012 m. direktore paskirta dr. Ieva Petronytė.“ Džordžas Sorosas…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 metai ago

        Ak, šit kodėl Tiesos.lt taip neblogai tvarkosi – turiu galvoje straipsnių gausą, turinį…

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Basanavičiaus stuba | punskas.pl nuotr.

„Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)

2023 02 02
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Kultūūros departamento duomenų_portalas | kpd.lt nuotr.

Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

2023 01 31
Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas pristato miesto biudžetą

2023 01 27
Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos | Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.

Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos

2023 01 24
Tedas Laurinaitis asmeninė nuotr.

Iš mokinių prezidento – į mokytojo kėdę 

2023 01 19
Alkas.lt koliažas.

Į Vilnių bus atgabentas istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas

2023 01 16
Galima susipažinti su Argentinos lietuvių paveldu | archyvai.lt nuotr.

Jau galima susipažinti su Argentinos lietuvių paveldu

2023 01 14
Punios piliakalnis. Nemuno kilpų reg. parke | vstt.lt nuotr.

Žiemą verta aplankyti 7 neseniai pritaikytus lankymui gamtos objektus

2023 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
Ukrainos balsas

Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

2023 02 02
JAV kariai Pabradėjė | A. Pliadžio nuotr.
Lietuvoje

Pabradėje – naujoji JAV karių rotacija

2023 02 02
L. Kovesi ir Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Į Lietuvą atvyko Europos vyriausioji prokurorė

2023 02 02
Šviečiamoji gyvulininkystės programa | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vaikams – šviečiamoji gyvulininkystės programa

2023 02 02
Oro navigacija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Skrydžių Lietuvos oro erdvėje vis daugėja

2023 02 02
Laima Vilimienė | lrkm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

LNOBT vadovo konkursą laimėjo L. Vilimienė

2023 02 02
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentūroje – apie ekonomikos skatinimą

2023 02 02
partijos_tm.lt
Lietuvoje

Opozicija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją

2023 02 02
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • >>> Žemynai apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Kažkas atsitiko? apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Batkos spąstai apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 3 pasiūlymai, kaip suteikti kambariui daugiau patrauklumo
  • Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Pabradėje – naujoji JAV karių rotacija
  • Į Lietuvą atvyko Europos vyriausioji prokurorė
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
0
J. Basanavičiaus stuba | punskas.pl nuotr.

1883 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško žurnalo Aušra numeris. Jis buvo išspausdintas Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu. Nuo...

Skaityti toliau

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

by daiva
2023 02 02
8
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Sausio 31 d. Seimo lankytojų centre vyko renginys „Romualdo Ozolo skaitymai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario (1990–2000), Pirmosios...

Skaityti toliau

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

by daiva
2023 01 31
1
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Lietuvoje visi moksleiviai nuo 16 metų ir studentai naudojasi internetu, 99,7 proc. iš jų tą daro kasdien, rodo Valstybinės duomenų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • >>> Žemynai apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Kažkas atsitiko? apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Batkos spąstai apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Keleriopa pilietybė apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

Kitas straipsnis
Nauja Lietuvos kultūros programa Maskvoje

Nauja Lietuvos kultūros programa Maskvoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai