Seime pristatydama Valstybės kontrolės 2025 m. veiklos ataskaitą, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė perspėjo, kad dalis sisteminių problemų valstybėje kartojasi metų metus, o kritinių sprendimų įgyvendinimas – per lėtas.
Lietuva šiandien vienu metu turi didinti išlaidas gynybai, užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, stiprinti energetinį saugumą ir prisitaikyti prie sparčių technologinių pokyčių, tačiau dalis sprendimų vis dar stringa dėl fragmentiško įgyvendinimo ir aiškių atsakomybių stokos.
„Valstybėje netrūksta strategijų, planų ar siūlymų, tačiau dalis pokyčių užstringa procesų labirintuose. Kai sprendimai vėluoja metų metus, valstybė praranda ne tik laiką ar pinigus – mažėja ir žmonių pasitikėjimas viešuoju sektoriumi. Spartesniems pokyčiams būtina atsakinga lyderystė, institucijų bendradarbiavimas, sklandesnė teisėkūra, efektyvesni viešieji pirkimai ir IT sprendimai“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Didesnis veiklos mastas ir lanksti reakcija į aktualijas
2025 m. Valstybės kontrolė atliko 25 auditus ir vertinimus, pateikė 6 fiskalinės stebėsenos išvadas ir 2 rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas. Praėjusiais metais institucija taip pat gavo du papildomus Seimo pavedimus – atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos bei pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projekto auditus. Dėl to teko keisti suplanuotų darbų apimtį, tačiau pagrindiniai veiklos prioritetai išlaikyti.
Kartu institucija reagavo ir į aktualijas – atliko sprendimo prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų pridėti papildomus 10 balų vertinimą bei viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalgą. Tokie nepriklausomi ir operatyvūs vertinimai padeda sprendimų priėmėjams pamatyti galimas pasekmes ir užtikrinti didesnį sprendimų skaidrumą bei pagrįstumą.
Dalis pokyčių vyksta, tačiau sisteminės problemos kartojasi
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena rodo, kad dalis pokyčių viešajame sektoriuje vyksta. 2025 m. buvo įgyvendinta 87 proc. Valstybės kontrolės rekomendacijų, tačiau stebima didesnė vėlavimo tendencija – laiku neįgyvendinama kas ketvirta rekomendacija.
Dalis sprendimų jau davė apčiuopiamos naudos gyventojams: didėja ikimokyklinio ugdymo prieinamumas socialinę riziką patiriantiems vaikams, inventorizuota ir gyventojus pasiekia dalis anksčiau „užstrigusių“ vienkartinių „Sodros“ išmokų, sudarytos sąlygos efektyviau organizuoti teismų darbą ir nuotoliniu būdu teikti notarų paslaugas.
Vis dėlto nemažai pokyčių ir toliau stringa. Dažniausios priežastys: užsitęsę teisėkūros procesai, sudėtingi viešieji pirkimai, lėtai diegiamos informacinės sistemos ir neaiškiai tarp institucijų pasidalytos atsakomybės.
Finansinis tvarumas tampa ir nacionalinio saugumo klausimu
Vertindama valstybės finansų situaciją, Valstybės kontrolė pažymi, kad artimiausiais metais fiskalinės rizikos didės. Nors 2026 m. biudžetas dar atitinka Europos Sąjungos fiskalines taisykles, vidutinio laikotarpio perspektyvoje valdžios sektoriaus deficitas gali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribą. Tai reiškia didėjantį spaudimą valstybei finansuoti gynybos poreikius, socialinius įsipareigojimus ir viešųjų paslaugų kokybę.
Atlikti auditai taip pat parodė, kad dalies valstybės finansinių duomenų patikimumo vis dar negalima patvirtinti. Reikšmingi iškraipymai nustatyti valstybės turto, rezervų, biologinio turto, mineralinių išteklių ir kitose apskaitos srityse.
Nacionalinio saugumo srityje – koordinavimo ir pasirengimo spragos
2025 m. daug dėmesio skirta nacionalinio saugumo ir valstybės atsparumo auditams. Vertintas kariuomenės komplektavimas, pilietinio pasipriešinimo sistema, valstybės rezervas, gyventojų perspėjimo infrastruktūra ir priedangų plėtra.
Auditai rodo, kad valstybės atsparumo stiprinimo sprendimai vis dar nepakankamai suderinti, įgyvendinami nenuosekliai, o atsakomybės tarp institucijų ne visada aiškiai pasidalytos. Taip pat nustatyta, kad valstybė dar nėra tinkamai pasirengusi užtikrinti visų gyventojų apsaugos krizės ar karo atveju, o dalis sprendimų įgyvendinami pernelyg lėtai.
ES investicijų audituose – didžiausias klaidų lygis per visą laikotarpį
2025 m. Valstybės kontrolė užbaigė daugiau nei du dešimtmečius vykdytą Europos Sąjungos investicijų auditų funkciją. Paskutinis atliktas auditas atskleidė didžiausią klaidų lygį per visą 2014–2020 m. laikotarpį – 14,15 proc. Dėl nustatytų pažeidimų Lietuva daugiau kaip 216 mln. Eur netinkamų išlaidų turėjo padengti valstybės biudžeto lėšomis. Tai rodo būtinybę ateityje stiprinti projektų kontrolę, atsakomybę ir priežiūrą valdant viešuosius pinigus.
Parengta pagal VK pranešimą
Manau, silpnai.
Kontrolės nustatyta, kad dėl daugiau kaip 216 mln. Eur netinkamai panaudotų ES investicinių išlaidų Lietuva turėjo padengti valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau, apie tai konkrečiau kas tuos pažeidimus padarė, kaip yra su atsakomybe dėl jų, ataskaitoje nieko nepasakyta.
Tai, ar ne LRT žurnalistų pareiga būtų plačiau pasidomėti padėtimi dėl atsakomybės klausimo už tuos pažeidimus, visgi 216,mln. yra suma verta dėmesio.
Betgi ar tai nėra nusikaltimas dėl lėšų?
Nusikaltimo veiksmo sudėties čia gali ir nebūti, tačiau žalos atlyginimo klausimas tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas.