Aplinkos ministerija susipažino su Valstybės kontrolės liepos 10 d. paskelbta „Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalga“. Nepriklausomą valstybės auditą ministerija vertina kaip svarbų instrumentą tobulinant miškų politiką ir atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis sektoriaus iššūkių jau yra sprendžiami įgyvendinant teisėkūros, miškininkystės ir gamtos apsaugos priemones. Atsakydama į Valstybės kontrolės paskelbtą apžvalgą, ministerija paaiškina, kas šiuo metu įgyvendinama miškų politikos srityje.
Lietuvos miškingumas ir valstybinės žemės panaudojimas
Lietuvos miškingumo didinimas yra vienas iš Aplinkos ministerijos prioritetų. Vertinant šalies miškingumo rodiklius svarbu atsižvelgti į skaičiavimo metodiką, nes ji skirtingose Europos šalyse skiriasi. Lietuvoje miškingumas apskaičiuojamas nuo bendro šalies ploto, t. y. įskaitant vidaus vandenis, nors ten miškai ir neauga. Kitose Europos šalyse ir tarptautinėje statistikoje miškų plotas skaičiuojamas nuo sausumos ploto, neįtraukiant vidaus vandenų.
Norint užtikrinti skelbiamų duomenų palyginamumą, Lietuvos miškingumo rodiklį reikia skaičiuoti neįtraukiant vidaus vandenų. Tai įvertinus, 2023 m. šalies miškingumas sudarė 34,03 proc., o 2025 m. – apie 34,13 proc., taigi buvo padidėjęs.
Šiuo metu ministerija rengia 2028–2034 m. Nacionalinį pažangos planą, kuriame viena iš siūlomų proveržio krypčių yra „Miškų plėtros skatinimas ir integruota žemėnaudos politika“. Ši proveržio kryptis bus nukreipta į laisvos valstybinės žemės panaudojimą miškingumui didinti, nes šiuo metu egzistuojantis žemės ūkio žemės nuomos modelis tam nėra tinkamas.
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad valstybė disponuoja reikšmingais laisvos valstybinės žemės plotais, tačiau didelė jų dalis naudojama ilgalaikės žemės ūkio veiklos nuomos pagrindu. Taip yra net ir tais atvejais, kai teritorijos strategiškai yra tinkamesnės miškų plėtrai.
VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) 2025 m. laisvos valstybinės žemės fonde atrinko apie 9 tūkst. ha potencialiai tinkamos miškui veisti žemės. Vis dėlto realiai miško veisimui galima panaudoti tik apie 685 ha, daugiausia dėl jau sudarytų ir nepasibaigusių žemės nuomos sutarčių, planavimo ir žemėnaudos apribojimų.
Teisėkūros ir strateginio planavimo procesai
Valstybės kontrolė nurodo, kad pokyčius stabdo teisėkūros ir duomenų spragos bei yra būtini nuoseklūs teisėkūros ir politiniai sprendimai. Svarbiausi iš jų – priimti Nacionalinį miškų sektoriaus strateginį dokumentą ir Miškų įstatymo pakeitimus bei užtikrinti ilgalaikę miškų politiką, suderinančią ekologinius ir ekonominius tikslus.
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad deda visas pastangas, siekiant Seime kuo greičiau priimti naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą (toliau Seime jis bus svarstomas rudens sesijoje).
Šio įstatymo priėmimas tiesiogiai atlieps Valstybės kontrolės rekomendacijas, pavyzdžiui, dėl greitesnio miškų grupių priskyrimo proceso, taip pat ir kitus jos įvardytus miškų sektoriaus iššūkius – dėl geresnės biologinės įvairovės apsaugos, plynų kirtimų ribojimų, miškų grupių perskirstymo mažinant ūkinių miškų dalį ir kt.
Šiuo metu jau yra parengtas ir viešosioms konsultacijoms su visuomene paskelbtas kitas svarbus dokumentas – Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio planavimo dokumento projektas, kuriuo siekiama vienoje vietoje apibrėžti ilgalaikes miškų politikos kryptis, prioritetus ir siektinus rezultatus iki 2050 metų, o taip pat suderinti ekologinius, klimato, socialinius ir ekonominius tikslus.
Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas remiasi Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu sukauptu įdirbiu, 2024 m. Seimo rezoliucijoje dėl miškų politikos išreikštomis nuostatomis, nacionaliniais strateginio valdymo dokumentais ir Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos miškų sektoriaus esamos situacijos analizės rezultatais.
Aplinkos ministerija kviečia suinteresuotus asmenis teikti pasiūlymus ir pastabas strateginio dokumento projektui. Tai galima padaryti užpildant E-pilietyje pateiktą pasiūlymų ir pastabų teikimo formą iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Ypač laukiama pagrįstų pasiūlymų pagrindinių dokumento įgyvendinimo priemonių formulavimui.
Plyni kirtimai ir vienarūšiai medynai
Aplinkos ministerija sutinka su Valstybės kontrolės vertinimu, kad susiduriant su klimato kaita labai svarbu auginti įvairiaamžius bei mišrius miškus. Vis dėlto šiandien Lietuvos miškuose vyraujanti vienaamžių ir spygliuočių medynų struktūra daugiausia yra istorinės miškininkystės ir pokario miškų atkūrimo politikos pasekmė, susiformavusi per kelis dešimtmečius.
Dabartinė miškininkystė jau yra visai kitokia – ji orientuota į didesnę rūšinę ir amžiaus įvairovę, mišrių medynų formavimą bei miškų atsparumo didinimą. Pastangos užauginti ilgaamžius, sveikus miškus dedamos nuolat, tačiau reikia suprasti, kad miškai nepasikeičia per dešimtmetį ir didesniems pokyčiams reikia laiko.
Nuo 2024 m. VMU reikšmingai išplėtė miško atkūrimui auginamų medžių ir krūmų rūšių spektrą – nuo 9 iki 19 rūšių, didindama mišrių medynų formavimą, natūralaus žėlimo taikymą ir vietinių rūšių naudojimą. Šių priemonių tikslas – būtent toks, kurį įvardija ir Valstybės kontrolė – formuoti įvairesnius, klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams atsparesnius miškus.
Saugomi miškai ir biologinė įvairovė
Iš tiesų biologinė įvairovė yra labai priklausoma nuo miškų būklės ir kokybės, todėl sveiki, ilgaamžiai, mišrūs miškai bei saugomos zonos yra sveikos ekosistemos pagrindas. Vis dėlto Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad griežtos apsaugos miškų apibrėžimas ir supratimas skirtingose Europos šalyse labai skiriasi.
Valstybės kontrolė nurodo, kad 2025 m. rezervatiniai miškai sudarė tik 1,25 proc. viso miškų ploto, tačiau Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, griežčiausiai saugomais Lietuvoje laikytini 1,4 proc. I grupės rezervatų miškų, kur draudžiama bet kokia veikla. Prie šio skaičiaus taip pat reikėtų pridėti ir IIA grupės ekosistemų apsaugos miškus, kurie sudaro dar 9 proc. miškų ploto ir kuriuose ūkinė veikla taip pat yra labai griežtai apribota.
Verta pasidžiaugti, kad Valstybės kontrolės siūlomi sprendimai sutampa su jau vykdomais Aplinkos ministerijos darbais. Ministerija vertina Valstybės kontrolės dėmesį Lietuvos miškų būklei.
