Seimas pradėjo svarstyti Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma reformuoti užsienio darbuotojų imigracijos sistemą ir nustatyti naują terminuoto darbo leidimų užsieniečiams modelį.
Teikiamais pakeitimais planuojama atskirti trumpalaikį terminuotą darbą nuo leidimų laikinai gyventi ir nustatyti privalomus lietuvių kalbos reikalavimus ilgiau šalyje pasiliekantiems užsieniečiams, siekiant suvaldyti imigracijos srautus bei užtikrinti sėkmingą jų integraciją į visuomenę.
Pataisomis siūloma dabartinį darbo migracijos reglamentavimo modelį išskaidyti į dvi dalis – į darbo migracijos modelį, skirtą užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti, siekdami joje gyventi, dirbti ir integruotis, turėdami perspektyvą ateityje tapti nuolatiniais gyventojais, ir terminuoto darbo modelį, skirtą užsieniečiams, kurie neturi tikslo tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, tačiau atvyksta laikinai, siekdami užsidirbti pinigų.
Laikini darbuotojai
Pasak iniciatyvos rengėjų, dabartinis leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu modelis skirtas užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti, integruotis, galimai ateityje pasikviesti atvykti šeimos narius ir tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, dalyvauti vietos politikoje. Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis darbo imigrantų nesiekia tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais, siūlomas modelis, skirtas darbo migrantams, kurių tikslas – laikinai atvykti užsidirbti į Lietuvą be tikslo tapti nuolatiniais gyventojais. Šis modelis suteiktų galimybę užsieniečiams paprasčiau atvykti dirbti į Lietuvą iki 2 metų, o pasibaigus šiam laikotarpiui grįžti į kilmės valstybę.
Naujomis nuostatomis būtų nustatoma spartesnė tokių užsieniečių atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau priimti į darbą užsieniečius ten, kur neranda vietos darbuotojų. Šiuo atveju būtų nustatytas naujas griežtas reikalavimas, kad pasibaigus 2 metų terminuoto darbo laikotarpiui užsieniečiai privalėtų išvykti iš Lietuvos bent 6 mėnesiams.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi. Naujasis terminuoto darbo leidimų modelis papildytų šiuo metu taikomą ilgalaikės imigracijos tvarką, tačiau metinė imigracijos kvota bendrai pagal abu modelius nebūtų didinama. Kaip ir iki šiol, ji negalės viršyti 1,4 proc. nuo Lietuvos gyventojų skaičiaus. Konkretų bendrą kvotos dydį ir proporciją procentine išraiška kiekvienais metais siūloma nustatyti Vyriausybei, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip yra dabar.
Kalbos žinios
Trečią kartą per 10 metų prašantys leidimo gyventi Lietuvoje turėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Tai būtų taikoma abiem laikinos imigracijos modeliams. Projektu siūloma nustatyti, kad užsieniečiai, kurie prašo terminuoto darbo leidimo, ir tai jiems būtų trečias dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje, išduotas per pastarųjų 10 metų laikotarpį, turėtų įrodyti, kad jie moka lietuvių kalbą bent A2 lygiu. Užsieniečiai, kurie prašytų leidimo laikinai gyventi darbo, studijų ar ilgalaikio gyvenimo ES pagrindu, ir tai jiems būtų trečias dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje, išduotas per pastarųjų 10 metų laikotarpį, turėtų įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą bent B1 lygiu.
Šalies vadovas taip pat siūlo stiprinti užsieniečių atitikties nacionaliniam saugumui patikrą, ilginant minimalius patikros terminus. Bendrasis terminas būtų ilginamas nuo 14 iki 28 dienų, o, jeigu yra svarbių priežasčių pratęsti išvadų pateikimo terminą, jis būtų ilginamas nuo 28 iki 56 dienų.
Nuo 2020 iki 2024 m. užsieniečių dalis visų Lietuvos gyventojų skaičiuje padaugėjo du su puse karto – pasiekė 7,5 proc. nuo visų gyventojų.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
