Seimas baigė pratęstą IV (pavasario) sesiją, kurioje nuo kovo 10 d. iki liepos 14 d. surengė 58 posėdžius, priėmė 422 teisės aktus, iš jų – 296 įstatymus. Per sesiją daugiausia dėmesio skirta valstybės gynybos stiprinimui, ekonominio atsparumo didinimui, socialinei apsaugai ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimui.
Pasak Seimo Pirmininko Juozo Oleko, ši sesija dar kartą parodė, kad net ir turint skirtingas nuomones galima susitelkti, kai kalbama apie Lietuvos valstybės interesą. „Priėmėme be galo svarbius sprendimus gynybos, socialinės politikos, sveikatos apsaugos ir kitose srityse. Žinoma, visada galima padaryti daugiau, tačiau svarbiausia, kad dirbome atsakingai ir nuosekliai“, – sako Seimo vadovas.
J. Oleko įsitikinimu, parlamento darbas niekada nebūna lengvas – tokia yra demokratijos prigimtis. „Nepaisant politinių diskusijų ir visuomenėje kilusių iššūkių, sesiją užbaigiame su naujos sudėties Vyriausybe ir aiškiais rudens darbų prioritetais. Tai rodo mūsų valstybės institucijų brandą ir gebėjimą užtikrinti valstybės darbo tęstinumą“, – pažymėjo Seimo Pirmininkas.
Rudenį, anot Seimo vadovo, laukia nauji iššūkiai ir ne mažiau atsakingi darbai. „Turėsime tęsti pradėtus darbus stiprindami valstybės saugumą, rūpindamiesi žmonių gerove ir ieškodami sprendimų, kurie būtų naudingi Lietuvai. Vienas svarbiausių rudens sesijos darbų – 2027 metų valstybės biudžeto priėmimas. Tikiuosi, kad ir toliau gebėsime susitelkti ten, kur svarbiausias yra valstybės interesas. To šiandien iš mūsų tikisi Lietuvos žmonės“, – pabrėžė J. Olekas.
Pratęstoje sesijoje Seimas pritarė Respublikos Prezidento pateiktai Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas ir patvirtino naujosios Vyriausybės programą, patikslino Seimo valdybos, komitetų, komisijų sudėtis. Naujoji Vyriausybė suformuota atsižvelgiant į Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų seniūnų pasirašytą naują valdančiosios koalicijos sutartį.
Stiprinamas šalies saugumas
Pavasario sesijoje Lietuvos parlamentas priėmė nemažai aktualių sprendimų, stiprinančių šalies saugumą ir gynybą.
Tarp svarbiausių sprendimų – Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos steigimas, Tauragės karinio poligono Jurbarko rajone plėtra. Iniciatyvos rengėjai pažymėjo, kad karių pratyboms skirtos infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant stiprinti kariuomenės pasirengimą ir iki 2030 metų išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją, šį poreikį taip pat sustiprina augantis sąjungininkų karių skaičius šalyje.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos supaprastins ir paspartins ginkluotės įsigijimus.
Seimas iki 2027 m. pabaigos pratęsė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas. Be galiojančių ribojimų sutarta papildomai įtvirtinti draudimą į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus transporto priemonių standartiniuose kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų.
Parlamentas ratifikavo konvenciją, kuria įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija. Ši komisija nagrinės prašymus atlyginti žalą ir nuostolius, patirtus dėl Rusijos tarptautinės teisės požiūriu neteisėtų veiksmų Ukrainoje ar prieš ją.
Priimtomis Karinės jėgos naudojimo statuto pataisomis nutarta sukurti taikos metu panaudotos karinės jėgos padarytos žalos kompensavimo sistemą. Pakeitimai taip pat sudarys platesnes galimybes reaguoti į naujo tipo oro grėsmes ir suteiks teisę panaudoti karinę jėgą ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus ore judančius objektus, kai jie pažeidžia nustatytą skrydžių tvarką, kelia grėsmę krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos saugumui arba naudojami kaip ginklas.
Sesijoje parlamentas priėmė Šaulių sąjungos ir Karo padėties įstatymų pataisas, kuriomis sutarta griežtinti šauliams ir jais siekiantiems tapti taikomus reikalavimus, taip pat integruoti Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) dalinius į ginkluotąsias pajėgas karo padėties atveju.
Mokyklose bus plečiamas gynybos įgūdžių ugdymas. Pagal priimtas pataisas, švietimo, mokslo ir sporto ministrui kartu su krašto apsaugos ministru iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. pavesta patvirtinti privalomo gynybos įgūdžių kurso programą ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašą.
Nutarimo pakeitimais sutarta įtvirtinti teisinį pagrindą siųsti į tarptautines jūrinio saugumo ir laivybos laisvės užtikrinimo operacijas Hormuzo sąsiauryje iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Tokiu būdu bus leidžiama siųsti ne tik daugiau karių, bet ir išplėstas mandatas kariams dalyvauti keliose operacijose.
Telkiamas dėmesys demografinėms problemoms
Pavasario sesijoje Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos demografinės padėties ir žmogiškojo kapitalo plėtros“, kurioje nustatė svarbiausius prioritetus iki 2030 m. Tarp prioritetų – būsto nuomos ir įsigijimo prieinamumo jaunoms šeimoms didinimas, kompleksinių paramos šeimoms ir gimstamumo skatinimo priemonių įgyvendinimas, socialinių paslaugų vaikus auginančioms šeimoms tobulinimas, vaikų visos dienos užimtumo ir neformaliojo ugdymo užtikrinimas ir kt.
Dokumente parlamentas įvardijo tikslą vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikyti 2020–2025 m. susiformavusią gyventojų skaičiaus stabilizavimo (su nedidelio augimo požymiais) tendenciją ir laikyti 2,9 mln. gyventojų skaičių 2030 m. geru rezultatu, o 3 mln. gyventojų skaičių Lietuvos sėkmės rodikliu. Daug dėmesio demografinei krizei spręsti skiriama ir Seimo patvirtintoje naujosios Vyriausybės programoje.
Priimti sprendimai dėl išaugusių degalų kainų
Reaguodamas į reikšmingai išaugusias žaliavinės naftos ir degalų kainas, kurias lėmė prasidėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir dėl jo sutrikęs tiekimas pasaulinėse rinkose, Seimas laikinai – nuo 2026 m. balandžio 14 d. iki birželio 15 d. – buvo sumažinęs akcizą dyzeliniam kurui.
Pataisomis taip pat sutarta laikinai padidinti biodujų (biometano) energinės vertės koeficientą, siekiant paskatinti vietinį biometano vartojimą ir sumažinti jo kainą galutiniams vartotojams Lietuvoje.
Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimais nuspręsta nuo 2027 m. grąžinti galimybę gyventojams skirti iki 1,2 proc. GPM paramą religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams, valstybinėms ir savivaldybių mokykloms.Pataisomis taip pat bus sudaryta galimybė skirti paramą daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkams, sodininkų bendrijoms.
Siekiant padidinti Vyriausybės taupymo lakštų pagrindu leidžiamų gynybos obligacijų patrauklumą, priimtomis Valstybės skolos įstatymo pataisomis pakeistos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu sąlygos ir apribojimai Krašto apsaugos ministerijos įgyvendinamiems projektams, susijusiems su valstybės saugumu ir gynyba, finansuoti. Įstatyme atsisakyta apribojimo, kad gynybos obligacijų metinis pelningumas turi būti ne didesnis kaip 2 proc., jis bus nustatomas atsižvelgiant į skolinimosi valstybės vardu atitinkančias palūkanas.
Seimas leido taikyti mažesnes kelių rinkliavas žemės ūkio ir ekologiškam transportui. Taip pat nuo 2027 m. miestų ir miestelių teritorijose esančiųvalstybinės reikšmės rajoninių kelių, kuriuos savivaldybės sutinka perimti savo nuosavybėn, objektams finansuoti bus skiriama iki 5 proc. (vietoj šiuo metu numatytų fiksuotų 5 proc.) Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.
Bus modernizuojama daugiau valstybinės reikšmės kelių
Pavasario sesijoje Seimo priimtos pataisos sudarys sąlygas modernizuoti ir rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarties pagrindu modernizuojami valstybinės reikšmės keliai ar jų dalys galės būti patikėjimo teise perduoti privačiam subjektui laikinai valdyti ir naudoti, kol bus atnaujinta kelių infrastruktūra, keliams visais atvejais liekant valstybės nuosavybe.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisomis nutarta nuo 2028 m. įteisinti naują kelionių planavimo ir jungtinio bilieto informacinę sistemą. Jungtinis keleivinio transporto bilietas keleiviui suteiks teisę naudotis keleivių vežimo reguliariaisiais reisais skirtingų rūšių transportu paslaugomis, nepriklausomai nuo savivaldybių teritorijų ribų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimais iš esmės atnaujinamas reguliavimo modelis, pritaikant jį šiuolaikiniams poreikiams. Įstatyme numatyti nacionalinio saugumo ir aplinkosaugos saugikliai, pakeistas reguliavimas padidins uosto konkurencingumą ir sudarys palankesnes sąlygas investicijoms. Parlamentas taip pat pritarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtrai, kuri strategiškai svarbi Lietuvos ekonomikos augimui, konkurencingumui ir nacionalinio saugumo užtikrinimui.
Seimas priėmė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimus, kuriais stiprinami nešališkumo bei atsakomybės ir atskaitingumo principai, nemokumo sistemos veikimo efektyvumas. Vienas svarbiausių pakeitimų – smarkiai išplečiama nemokumo administratorių skyrimo ribojimų ir nešališkumo reikalavimų apimtis.
Viešųjų pirkimų ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymų pataisomis Viešųjų pirkimų tarnybai nuspręsta pavesti LRT programų pirkimo priežiūrą.
Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais siekiama pagerinti verslo sąlygas, skatinti bendrovių plėtrą, užtikrinti suinteresuotųjų asmenų bendrovėje teises. Priimtomis pataisomis nutarta įtvirtinti galimybę bendrovėms išleisti daugiabalses akcijas, suteikiančias iki dešimties balsų. Tokiu būdu norima leisti akcininkams išlaikyti įmonės kontrolę pritraukiant kapitalą viešojoje rinkoje ir taip skatinti investicijas bei šalies kapitalo rinkos plėtrą.
Atnaujintu Nacionalinio plėtros banko įstatymu stiprinama šio banko priežiūra ir kontrolė, Akcizų įstatymo pataisomis įpareigojama, kad Lietuvoje parduodamas elektroninių cigarečių skystis ir jų pildyklės turi būti žymimos banderolėmis.
Palankesnės sąlygos dirbantiems tėvams
Sesijoje Seimas sutarė sudaryti galimybę ilgiau pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis vaikus auginantiems tėvams. Pagal Darbo kodekso pakeitimus, nuo 2027 m. papildomos poilsio dienos galės būti suteikiamos darbuotojams, auginantiems vaikus ne iki 12, o iki 14 metų.
Priimtomis Darbo kodekso pataisomis taip pat siekiama užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą, vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį už vienodą ar vienodos vertės darbą. Darbuotojui suteikiama teisė palyginti savo darbo užmokestį su tokias pačias funkcijas atliekančiais kolegomis.
Kodekso pakeitimais stiprinami kolektyviniai darbo santykiai ir socialinis dialogas. Jame įtvirtinta daugiau galimybių susitarti kolektyvinėse sutartyse, efektyviau reguliuoti kolektyvinius darbo ginčus ir streikus, sudarytos prielaidos darbuotojų atstovų dalyvavimui valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybose.
Seimas taip pat sustiprino darbuotojų apsaugą nuo asbesto keliamos rizikos.
Stiprinama pažeidžiamų elektros vartotojų apsauga
Seimas sutarė sustiprinti pažeidžiamų elektros vartotojų apsaugą. Priimtomis pataisomis nutarta įpareigoti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus nutraukti pažeidžiamiems vartotojams nenaudingas fiksuotos kainos sutartis. Tokiu būdu pažeidžiamų elektros energijos vartotojų apsaugos sistema lengviau pasieks tuos gyventojus, kuriems ji skirta.
Atnaujintu Šilumos ūkio įstatymu tobulinamas šilumos ūkio teisinis reguliavimas, sudaromos palankesnės sąlygos šilumos sektoriaus inovacijoms ir geriau atliepiami šilumos vartotojų poreikiai. Nustatomas šildymo sezono laikotarpis nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d., kurio metu šilumos tiekėjai privalo būti pasirengę tiekti šilumą ir užtikrinti higienos normas atitinkančią pastatų vidaus temperatūrą.
Seimas patikslino teisinį reguliavimą, susijusį su branduolinės energetikos objektų sauga, darbuotojų kvalifikacija, priežiūra ir valdymu, siekiant užtikrinti aukštesnius saugumo standartus ir efektyvesnį valdymą šioje srityje.
Vyresnio amžiaus žmonėms – naujas įstatymas
Seimas priėmė naują Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą, kuriuo siekiama sudaryti geresnes sąlygas ir galimybes vyresnio amžiaus žmonių politikos koordinavimui, ypač savivaldybių lygmeniu, vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimui su jais susijusios politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose nacionaliniu ir vietos savivaldos lygmenimis. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas savivaldybėse vykdyti darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis, juos motyvuojant dalyvauti jų interesus atitinkančioje veikloje.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis didinamos socialinės garantijos vaikų besilaukiančioms ir jau susilaukusioms šeimoms. Taip pat šio įstatymo pakeitimais nuspręsta nuo 2027 m. panaikinti šiuo metu galiojantį ligos išmokos mokėjimo ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus apribojimą apdraustiesiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Naujomis nuostatomis bus užtikrintos vienodos ligos išmokos mokėjimo sąlygos visiems apdraustiesiems, nepriklausomai nuo jų gaunamų su negalia susijusių pensijų.
Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis sutarta nuo kitų metų tikslinti socialinio draudimo įmokų už asmenis, turinčius du ar daugiau darbdavių, apskaičiavimą. Pakeitimais nuspręsta įtvirtinti prievolę įmokas skaičiuoti proporcingai nuo ne mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, jei bendras visų darbdavių mokamas darbo užmokestis jos nesiekia.
Pakeitimai padės spręsti gydytojų trūkumo problemą
Pavasario sesijoje Seimas pritarė siūlymams, padėsiantiems spręsti gydytojų trūkumo klausimą. Medicinos praktikos įstatyme įtvirtinta, kad nuo 2027 m. be suplanuotų valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų, bus steigiamos papildomos valstybės finansuojamos medicinos rezidentūros vietos. Į jas bus priimami medikai, įsipareigojantys po rezidentūros baigimo 5 metus dirbti vienoje iš Lietuvos regionų sveikatos priežiūros įstaigų.
Seimas patvirtino sveikatos paslaugų apmokėjimo pertvarką. Pagal priimtus pakeitimus, sudarant sutartis dėl paslaugų teikimo prioritetas bus teikiamas valstybės ir savivaldybių įstaigoms, o dabar sutartis turinčioms privačioms įstaigoms bus garantuotas esamas finansavimas. Šie pakeitimai aktualūs savivaldybių ir valstybės viešosioms gydymo įstaigoms.
Mokyklose bus aiškiau reguliuojamas telefonų naudojimas
Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis sutarta patikslinti mokinių mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose reguliavimą. Priimtomis pataisomis sutarta švietimo, mokslo ir sporto ministrui kartu su sveikatos apsaugos ministru pavesti tvirtinti mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklose rekomendacijas. Tokiu būdu visos mokyklos privalės turėti įrenginių naudojimo tvarkas.
Parlamente sutarta atšaukti būsimus pokyčius ir išlaikyti šiuo metu taikomus reikalavimus pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti.
Švietimo įstatymo pakeitimais taip pat nustatyta, kad mokinių mokymosi krūvį reguliuos ne sveikatos apsaugos, o švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pagal priimtus pakeitimus, nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokinių mokymosi krūvį, kiek maksimaliai valandų per vieną dieną mokykloje gali mokytis įvairaus amžiaus mokiniai, nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinami Bendrojo ugdymo planai, o ne sveikatos apsaugos ministro pasirašoma higienos norma, kaip kad yra dabar.
Patvirtinta nauja LRT valdysena
Seimas priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta aiškiau apibrėžti LRT misiją ir sustiprinti valdymo modelį. Pakeitimais įsteigiama LRT valdyba, didinamas Tarybos narių skaičius, keičiama LRT generalinio direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka ir kt.
Pagal priimtus pakeitimus, LRT misija bus užtikrinti viešąjį interesą – Konstitucijoje įtvirtintą ir jos saugomą visuomenės teisę būti informuotai, nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją puoselėjant konstitucines ir bendražmogiškas vertybes, ginant nacionalinius interesus, stiprinant demokratiją, ugdant pilietiškumą, patriotizmą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėjant kalbą ir kultūrą, užkertant kelią dezinformacijai.
Atšaukta aplinkosaugininkų pareiga tikrinti lengvųjų automobilių taršą
Seimas atšaukė pareigą aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių taršą. Sutarta nuo 2027 m. lapkričio 1 d. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams panaikinti teisę keliuose stabdyti dalį transporto priemonių ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų kiekį bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Žmonių palaikų laidojimo ir Rinkliavų įstatymų pakeitimais sutarta įteisinti savivaldybių teisę nustatyti mokestį už savivaldybės lėšomis įrengtų kolumbariumo nišų suteikimą. Tokiu būdu, pasak pataisų rengėjų, siekiama užtikrinti investicijų į kolumbariumus atsipirkimą ir skatinti jų plėtrą.
Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas dėl pastatų energinio naudingumo. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai nuo 2028 m. sausio 1 d. turės būti visai netaršūs pastatai, o nuo 2030 m. sausio 1 d. šis reikalavimas bus taikomas visiems statomiems naujiems pastatams.
Priimtais Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimais skatinamas prekių taisymas ir pakartotinis naudojimas, taip pat patikslintas baterijų atliekų tvarkymo reguliavimas.
Griežtinama atsakomybė už nusikaltimus prieš vaikus
Seimas Baudžiamojo kodekso pataisomis sugriežtino atsakomybę už nusikaltimus prieš vaikus, įtvirtindamas asmenų, raginusių vaiką sukurti pornografinio turinio dalykus atsakomybę. Atsakingi už tokią veiką asmenys bus baudžiami laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų. Be to, teismų nuosprendžiai dėl nusikalstamų veikų, padarytų vaikų atžvilgiu, Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai bus perduodami nedelsiant.
Parlamentas priėmė Policijos rėmėjų įstatymo pataisas, pagal kurias jaunasis policijos rėmėjas galės būti pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis asmuo nuo 12 iki 20 metų, o policijos rėmėju – ne jaunesnis kaip 16 metų, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.
Sesijoje sutarta griežtinti atsakomybę už atsisakymą teikti informaciją žiniasklaidos atstovams. Bauda sieks nuo 60 iki 600 eurų.
Seimas sutarė, kad Lietuva prisijungs prie EUROGENDFOR pajėgų, kurių tikslas yra prisidėti prie krizių valdymo užtikrinant saugumą ir viešąją tvarką.
Rinkimų įstatymo pataisomis sudarytos palankesnės sąlygos organizuoti rinkimus ir dalyvauti juose, sustiprintas rinkimų proceso skaidrumas, reglamentuoti reikalavimai rinkimų programai, taip pat daliai kandidatų sumažinti rinkimų užstatai, įvesta privaloma registracija norintiesiems agituoti, nustatyta griežtesnė stebėtojų priežiūra.
Atsisakyta visų žemės sklypų ženklinimo riboženkliais
Nuo liepos mėn. Lietuvos gyventojai jau turi galimybę atsisakyti privalomo visų žemės sklypų ženklinimo riboženkliais ir patys nuspręsti, ar žemės sklypą ženklinti. Pagal Seimo priimtas ir įsigaliojusias Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisas, žemės sklypo savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis galės atsisakyti žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais nurodydamas tai žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte.
Seimas leido ūkininkams, atsisakantiems ūkininkavimo ir perleidžiantiems savo ūkį šeimos nariams, jiems perleisti ir valstybinės žemės nuomos teises.
Seimo priimti sprendimai nuo 2027 m. kovo mėn. užtikrins geresnes pieno supirkimo sąlygas. Nauju Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymu nustatomas nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos perkant ir parduodant žalią karvių pieną, draudimas ir draudžiamų nesąžiningos prekybos praktikos veiksmų sąrašas.
Didės balansas tarp migracijos lankstumo ir kontrolės
Seimas patvirtino pakeitimus, stiprinančius balansą tarp migracijos lankstumo ir kontrolės. Priimtais pakeitimais siekiama, kad migracijos sistema Lietuvoje būtų ir teisinga žmogui, ir atspari piktnaudžiavimui.
Parlamentas ratifikavo ES bei jos valstybių narių ir Čilės pažangųjį pagrindų susitarimą, priėmė įstatymą, kuriuo nusprendė denonsuoti neįsigaliojusį Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Priimta rezoliucija vieningai pasmerkta Rusijos sąmoningai vykdoma politika dėl istorinės atminties ir lietuvių kultūros naikinimo.
Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) strateginės partnerystės ir pasveikino JAV minint 250-ąsias Nepriklausomybės metines.
Paskirti valstybės pareigūnai ir teisėjai
Pavasario sesijoje Seimas paskyrė daug valstybės pareigūnų ir teisėjų. Konstitucinio Teismo pirmininku paskyrė Tomą Davulį, Konstitucinio Teismo teisėju – Artūrą Drigotą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais paskirti Marius Bajoras, Gintaras Goda.
Antrajai penkerių metų kadencijai Lietuvos banko valdybos pirmininku paskirtas Gediminas Šimkus.
Seimas vaiko teisių apsaugos kontroliere paskyrė Aliną Jakavonienę, žvalgybos kontrolieriumi – Vytautą Valentinavičių, lygių galimybių kontroliere antrajai kadencijai – Birutę Sabatauskaitę, Seimo kontrolieriumi – Aleksandrą Radčenką.
VTEK pirmininke patvirtinta teisininkė Jolanta Bernotaitė, Vyriausiosios rinkimų komisijos nare – Inga Barišauskė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nare – Medeina Augustinavičienė. Virginijus Jocys patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininku.
Seime darbą pradėjo priesaikas davusios naujosios Seimo narės Angelė Jakavonytė ir Vilija Targamadzė. Pasikeitus valdančiajai daugumai, Seimas patvirtino du naujus Seimo Pirmininko pavaduotojus – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narį Domą Griškevičių ir LSDP frakcijos narę Jūratę Zailskienę.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
