Česnakas nuo seno laikomas viena žinomiausių natūralių priemonių imunitetui stiprinti. Permainingų orų metu, užklupus netikėtam peršalimui, daugelis vis dar griebiasi česnako tikėdamiesi apsisaugoti nuo ligų ar greičiau pasveikti, tačiau ar pagrįstai jis visuomenėje vadinamas natūraliu antibiotiku?
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė dalijasi, kokiomis savybėmis iš tiesų pasižymi česnakas, kada jį reikėtų vartoti atsargiau, ir kodėl užsiimti savigyda gali būti pavojinga.
Pasak vaistininkės, česnakas natūraliu antibiotiku visuomenėje neretai vadinamas dėl jame esančių biologiškai aktyvių sieros junginių, ypač alicino.
„Kai česnako skiltelė susmulkinama arba sutraiškoma, joje esantis junginys alinas, veikiamas fermento alinazės, virsta alicinu. Būtent ši veiklioji medžiaga pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu ir suteikia česnakui būdingą kvapą“, – aiškina vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Kuo česnakas gali būti naudingas?
Pasak vaistininkės, tyrimai rodo, kad alicinas gali slopinti įvairių bakterijų, grybų ir kai kurių virusų augimą. Taip pat jam priskiriamos antioksidacinės bei priešuždegiminės savybės. Be alicino, česnake randama ir kitų naudingų medžiagų: flavonoidų, polifenolių, vitaminų C ir B6, mineralų, tokių kaip selenas ir manganas, bei kitų junginių.
Manoma, kad reguliariai vartojamas česnakas gali padėti palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir šiek tiek sumažinti peršalimo ligų dažnį ar jų trukmę, ne mažiau dėmesio sulaukia ir galimas česnako poveikis širdies bei kraujagyslių sistemai.
„Česnakas ir preparatai su šia sudėtine dalimi gali padėti nežymiai sumažinti kraujospūdį bei bendrojo ir MTL, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekį kraujyje.
Tikriausia česnako nauda yra jame esantys antioksidantai, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, siejamo su senėjimo procesais ir įvairių lėtinių ligų vystymusi“, – teigia „Camelia“ vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Vis dėlto vaistininkė pabrėžia, kad natūralaus antibiotiko pavadinimas neturėtų klaidinti, nes svarių mokslinių įrodymų, kad česnakas gydo peršalimą, apsaugo nuo virusinių infekcijų ar padeda išvengti širdies ligų – nepakanka.
„Nors laboratorijose pastebimas česnako poveikis mikroorganizmams, žmogaus kūne veikliosios medžiagos greitai skyla, todėl jų poveikis nėra toks stiprus kaip vaistų ir negali pakeisti gydytojo paskirtų antibiotikų“, – priduria ji.
Nors natūralu, tinka ne visiems
Nors česnakas dažnai laikomas saugiu maisto produktu, tam tikrais atvejais jį reikėtų vartoti saikingiau. Viena svarbiausių pavojų susijusi su poveikiu kraujo krešėjimui, nes česnakas gali slopinti trombocitų sulipimą.
„Atsargiausi turėtų būti žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, varfarino natrio druską, acetilsalicilo rūgštį ar klopidogrelį. Tokiais atvejais didesni česnako kiekiai ar jo papildai gali sustiprinti vaistų poveikį ir padidinti kraujavimo pavojų.
Dėl tos pačios priežasties česnako papildų patariama nevartoti likus maždaug 7–10 dienų iki numatomos operacijos“, – perspėja J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Ji primena, kad kai kuriems žmonėms žalias česnakas gali sukelti virškinimo sutrikimų – rėmenį, pilvo skausmus, pykinimą ar pilvo pūtimą. Tokios reakcijos dažniau pasireiškia sergant gastritu ar gastroezofaginio refliukso liga. Retais atvejais gali pasireikšti ir alerginės reakcijos, pavyzdžiui, odos bėrimai, niežulys, patinimas ar kvėpavimo sutrikimai.
Alternatyva nemėgstantiems česnako
Nors česnakas vertinamas dėl savo savybių sveikatai, jo ryškus skonis bei intensyvus kvapas patinka ne visiems. Vaistinėse galima rasti įvairių maisto papildų su česnaku: džiovinto česnako miltelių, sendinto česnako ekstraktų ar aliejinių preparatų.
Tokius gaminius dažniausiai renkasi žmonės, kurie nemėgsta česnako skonio ar kvapo, tačiau nori papildyti savo mitybą naudingomis medžiagomis.
Pasak vaistininkės J. Aganauskaitės-Žukaitės, česnako maisto papildų poveikis ir veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo jų sudėties ir formos.
Tam įtakos turi ne tik kokia česnako forma naudojama, bet ir jose esančių veikliųjų medžiagų, ypač alicino, kiekis, gaminio kokybė bei standartizacija.
Pavyzdžiui, šviežio česnako preparatai paprastai pasižymi didesniu alicino kiekiu ir stipresniu antibakteriniu poveikiu, o brandinto česnako ekstraktai turi mažiau alicino, tačiau daugiau antioksidacinių sieros junginių, naudingų širdies ir kraujagyslių sistemai.
„Labai svarbu įvairi ir augaliniais gaminiais praturtinta mityba, kuri gali prisidėti prie normalios kūno veiklos. Todėl į kasdienį racioną verta dažniau įtraukti ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų turinčių gaminių, tokių kaip svogūnai, porai, imbieras ar ciberžolė.
Nereikėtų pamiršti, kad nors česnakas gali būti vertinga sveikos mitybos dalis ir prisidėti prie bendros kūno gerovės, jis nėra vaistų pakaitalas, o atsiradus sveikatos sutrikimams nereikėtų pasikliauti vien maisto papildais ar liaudiškomis priemonėmis“, – sako ji.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei infekcijos simptomai stiprėja arba nepraeina, kelias dienas laikosi aukšta temperatūra, atsiranda dusulys, stiprus gerklės skausmas ar atsikosėjama gleivėmis.
Gydytojo konsultacija reikalinga ir pastebėjus neįprastą kraujavimą, kraujosruvas, kraują šlapime ar išmatose, ypač vartojant kraują skystinančius vaistus. Skubios medicininės pagalbos reikia pasireiškus alerginei reakcijai – veido, lūpų ar liežuvio tinimui, dusuliui ar kvėpavimo sutrikimams.
