J. Bernatonis skelbia, kad Seimas neatsižvelgė į 84 proc. Lietuvos gyventojų nuomonę

Seimas spalio 13 dieną atmetė Teisingumo ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą įstatymo projektą dėl vyro ir moters partnerystės įteisinimo. Nepaisant didelio visuomenės palaikymo vyro ir moters partnerystei, pasiūlymas, kuris užtikrintų dešimčių tūkstančių Lietuvos porų ir jų vaikų teisių apsaugą, buvo atmestas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos iniciatyva, rašoma Teisingumo ministro patarėjo Sergejaus Tichomirovo parengtame pranešime spaudai.

„Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų – 84 proc. – palaiko vyro ir moters partnerystės įteisinimą. Todėl galima tik apgailestauti, kad Seimo nariai neatsižvelgė į žmonių norus ir lūkesčius dėl šio klausimo. Dėl tokio Seimo narių sprendimo Lietuva ir toliau bus viena iš nedaugelio Europos Sąjungoje valstybių, kur nėra ginamos nesusituokus gyvenančių moterų ir jų vaikų teisės“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

2015 m. vasarą visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko Lietuvos reprezentatyvią gyventojų apklausą dėl vyro ir moters partnerystės įteisinimo. Net 84 proc. žmonių pažymėjo, kad jie pritaria civilinei partnerystei tarp vyro ir moters. Jai nepritaria vos 13 proc. respondentų, dar 3 proc. apklaustųjų neturi nuomonės šiuo klausimu, tęsiama pranešime.

J. Bernatonis pabrėžia, kad Teisingumo ministerijos projektas dėl vyro ir moters partnerystės įteisinimo buvo parengtas atsižvelgiant į XVI-osios Vyriausybės programą, kur sakoma, kad neatsižvelgiant į pasirinktą gyvenimo modelį būtų vienodai užtikrinta bendrai gyvenančių asmenų tarpusavio atsakomybė, tinkamas pareigų vykdymas, jų turtinių interesų apsauga, vaikų gerovė ir teisių gynimas.
Teisingumo ministerijos projektu buvo siūlomos nuostatos, kurios turėjo saugoti partnerių vaikų teises. Buvo siūloma įstatyme įtvirtinti tėvystės prezumpciją, taikomą partnerystės teisiniuose santykiuose tais atvejais, jeigu partneriai išviešino partnerystę. Tai reikštų, kad partneriams gimusio vaiko kilmė iš tėvo pusės būtų nustatoma taip, kaip ir santuokos atveju – supaprastinta tvarka. Visais atvejais dalijant turtą turėjo būti atsižvelgiama į partnerių nepilnamečių vaikų interesus.

Projektu buvo nustatoma bendra taisyklė, kad turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus partnerių asmeninį turtą. Taip pat buvo siūloma įtvirtinti, kad partnerių dalys jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.

2011 m. vykusio gyventojų surašymo duomenimis, 150,5 tūkst. asmenų Lietuvoje gyveno nesusituokę (maždaug 75 tūkst. porų). Tokius oficialius duomenis pateikė Statistikos departamentas. Specialistų skaičiavimais, dabar tokių porų gali būti per 100 tūkst.

Tiesa, Seimo narys Rimantas Jonas Dagys džiaugiasi, kad svarstant santuokos instituto likimą Lietuvoje lemiančius klausimus parlamentarai apsisprendė jo naudai.

„Darbotvarkėje buvo visa grupė teisingumo ministro Juozo Bernatonio siūlymų, kurie priimti išplautų šeimos pamatus. Iš esmės Seimas turėjo rinktis tarp šeimos santykius išsaugoti skatinančių ir kuo greičiau juos nutraukti padedančių nuostatų. Nelengvai, tačiau sveika nuovoka ir žmogaus prigimtis nugalėjo“, – teigia parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininkas R. J. Dagys.

„Ministras užmiršo, kad ne noras teismui lengviau dirbti, bet šeima yra Lietuvos Konstitucijos saugoma vertybė“, – pastebi Seimo narys.

R. J. Dagys taip pat džiaugiasi, kad Seimas ne tik nepritarė aptartiems įstatymų projektams, bet ir po pateikimo pritarė partnerystės instituto išbraukimui iš Civilinio kodekso. „Kaip minėjau pristatydamas pasiūlymą Seimo salėje, užtenka laužyti ietis. Išbraukę partnerystės sąvoką, protingiausiai išspręstume dėl jos paminėjimo dabar su ES institucijomis kylančias teisines problemas“, – reziumuoja R. J. Dagys.