Penktadienis, 27 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Mokslas

Gyvos mašinos išmoko daugintis. Kol kas mėgintuvėlyje, bet mokslininkai jau žada aprūpinti jas nervų sistema (video)

www.technologijos.lt
2021 12 29 10:00
0
Gyvos mašinos išmoko daugintis. Kol kas mėgintuvėlyje, bet mokslininkai jau žada aprūpinti jas nervų sistema (video)

Kompiuteriniu modeliavimu parinkta Pac-Man primenanti organizmo forma užtirkina geriausią dauginimąsi | Vikipedijos nuotr.

Ksenobotai – kas jie tokie, kaip jiems sekasi save surinkti

Harvardo ir Vermonto universiteto inžinieriai atliko mokslo proveržį: iš tūkstančių gyvų ląstelių jie padarė mažus kamuoliukus ir parodė, kad šie gniutulėliai gali daugintis.

Nesigilinant į kontekstą, naujiena atrodo kaip dar viena mokslininkų paraiška Šnobelio premijai, tačiau iš tiesų tai yra labai svarbus atradimas – ši tyrimų kryptis gali iš pagrindų pakeisti robototechnikos, inžinerinės biologijos raidą ir pakeisti fundamentalią gyvybės koncepciją.

Iš šono viskas atrodo paprasta. Petri lėkštelėje kaip užsukti plaukioja ir sukinėjasi keisti daugialąsčiai sferoidai, pavadinti ksenobotais, ir mokslininkai nepateikia aiškaus atsakymo: ar tai nauja gyvybės forma, ar nauja mašinų rūšis.

Ksenobotai dauginasi, tačiau kitaip, nei įprasta gyvūnų pasaulyje. Jie neauga, nesidalina, neskleidžia sėklų ir sporų, tačiau surenka naujus ksenobotus iš ląstelių, padėtų į Petri lėkštelę. Ir kur proveržis? Reikia šiek tiek paaiškinti.

Video:
Kaip netapti varle

Nieko panašaus į tai, ką tyrėjai sukūrė nėra, ir sukūrė taip, kaip niekas anksčiau to nedarė. Apie ksenobotus pasaulis sužinojo pernai, pasirodžius pirmam straipsniui šia tema ⁠autoriai pranešė, kad iš 𝑋𝑒𝑛𝑜𝑝𝑢𝑠 𝑙𝑎𝑒𝑣𝑖𝑠 rūšies varlių ląstelių jie nulipdė kažką panašaus tiek į kūną, tiek ir į robotą.

Buvo imamos pačios ankstyviausios vystymosi stadijos buožgalvių ląstelės ir tiesiog pincetu surenkamos į pupelės formos apvalius gumulėlius.

Šios ląstelių sankaupos nesubyrėjo, išlaikė formą ir netgi ją atstatydavo, jei tyrėjai bandydavo jas „sužeisti“.

Ksenobotai aktyviai plaukiojo, šliaužiojo Petri lėkštelės dugnu įvairiausiomis kryptimis ir rinko smulkias atliekų daleles į krūveles.

Žodžiu, elgėsi kaip gyvūnai, tegul ir itin primityvūs. Pavadinimą 𝑋𝑒𝑛𝑜𝑏𝑜𝑡galima traktuoti kaip „varlinis robotas“, ir jis atspindi nevienareikšmę šių sutvėrimų prigimtį.

Ksenobotų forma ir ląstelinė sudėtis nebuvo atsitiktinė. Bostone biologai dirbo su gyvomis ląstelėmis, tačiau iš pradžių Berlingtone robototechnikai parinko tinkamus botų nustatymus evoliuciniu algoritmu, modeliuodami šimtus skirtingų konfigūracijų.

Kitaip tariant, šie kūnai buvo suprojektuoti.

Jie gyveno vos porą savaičių, juk tyrėjai jų nemaitino, tačiau peno apmąstymams tyrėjai gavo. Įprasta ląstelių, iš kurių sudaryti ksenobotai, lemtis, – būti varlės oda ir išskirti gyvūną nuo bakterijų ir toksinų saugančia gleives.

Nors DNR ląstelėms nurodo tapti varle, ląstelės ja netapo, o virto anksčiau neregėtu, kitokios morfologijos ir kitaip besielgiančiu kūnu.

Kur dingo genuose įrašytas „varliškumas“, ir iš kur radosi naujas elgesys?

Tai mūsų biologijos ir gyvybės supratimo gelmės klausimas. Svarbu suprasti, kas nutiko: gyva materija buvo reorganizuota, perprogramuota, tačiau ne įprastais kompiuterių moksluose ar genų inžinerijoje naudojamais būdais.

Tariamoji programinė įranga, tai yra varlės DNR, liko tokia pati, nepaliesta; tačiau pasikeitė „geležis“ – nauja ląstelių konfigūracija lėmė visai kitokį genomo pasireiškimą.

Gyvos mašinos išmoko daugintis. Kol kas mėgintuvėlyje, bet mokslininkai jau žada aprūpinti jas nervų sistema | technologijos.lt nuotr.
Botai surenka botus

Taigi, pernai ksenobotai buvo parodyti žiūrovams, o dabar autorių komanda pranešė apie naują jų savybę. Ksenobotai išmoko save replikuoti.

Tačiau vėlgi, visai ne taip, kaip tai daro varlės, ir ne taip, kaip bet kurie kiti gyvūnai. Jie neneršia, nesidalina ir nesipumpuruoja.

Gamtoje dauginimasis visada susijęs su augimu ir audinių donoryste – botai dauginasi susirinkdami, be tiesioginio paveldimumo.

Stebėdami „šiukšlių tvarkymą“ Petri lėkštelėje, biologai nusprendė pažiūrėti, kas nutiks, į lėkštelę su ksenobotais įbėrus sluoksnį tokių pačių varlių ląstelių.

Sumanymas suveikė, botai judėjo ir manevruodami stumdė pavienes ląsteles į gniutulėlius. Jie rinko, stumdė ląsteles, gumulėliai augo ir galiausiai patys virsdavo ksenobotais – pradėdavo judėti.

Tyrėjai naujagimius perkeldavo į kitą lėkštelę, kurioje irgi įberdavo ląstelių, ir procesas kartodavosi: botai judėjo ir iš disocijuotų ląstelių rinkdavo naują panašių į save ksenobotų kartą.

Toks susirinkimo būdas veikiau būdingas biomolekulėms, kada, pavyzdžiui, baltymų mašinos surenka kitas baltymų mašinas. Tačiau tarp gyvūnų ar augalų tokio dauginimosi būdo nėra užfiksuota.

Šie bandymai ir ląstelių gumulėlių bruzdėjimas Petri lėkštelėje gali atrodyti kaip kažkas primityvaus, nerangaus, gal netgi komiško, tačiau mokslininkai iš tiesų tuo užsiima ne dėl pramogos.

Visa tai yra fundamentalių tyrimų programa – jei pasiseks, ji pakeis požiūrį, kaip reikia projektuoti ir konstruoti sudėtingai besielgiančias mašinas.

Video:
Kriptoorganizmai

Dideli mokslos atradimai ir proveržiai dažnai prasideda būtent nuo tokių maksimaliai paprastų bandymų, ir JAV Gynybos ministerijos perspektyvių tyrimų projektų agentūra tai gerai supranta: ksenobotų tyrimo programą finansuoja DARPA.

Tai nėra artimos ateities klausimas, kol kas tokie botai nieko naudingo daryti negali. Tačiau jie yra akivaizdi iliustracija, kad toks būdas veikia – iš gamtoje paimtų bruožų bazės galima surinkti gyvus robotus, neprimenančius pradinių organizmų. O be to, jų konfigūraciją ir saybes galima modeliuoti kompiuteriu.

Ir, žinoma, dabartiniai ksenobotai neprivalo likti primimtyvūs. Ląstelių kiekis ir įvairovė gali didėti. Tarkime, būtų įdomu aprūpinti botus šviesai jautriomis ląstelėmis ar papildyti neuronais. Mokslininkai tokias galimybes jau svarsto.

Konkrečiai užduočiai sukurti botai galėtų, pavyzdžiui, kovoti su patogenais, valyti teršalus ar būti naudojami regeneratyvinėje medicinoje.

Tarkime, sukūrus botus iš ligonio ląstelių, jie nugabentų vaistus į organus arba gydyti žaizdas ir atkurti audinius, nesukeldami atmetimo reakcijos.

Botus galima daryti trumpai gyvenenčius – pabaigę užduotį, jie paprasčiausiai suirtų ir būtų pašalinami iš kūno.

Noritn tai pasiekti, reikia giliau suprasti gyvybės veikimo būdus. Kol kas tokio supratimo nėra. Priimta manyti, kad DNR užtikrina varlės vystymąsi, tačiau paaiškėjo, kad tie patys genai gali realizuoti visiškai kitokį kūno planą, neturintį jokių galimybių išlikti gamtoje, ir jis taip pat gyvens, rodys elgesį ir netgi dauginsis.

Kokie dar varlės DNR turintys kūnai gali būti įkūnyti, kiek jų, kokios taisyklės apsprendžia jų sandarą? Kaip su žmogaus DNR?! Į šiuos klausimus dar neatsakyta, tačiau jie patys nuo šiol nėra beprasmiai.

Gyvos mašinos išmoko daugintis. Kol kas mėgintuvėlyje, bet mokslininkai jau žada aprūpinti jas nervų sistema | technologijos.lt nuotr.
Gyvos ateities mašinos

Šie tyrimai turi ir gilesnę prasmę, fundamentalaus gamtos supratimo ir bendro sudėtingų sistemų supratimo. Kas tokie ksenobotai – biomedžiaga, kūnai ar robotai, kuri interpretacija teisingesnė?

Projektui vadovaujančio Džošo Bongardo (Joshua Bongard) ir Mišelio Levino (Michael Levin) nuomone, XXI amžiuje šio klausimo svarba vis menks. Inžinerinė biologija ištrins kūno ir mašinos ribas.

Galima iš gamtos pasiskolinti šias lanksčias architektūras ir būdus, kurie padės padaryti išties autonomiškus ir adaptyvius robotus.

Jie bus gaminami ne iš detalių, o iš „detalių“, kurios pačios bus robotai, savo ruožtu sukurti iš robotų. Panašiai kaip ląstelėje veikia molekulinės mašinos, o ląstelės sudaro organus ir audinius, formuojančius jau kaip esybę besielgiantį kūną.

Tokio roboto sudėtinės dalys gali būti gyvi ar turėti tik gyvas dalis. Ir projektuojami jie bus, pasitelkiant evoliucinį modeliavimą, ir rasis formos, kokių laukinėje gamtoje niekad nebūtų. Taip dirbtinis protas sukurs naują gyvybę.

Žvelgdami į Petri lėkštelėje besikeburnėjančius nerangius padarus, mokslininkai įsižiūri į biologijos „tamsiąją materiją“.

Jie ima suprasti, kad galimai egzistuoja milžiniška neregima chimerinių mašinų ir kūnų erdvė.

Jų galimos savybės, elgesys ir elgesio būdai nežinomi, tačiau juos galima bandyti ištirti, ir ksenobotai tėra pirmasis svečias, žengęs iš to hipotetinio pasaulio į tikrąjį.

Parengta pagal republic.ru pranešimą

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2010/10/technologijos-logo-e1319197252438.jpg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiurpi riba jau peržengta? Mokslininkai ragina kuo greičiau stabdyti dronų-žudikų naudojimą, kol jie netapo masinio naikinimo ginklu (video)
  2. Mokslininkai – darniai regionų raidai
  3. Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?
  4. Mokslininkai svarsto, kaip padėti lietuviškoms bitėms
  5. Mokslininkai sunerimę: jei nebus tęsiami Gedimino kalno tvarkymo darbai, galėsime su juo atsisveikinti
  6. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  7. Ar koronavirusas galėjo ištrūkti iš laboratorijos?
  8. Baigiama kurti Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija
  9. Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams
  10. VU mokslininkų straipsnis – pripažintame mokslo žurnale „Nature“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ant miesto autobuso – saugomų teritorijų vaizdai

Ant miesto autobuso – saugomų teritorijų vaizdai

2022 05 27
Namų tvarkymosi metas: kur dėti statybines atliekas?

Namų tvarkymosi metas: kur dėti statybines atliekas?

2022 05 27
Akcijos vedėjas Gaudentas Aukštikalnis skaito kreipimąsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą | Alkas.lt, J. Česmnavičiaus nuotr.

Kainų šuolis liberalizavus elektros tiekimo rinką

2022 05 27
Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

2022 05 26
Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

2022 05 26
Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

2022 05 26
Miškas | freepik.com nuotr.

Miško retinimas, kodėl reikalingas ir ar pagerina miško vertę?

2022 05 26
Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?

Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?

2022 05 26
Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

2022 05 26
Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams

Neįprastai ir žaismingai aktoriai skaito poeziją vaikams

2022 05 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Ant miesto autobuso – saugomų teritorijų vaizdai
Gamta ir ekologija

Ant miesto autobuso – saugomų teritorijų vaizdai

2022 05 27
Namų tvarkymosi metas: kur dėti statybines atliekas?
Gamta ir ekologija

Namų tvarkymosi metas: kur dėti statybines atliekas?

2022 05 27
Akcijos vedėjas Gaudentas Aukštikalnis skaito kreipimąsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą | Alkas.lt, J. Česmnavičiaus nuotr.
Energetika

Kainų šuolis liberalizavus elektros tiekimo rinką

2022 05 27
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 26 12:53

2022 05 26
R. Karbauskis. Kas bus toliau, ką turime daryti?
Lietuvoje

LVŽS tarybos posėdyje – pasiruošimas rinkimams

2022 05 26
Ukrainos aktorius Daniilas lankė civilius žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose | Asmeninė nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos aktorius Daniilas lankė žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose

2022 05 26
Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaiuomenė ruošia paramos siuntą Ukrainai

2022 05 26
Panevėžyje teikiama laikino atokvėpio paslauga
Lietuvoje

Tutintiems negalią – visa pagalba vienoje vietoje

2022 05 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Povilas apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • Žr. apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Siūlo išklausyti apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ant miesto autobuso – saugomų teritorijų vaizdai
  • Namų tvarkymosi metas: kur dėti statybines atliekas?
  • Kainų šuolis liberalizavus elektros tiekimo rinką
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 673; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 562; komentarų: 1
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 274; komentarų: 7
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 264; komentarų: 0
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 263; komentarų: 12
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 259; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Ant miesto autobuso – saugomų teritorijų vaizdai

by Kristina Aleknaitė
2022 05 27
0
Ant miesto autobuso – saugomų teritorijų vaizdai

Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai gali išvysti sostinės gatvėse važinėjantį autobusą, papuoštą saugomų teritorijų kraštovaizdžio panoramomis bei saugomais gyvūnais ir...

Skaityti toliau

Namų tvarkymosi metas: kur dėti statybines atliekas?

by Kristina Aleknaitė
2022 05 27
0
Namų tvarkymosi metas: kur dėti statybines atliekas?

Įsibėgėjantis šiltasis metas daugelį skatina ne tik pasivaikščioti gryname ore, bet ir atsinaujinti ar įsirengti būstą. Po tokių darbų dažnai susidaro...

Skaityti toliau

Kainų šuolis liberalizavus elektros tiekimo rinką

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 27
0
Akcijos vedėjas Gaudentas Aukštikalnis skaito kreipimąsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą | Alkas.lt, J. Česmnavičiaus nuotr.

Simono Daukanto aikštėje Vilniuje prie Prezidentūros, gegužės 19 d. politinė partija „Nacionalinis susivienijimas“ (NS) surengė viešą protesto akciją „Neaukokite piliečių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Povilas apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • Žr. apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Siūlo išklausyti apie V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų?
  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

Kitas straipsnis
Lietuvos Prezidentui teikiama peticija „Dėl galimybių paso veikimo stabdymo“ (video)

Lietuvos Prezidentui teikiama peticija „Dėl galimybių paso veikimo stabdymo“ (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai