Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Mokslas

Gyvos mašinos išmoko daugintis. Kol kas mėgintuvėlyje, bet mokslininkai jau žada aprūpinti jas nervų sistema (video)

www.technologijos.lt
2021 12 29 10:00
0
Gyvos mašinos išmoko daugintis. Kol kas mėgintuvėlyje, bet mokslininkai jau žada aprūpinti jas nervų sistema (video)

Kompiuteriniu modeliavimu parinkta Pac-Man primenanti organizmo forma užtirkina geriausią dauginimąsi | Vikipedijos nuotr.

Ksenobotai – kas jie tokie, kaip jiems sekasi save surinkti

Harvardo ir Vermonto universiteto inžinieriai atliko mokslo proveržį: iš tūkstančių gyvų ląstelių jie padarė mažus kamuoliukus ir parodė, kad šie gniutulėliai gali daugintis.

Nesigilinant į kontekstą, naujiena atrodo kaip dar viena mokslininkų paraiška Šnobelio premijai, tačiau iš tiesų tai yra labai svarbus atradimas – ši tyrimų kryptis gali iš pagrindų pakeisti robototechnikos, inžinerinės biologijos raidą ir pakeisti fundamentalią gyvybės koncepciją.

Iš šono viskas atrodo paprasta. Petri lėkštelėje kaip užsukti plaukioja ir sukinėjasi keisti daugialąsčiai sferoidai, pavadinti ksenobotais, ir mokslininkai nepateikia aiškaus atsakymo: ar tai nauja gyvybės forma, ar nauja mašinų rūšis.

Ksenobotai dauginasi, tačiau kitaip, nei įprasta gyvūnų pasaulyje. Jie neauga, nesidalina, neskleidžia sėklų ir sporų, tačiau surenka naujus ksenobotus iš ląstelių, padėtų į Petri lėkštelę. Ir kur proveržis? Reikia šiek tiek paaiškinti.

Video:
Kaip netapti varle

Nieko panašaus į tai, ką tyrėjai sukūrė nėra, ir sukūrė taip, kaip niekas anksčiau to nedarė. Apie ksenobotus pasaulis sužinojo pernai, pasirodžius pirmam straipsniui šia tema ⁠autoriai pranešė, kad iš ??????? ?????? rūšies varlių ląstelių jie nulipdė kažką panašaus tiek į kūną, tiek ir į robotą.

Buvo imamos pačios ankstyviausios vystymosi stadijos buožgalvių ląstelės ir tiesiog pincetu surenkamos į pupelės formos apvalius gumulėlius.

Šios ląstelių sankaupos nesubyrėjo, išlaikė formą ir netgi ją atstatydavo, jei tyrėjai bandydavo jas „sužeisti“.

Ksenobotai aktyviai plaukiojo, šliaužiojo Petri lėkštelės dugnu įvairiausiomis kryptimis ir rinko smulkias atliekų daleles į krūveles.

Žodžiu, elgėsi kaip gyvūnai, tegul ir itin primityvūs. Pavadinimą ???????galima traktuoti kaip „varlinis robotas“, ir jis atspindi nevienareikšmę šių sutvėrimų prigimtį.

Ksenobotų forma ir ląstelinė sudėtis nebuvo atsitiktinė. Bostone biologai dirbo su gyvomis ląstelėmis, tačiau iš pradžių Berlingtone robototechnikai parinko tinkamus botų nustatymus evoliuciniu algoritmu, modeliuodami šimtus skirtingų konfigūracijų.

Kitaip tariant, šie kūnai buvo suprojektuoti.

Jie gyveno vos porą savaičių, juk tyrėjai jų nemaitino, tačiau peno apmąstymams tyrėjai gavo. Įprasta ląstelių, iš kurių sudaryti ksenobotai, lemtis, – būti varlės oda ir išskirti gyvūną nuo bakterijų ir toksinų saugančia gleives.

Nors DNR ląstelėms nurodo tapti varle, ląstelės ja netapo, o virto anksčiau neregėtu, kitokios morfologijos ir kitaip besielgiančiu kūnu.

Kur dingo genuose įrašytas „varliškumas“, ir iš kur radosi naujas elgesys?

Tai mūsų biologijos ir gyvybės supratimo gelmės klausimas. Svarbu suprasti, kas nutiko: gyva materija buvo reorganizuota, perprogramuota, tačiau ne įprastais kompiuterių moksluose ar genų inžinerijoje naudojamais būdais.

Tariamoji programinė įranga, tai yra varlės DNR, liko tokia pati, nepaliesta; tačiau pasikeitė „geležis“ – nauja ląstelių konfigūracija lėmė visai kitokį genomo pasireiškimą.

Gyvos mašinos išmoko daugintis. Kol kas mėgintuvėlyje, bet mokslininkai jau žada aprūpinti jas nervų sistema | technologijos.lt nuotr.
Botai surenka botus

Taigi, pernai ksenobotai buvo parodyti žiūrovams, o dabar autorių komanda pranešė apie naują jų savybę. Ksenobotai išmoko save replikuoti.

Tačiau vėlgi, visai ne taip, kaip tai daro varlės, ir ne taip, kaip bet kurie kiti gyvūnai. Jie neneršia, nesidalina ir nesipumpuruoja.

Gamtoje dauginimasis visada susijęs su augimu ir audinių donoryste – botai dauginasi susirinkdami, be tiesioginio paveldimumo.

Stebėdami „šiukšlių tvarkymą“ Petri lėkštelėje, biologai nusprendė pažiūrėti, kas nutiks, į lėkštelę su ksenobotais įbėrus sluoksnį tokių pačių varlių ląstelių.

Sumanymas suveikė, botai judėjo ir manevruodami stumdė pavienes ląsteles į gniutulėlius. Jie rinko, stumdė ląsteles, gumulėliai augo ir galiausiai patys virsdavo ksenobotais – pradėdavo judėti.

Tyrėjai naujagimius perkeldavo į kitą lėkštelę, kurioje irgi įberdavo ląstelių, ir procesas kartodavosi: botai judėjo ir iš disocijuotų ląstelių rinkdavo naują panašių į save ksenobotų kartą.

Toks susirinkimo būdas veikiau būdingas biomolekulėms, kada, pavyzdžiui, baltymų mašinos surenka kitas baltymų mašinas. Tačiau tarp gyvūnų ar augalų tokio dauginimosi būdo nėra užfiksuota.

Šie bandymai ir ląstelių gumulėlių bruzdėjimas Petri lėkštelėje gali atrodyti kaip kažkas primityvaus, nerangaus, gal netgi komiško, tačiau mokslininkai iš tiesų tuo užsiima ne dėl pramogos.

Visa tai yra fundamentalių tyrimų programa – jei pasiseks, ji pakeis požiūrį, kaip reikia projektuoti ir konstruoti sudėtingai besielgiančias mašinas.

Video:
Kriptoorganizmai

Dideli mokslos atradimai ir proveržiai dažnai prasideda būtent nuo tokių maksimaliai paprastų bandymų, ir JAV Gynybos ministerijos perspektyvių tyrimų projektų agentūra tai gerai supranta: ksenobotų tyrimo programą finansuoja DARPA.

Tai nėra artimos ateities klausimas, kol kas tokie botai nieko naudingo daryti negali. Tačiau jie yra akivaizdi iliustracija, kad toks būdas veikia – iš gamtoje paimtų bruožų bazės galima surinkti gyvus robotus, neprimenančius pradinių organizmų. O be to, jų konfigūraciją ir saybes galima modeliuoti kompiuteriu.

Ir, žinoma, dabartiniai ksenobotai neprivalo likti primimtyvūs. Ląstelių kiekis ir įvairovė gali didėti. Tarkime, būtų įdomu aprūpinti botus šviesai jautriomis ląstelėmis ar papildyti neuronais. Mokslininkai tokias galimybes jau svarsto.

Konkrečiai užduočiai sukurti botai galėtų, pavyzdžiui, kovoti su patogenais, valyti teršalus ar būti naudojami regeneratyvinėje medicinoje.

Tarkime, sukūrus botus iš ligonio ląstelių, jie nugabentų vaistus į organus arba gydyti žaizdas ir atkurti audinius, nesukeldami atmetimo reakcijos.

Botus galima daryti trumpai gyvenenčius – pabaigę užduotį, jie paprasčiausiai suirtų ir būtų pašalinami iš kūno.

Noritn tai pasiekti, reikia giliau suprasti gyvybės veikimo būdus. Kol kas tokio supratimo nėra. Priimta manyti, kad DNR užtikrina varlės vystymąsi, tačiau paaiškėjo, kad tie patys genai gali realizuoti visiškai kitokį kūno planą, neturintį jokių galimybių išlikti gamtoje, ir jis taip pat gyvens, rodys elgesį ir netgi dauginsis.

Kokie dar varlės DNR turintys kūnai gali būti įkūnyti, kiek jų, kokios taisyklės apsprendžia jų sandarą? Kaip su žmogaus DNR?! Į šiuos klausimus dar neatsakyta, tačiau jie patys nuo šiol nėra beprasmiai.

Gyvos mašinos išmoko daugintis. Kol kas mėgintuvėlyje, bet mokslininkai jau žada aprūpinti jas nervų sistema | technologijos.lt nuotr.
Gyvos ateities mašinos

Šie tyrimai turi ir gilesnę prasmę, fundamentalaus gamtos supratimo ir bendro sudėtingų sistemų supratimo. Kas tokie ksenobotai – biomedžiaga, kūnai ar robotai, kuri interpretacija teisingesnė?

Projektui vadovaujančio Džošo Bongardo (Joshua Bongard) ir Mišelio Levino (Michael Levin) nuomone, XXI amžiuje šio klausimo svarba vis menks. Inžinerinė biologija ištrins kūno ir mašinos ribas.

Galima iš gamtos pasiskolinti šias lanksčias architektūras ir būdus, kurie padės padaryti išties autonomiškus ir adaptyvius robotus.

Jie bus gaminami ne iš detalių, o iš „detalių“, kurios pačios bus robotai, savo ruožtu sukurti iš robotų. Panašiai kaip ląstelėje veikia molekulinės mašinos, o ląstelės sudaro organus ir audinius, formuojančius jau kaip esybę besielgiantį kūną.

Tokio roboto sudėtinės dalys gali būti gyvi ar turėti tik gyvas dalis. Ir projektuojami jie bus, pasitelkiant evoliucinį modeliavimą, ir rasis formos, kokių laukinėje gamtoje niekad nebūtų. Taip dirbtinis protas sukurs naują gyvybę.

Žvelgdami į Petri lėkštelėje besikeburnėjančius nerangius padarus, mokslininkai įsižiūri į biologijos „tamsiąją materiją“.

Jie ima suprasti, kad galimai egzistuoja milžiniška neregima chimerinių mašinų ir kūnų erdvė.

Jų galimos savybės, elgesys ir elgesio būdai nežinomi, tačiau juos galima bandyti ištirti, ir ksenobotai tėra pirmasis svečias, žengęs iš to hipotetinio pasaulio į tikrąjį.

Parengta pagal republic.ru pranešimą

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2010/10/technologijos-logo-e1319197252438.jpg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiurpi riba jau peržengta? Mokslininkai ragina kuo greičiau stabdyti dronų-žudikų naudojimą, kol jie netapo masinio naikinimo ginklu (video)
  2. Mokslininkai – darniai regionų raidai
  3. Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?
  4. Mokslininkai svarsto, kaip padėti lietuviškoms bitėms
  5. Mokslininkai sunerimę: jei nebus tęsiami Gedimino kalno tvarkymo darbai, galėsime su juo atsisveikinti
  6. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  7. Ar koronavirusas galėjo ištrūkti iš laboratorijos?
  8. Baigiama kurti Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija
  9. Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams
  10. VU mokslininkų straipsnis – pripažintame mokslo žurnale „Nature“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

2023 01 31
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Buvusi NVSPL vadovė Elena Lubienė | nvspl.ltnews nuotr.

Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?

2023 01 31
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

2023 01 30
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Laikykitės! apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • galimai apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą
  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

by daiva
2023 01 31
0
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Lietuvoje visi moksleiviai nuo 16 metų ir studentai naudojasi internetu, 99,7 proc. iš jų tą daro kasdien, rodo Valstybinės duomenų...

Skaityti toliau

Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

by daiva
2023 01 31
0
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia visuomenę iki 2023 m. vasario 20 d. siūlyti nusipelniusius Seimo apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigždei –...

Skaityti toliau

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

by daiva
2023 01 31
0
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka įvertinta tarptautiniu EIFL pasaulio viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimu už virtualios biblioterapijos projektą „Atvirumo [email protected]“. EIFL...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Laikykitės! apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • galimai apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Romas apie Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!

Kitas straipsnis
Lietuvos Prezidentui teikiama peticija „Dėl galimybių paso veikimo stabdymo“ (video)

Lietuvos Prezidentui teikiama peticija „Dėl galimybių paso veikimo stabdymo“ (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai