Spalio 6 d. Stokholme veikiančiame Karolio institute (Karolinska Institutet) Nobelio komitetas atidarė 2025 m. Nobelio premijų laiką.
Šių metų Nobelio fiziologijos ir medicinos premija atiteko dr. Merei E. Brunkovai (Mary E. Brunkow) (JAV), dr. Fredui J. Ramsdelui (Ramsdell) (JAV) ir Shimonui Sakaguchi (Japonija) už tyrimus, atskleidusius, kaip imuninė sistema išmoksta „nepulti savęs“.
Jų darbai apie reguliacinius T limfocitus (Treg) ir FOXP3 geną parodė, kaip imuninė sistema palaiko pusiausvyrą ir apsaugo nuo autoimuninių ligų, alergijų bei žalingo lėtinio uždegimo.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto mokslininkės prof. Lauros Malinauskienės, šių mokslininkų atradimai pakeitė mūsų supratimą apie tai, kaip imuninė sistema palaiko pusiausvyrą tarp gynybos ir savisaugos. O kartu atvėrė duris naujoms gydymo kryptims – nuo alergijų iki vėžio imunoterapijų.
Imuninė tolerancija – pusiausvyra tarp gynybos ir savisaugos
Imunologas prof. S. Sakagučis (Sakaguchi) pirmasis apibūdino reguliacinius T limfocitus (Treg) – imuninės sistemos ląsteles, kurios slopina pernelyg aktyvų imuninį atsaką ir neleidžia ulti savo audinių.
Vėliau mokslininkai dr. M. E. Brunkovas (Brunkow) ir dr. F. J. Ramsdelas nustatė, kad šių ląstelių veiklą lemia FOXP3 genas, būtinas jų susidarymui ir funkcijai. Šie atradimai leido suprasti, kaip imuninė sistema išlaiko pusiausvyrą tarp gynybos ir savisaugos.
„Šių metų Nobelis skirtas už tyrimus, atskleidusius, kaip imuninė sistema išmoksta atskirti, kada pulti, o kada susilaikyti.
Imuninė tolerancija
Tai gebėjimas „nepulti savų“ ir nereaguoti į nekaltus dalykus, pavyzdžiui, maistą ar žiedadulkes, kartu išlaikant pasirengimą naikinti infekcijas ir vėžines ląsteles – išmintinga pusiausvyra tarp gynybos ir savisaugos“, – sako prof. L. Malinauskienė.
Pasak profesorės, imuninė tolerancija prasideda „gamykloje“ – užkrūčio liaukoje ir kaulų čiulpuose, kur pašalinamos per smarkiai į savus audinius reaguojančios ląstelės, o dalis tampa apsauginiais reguliaciniais T limfocitais (Treg). Po gimimo imuninę sistemą toliau „auklėja“ aplinka – mikrobiota, mityba, skiepai ir kontaktai su išorės veiksniais.
„Kasdien ramybę palaiko periferiniai stabdžiai – Treg, tolerogeninės dendritinės ląstelės ir kiti imunologiniai mechanizmai. Jie užtikrina, kad reaguotume tik tada, kai būtina apsaugoti kūno vientisumą. Sutrikus šiai pusiausvyrai, didėja alergijų ir autoimuninių ligų pavojus, laisvai gali vystytis piktybiniai navikai“, – teigia mokslininkė.
Reguliaciniai T limfocitai veikia kaip imuninės sistemos „apsauginiai“
Paprastumo dėlei profesorė siūlo įsivaizduoti imunitetą kaip apsaugos komandą mokykloje. „Ji turi sugauti įsibrovėlius – virusus ar bakterijas, bet netyčia gali sulaikyti ir savo mokinius. Reguliaciniai T limfocitai – tai budėtojai, kurie sako, kas savi, tad jų neliesti. Baltymas FOXP3 – tarsi budėtojų pažymėjimas: be jo budėtojų nėra, ir tvarka suyra.“
Be šios kontrolės, pasak mokslininkės, imuninė sistema pradėtų veikti prieš patį kūną – „šaudytų iš patrankos į muses“: užuot gynusi, imtų žaloti sveikus audinius.
Tokiu atveju vystytųsi autoimuninės ligos, lėtinis uždegimas ir audinių pažeidimai. „Kai dėl FOXP3 geno mutacijos šių reguliacinių T limfocitų veikla sutrinka, imuninė sistema praranda pusiausvyrą ir ima pulti paties kūno audinius. Taip išsivysto IPEX sindromas, reta genetinė liga, sukelianti sunkią ankstyvą imuninės sistemos disfunkciją.“
„FOXP3 – tai tarsi jungiklis ląstelės branduolyje, įjungiantis genų programą, leidžiančią susiformuoti ir veikti šiems reguliaciniams T limfocitams.
Be šio jungiklio jie nesusiformuoja arba neveikia tinkamai, todėl imuninė sistema praranda savikontrolę. FOXP3 padeda išlaikyti pusiausvyrą – leidžia imuninei sistemai kovoti su tikrais priešais, bet nekelti pavojaus pačiam kūnui“, – teigia imunologė.
Periferinė tolerancija – nauja tyrimų sritis ir gydymo kryptis
„Iki devintojo dešimtmečio pabaigos buvo manoma, kad imuninės tolerancijos mechanizmai susiformuoja tik iki gimimo – vadinamojoje centrinės atrankos stadijoje užkrūčio liaukoje.
Dr. M. E. Brunkovo, dr. F. J. Ramsdelo ir prof. S. Sakagučio darbai parodė, kad ši pusiausvyra palaikoma ir vėliau, viso gyvenimo metu, ir taip sukūrė naują tyrimų sritį – periferinės tolerancijos biologiją.
Jie taip pat atvėrė kelią taikinių terapijai, kai gydymas reiškia ne tik puolimą, bet ir stabdžių reguliavimą“, – pasakoja prof. L. Malinauskienė.
Anot pašnekovės, šie atradimai paaiškino, kodėl kai kurių žmonių imunitetas klaidingai reaguoja į nekaltus alergenus: „Kai reguliaciniai T limfocitai silpni, vietoj ramybės gauname alerginį uždegimą – rinitą, astmą, anafilaksiją. Treg čia veikia kaip jungiklis, nuo kurio priklauso, ar žmogaus imunitetas bus tolerantiškas, ar vystysis alergija.“
Profesorė pabrėžia, kad šių atradimų principai jau taikomi medicinoje: „Alergenų specifinė imunoterapija skatina Treg susidarymą ir padeda atkurti toleranciją.
Onkologijoje supratimas, kad navikai slepiasi už Treg „skydo“, paskatino kurti gydymo būdus, kurie tą skydą ardo. Transplantacijoje bandoma ligonio Treg ląsteles išauginti ir sugrąžinti atgal į kūną, siekiant sumažinti organo atmetimo pavojų. Gydant autoimunines ligas tiriami mažų dozių IL-2, kuris skatina Treg vystymasi, ir pačių Treg gydymo būdai.“
„Artimiausia kryptis – preciziškas Treg veiklos derinimas, kad imuninė sistema išliktų subalansuota. Tai nei per silpna, nei per aktyvi. Šiuo metu tiriamos antigenui specifinės Treg, nauji IL-2 skyrimo būdai ir strategijos, leidžiančios „atsukti stabdžius“ tik naviko aplinkoje.
Visa tai remiasi šių metų Nobelio premijos laimėtojų atradimais, kurie atskleidė, kaip imuninė sistema palaiko pusiausvyrą ir apsaugo mus ne tik nuo infekcijų, bet ir nuo savo pačios klaidų.
Išmokę patikimai įjungti periferinę toleranciją ten, kur jos trūksta, ir išjungti ten, kur jos per daug, pereisime nuo „vieno recepto visiems“ prie tikros precizinės imunomedicinos“, – apibendrina prof. L. Malinauskienė.
Premiją, kurią sudaro diplomas, aukso medalis ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 950 tūkst. eurų), laimėtojai atsiims oficialiose iškilmėse gruodžio 10 d.
Praėjusių metų Nobelio medicinos premija buvo skirta amerikiečiams prof. Victor Ambros ir prof. Gary Ruvkun už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmens potranskripciniame genų reguliavime nustatymą.
Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laimėtojai. Ketvirtadienį ir penktadienį paaiškės literatūros ir taikos premijų laimėtojai, o kitą pirmadienį bus paskelbti ekonomikos premijos laimėtojai.
Yra vilties, kad su ateinančiomis kartomis jų imunitetas jau nesielgs tartum įsiutęs sadistas. – Jis nebesimėgaus savimi, kankindamas be pertraukos dieną ir dar labiau naktį?
(Nors negalima paneigti ir gerų jo darbų – jo aršumo dėka net ir per epidemijas išvengiama daugybės užkrečiamų ligų. Visi aplink suserga, o „autoimunikai” – ne.)