Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 m. birželio 1-oji gali tapti vienu reikšmingiausių karo Ukrainoje epizodų – šiandien Ukraina surengė atitikmenų neturinčią ataką prieš Rusijos strateginę aviaciją, o jau rytoj Stambule prasidės naujas derybų ratas tarp Ukrainos ir Rusijos.

Didžiausia Ukrainos ataka prieš Rusijos strateginę aviaciją

Birželio 1-osios naktį Ukraina smogė net keturioms Rusijos oro bazėms: Murmansko, Irkutsko, Ivanovo ir Riazanės srityse. Tai – pirmas kartas, kai tokio masto ataka įvykdyta tūkstančius kilometrų nuo Ukrainos sienos. Pranešama, kad sunaikinta ar apgadinta daugiau nei 40 orlaivių, tarp jų – strateginiai bombonešiai Tu-95, Tu-22M3, Tu-160 bei žvalgybinis A-50 (AWACS analogas).

Šie bombonešiai yra pagrindinė Rusijos platforma raketiniams smūgiams prieš Ukrainą – kiekvienas Tu-95 gali nešti iki aštuonių sparnuotųjų raketų, kurių veikimo nuotolis siekia tūkstančius kilometrų. BBC analitikai pabrėžia, kad tokio masto nuostoliai ženkliai sumažina Rusijos galimybes vykdyti oro atakas ir atskleidžia didelį šalies karinių objektų pažeidžiamumą net savo gilumoje.

Atakos buvo įvykdytos itin sumaniai: dronai, kaip įtariama, buvo paleisti iš Rusijos teritorijos – iš sunkvežimių ar net medinių namelių netoli oro bazių. Dėl to net moderniausios Rusijos oro gynybos sistemos (S-300, S-400, „Pancir-S1“) nespėjo sureaguoti. Rusijos karo tinklaraštininkai šią dieną jau vadina „juodąja tolimosios aviacijos diena“ ir net lygina su „rusišku Perl Harburu“.

Rusijos atsakas ir padėtis Ukrainoje

Rusijos gynybos ministerija patvirtino atakas, pranešė apie gaisrus ir apgadintą techniką, tačiau tvirtina, kad žuvusiųjų nėra. Žala aviacijai vertinama daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių.

Po atakų Rusijos regionuose paskelbtas padidintas saugumo lygis, uždarytos kai kurios kelių atkarpos, stiprinama oro gynyba. Tačiau šalies viduje kyla sąmyšis, o karo tinklaraštininkai atvirai pripažįsta, kad tai – smūgis Rusijos strateginiam potencialui ir branduolinio atgrasymo pajėgumams.

Tuo pat metu Ukraina gedi po Rusijos raketinio smūgio į mokomąjį poligoną Dnepropetrovsko srityje, kur žuvo 12 karių, daugiau nei 60 sužeista. Dėl šios tragedijos atsistatydino Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas Michailas Drapatijus.

Derybos Stambule: Ukrainos reikalavimai ir Vakarų reakcija

Birželio 2 d. 13 val. Stambule, Čirağano rūmuose, prasidės naujas Ukrainos ir Rusijos derybų ratas. Ukrainos delegacijai vadovaus gynybos ministras Rustemas Umerovas, Rusijos – dar neįvardytas atstovas.

Derybos Stambule vyks po vienos didžiausių Ukrainos operacijų prieš Rusijos aviaciją ir tuo metu, kai Maskva viešai demonstruoja norą diktuoti Kijevui vienašališkas sąlygas, iš esmės prilygstančias kapituliacijai. Nors nėra oficialaus dokumento, Rusijos propagandinėje retorikoje ir diplomatiniuose užkulisiuose nuolat kartojama, kad Ukraina turėtų pripažinti aneksuotų teritorijų praradimą, atsisakyti siekio tapti NATO ir ES nare bei sutikti su kitais vienašaliais reikalavimais.

Tokią poziciją Maskva bando pateikti kaip „neišvengiamą“ ir siekia, kad Vakarai spaustų Ukrainą sutikti su šiais reikalavimais. Tačiau sėkminga Ukrainos ataka prieš Rusijos strateginę aviaciją parodė, kad Kijevas vis dar turi stiprių derybinių kortų ir nėra pasirengęs priimti kapituliacijos scenarijaus.

Ukraina į derybas eina sustiprėjusi ir aiškiai žinodama, ko sieks. Pagrindinis ir neatidėliotinas Ukrainos delegacijos reikalavimas – nedelsiamos paliaubos ir visiškas ugnies nutraukimas visoje fronto linijoje.

Tik pasiekus paliaubas, Kijevas yra pasirengęs pradėti diskusijas dėl kitų esminių klausimų: visų okupuotų teritorijų išlaisvinimo, tarptautinių saugumo garantijų, karo belaisvių apsaugos ir mainų, reikalavimo, kad Rusija pripažintų Ukrainos teritorinį vientisumą pagal 1991 metų tarptautines sienas, bei tarptautinių stebėtojų ir tarpininkų įtraukimo į derybų procesą.

Ukrainos politologai pabrėžia, kad šalis neketina priimti jokių „kapituliacijos sąlygų“ ir sieks, kad derybos būtų orientuotos į teisingą taiką, o ne į priverstinį susitarimą Rusijos sąlygomis.

JAV politikų laikysena

Šiuo metu JAV laikysena vis dar yra nevienareikšmė. Kaip pažymi BBC analitikai, dalis JAV politikų, įskaitant prezidentą Donaldą Trampą, iki šiol buvo linkę spausti Ukrainą sutikti su kompromisinėmis ar „minkštomis“ sąlygomis, manydami, kad karas jau pralaimėtas ir būtina kuo greičiau jį užbaigti.

Tai kelia nepasitenkinimą Ukrainos vadovybei, kuri nesutinka su jai klijuojamu pralaimėtojos įvaizdžiu ir siekia parodyti, kad karas dar toli gražu nėra baigtas Ukrainos nenaudai. Kaip rašo BBC žurnalistas Sviatoslavas Chomenko, cituodamas vieną Ukrainos valdžios atstovą:

„Ne taip seniai vienas Ukrainos valdžios atstovas pokalbyje su manimi pasiskundė: esą pagrindinė mūsų santykių su amerikiečiais problema ta, kad jie kažkodėl įsikalė į galvą, jog mes jau pralaimėjome karą. Todėl jie siekia mums pačių švelniausių kapituliacijos sąlygų ir labai pyksta, kad mes to nevertiname. O mes, žinoma, nevertiname, nes nelaikome savęs pralaimėjusiais,“ – rašo S. Chomenko („BBC Ukraina“, 2025-06-01).

Žurnalistas pažymi, kad tokios nuotaikos ypač ryškios prieš antrąjį Ukrainos ir Rusijos derybų ratą Stambule, kai Maskva viešai demonstruoja norą diktuoti Kijevui vienašališkas sąlygas, iš esmės prilygstančias kapituliacijai.

Po Ukrainos sėkmingų smūgių Rusijos aviacijai, ekspertų nuomone, tikėtina, kad JAV ir kitų Vakarų šalių pozicija gali tapti aktyvesnė, o spaudimas Ukrainai sutikti su nepalankiomis sąlygomis – sumažėti. Šie kariniai pasiekimai gali tapti argumentu, kad Ukraina vis dar pajėgi kovoti ir verta toliau remti kariniais bei politiniais ištekliais.

Birželio 1-osios įvykiai žymi itin reikšmingą karo Ukrainoje etapą – Ukrainos pajėgos pademonstravo gebėjimą smogti giliai Rusijos teritorijoje, o šis pasiekimas tampa svarbiausiu koziriu rytdienos derybose Stambule.

Nors dar anksti teigti, kad tai lūžio taškas kare, akivaizdu, jog ši operacija gali turėti ilgalaikių pasekmių ir sustiprinti Ukrainos pozicijas tiek derybose, tiek tarptautinėje arenoje.

Artimiausios dienos parodys, ar šis proveržis taps tikru karo lūžiu ir ar Vakarai, ypač JAV, pakeis savo požiūrį į paramą Ukrainai.