
Gaila , kad rinkimų tema Lietuvos žiniasklaidoje užgožė net ir labai rimtus pasaulio įvykius. Šioje “”iš savo varpinės” laidoje kalbamės su buvusiu JAV diplomatu Algiu Avižienių ir bandome atsakyti į klausimą ar D.Trampas pradės savo pirmąjį karą Per paskutines dvi savaites ryškiai padidėjo JAV-Irano karinio konflikto pavojus. Neseniai JAV Valstybės departamentas liepė visus savo „krizės atveju nereikalngus“ darbuotojus palikti JAV ambasadą Bagdade ir konsulate kitame mieste Irake.
Pasak JAV pareigūnų, padidėjo rizika, kad Irano remiamos jėgos galėtų imtis smurto prieš JAV darbuotojus arba JAV interesus Irake ir Sirijoje. Dar kiek anksčiau spauda plačiai pranešė apie keturių tanklaivių apgadinimus Persų įlankoje. Spėliojama, kad narai pritaisė sprogstamą medžiagą prie laivo dugnų ir taip bandė juos paskandinti, nors tai nepavyko padaryti. Taip pat buvo pranešta, kad dronai (ko gero pasiųsti iš Huti kovotojų Jemene) apgadino kai kuriuos Saudo Arabijos naftos tiekimo įrenginius. Abiejais atvejais kaltinamuosius oficialusis Vašingtonas įtaria iraniečius arba Irano sąjungininkus.
Apie tai laidoje „Iš savo varpinės“ laidos vedėjas nepriklausomas publicistas Vitalijus Balkus kalbasi su buvusiu JAV diplomatu, politikos ekspertu Algiu Avižienu.
V.Balkus: Per paskutines dvi savaites ryškiai padidėjo JAV-Irano karinio konflikto pavojus. Prieš kelias dienas JAV Valstybės departamentas liepė visus savo „krizės atveju nereikalngus“ darbuotojus palikti JAV ambasadą Bagdade ir konsulate kitame mieste Irake. Pasak JAV pareigūnų, padidėjo rizika, kad Irano remiamos jėgos galėtų imtis smurto prieš JAV darbuotojus arba JAV interesus Irake ir Sirijoje.
Dar kiek anksčiau spauda plačiai pranešė apie keturių tanklaivių apgadinimus Persų įlankoje. Spėliojama, kad narai pritaisė sprogstamą medžiagą prie laivo dugnų ir taip bandė juos paskandinti, nors tai nepavyko padaryti. Taip pat buvo pranešta, kad dronai (ko gero pasiųsti iš Huti kovotojų Jemene) apgadino kai kuriuos Saudo Arabijos naftos tiekimo įrenginius. Abiejais atvejais kaltinamuosius oficialusis Vašingtonas įtaria iraniečius arba Irano sąjungininkus.
A.Avižienis: Taip, reikia dar pridėti, kad amerikiečiai nukreipė lėktuvnešį Abraomą Linkolną ir jį palydimus kitus karinius laivus į Persų įlankos rajoną. Sunkiųjų bombonešių B-52 eskadrilę irgi nusiųstą į karinę bazę Katare. Plačiai skaitomas JAV dienraštis New York Times paskelbė nutekintą informaciją apie atnaujintus karinius planus, numatančius JAV sausumos karinių dalinių dislokavimą netoli Irano. Kalbama, kad pradiniame etape tų papildomų karių gali būti net 120 000.
Vakarų Europos šalių atsakingi aukšti pareigūnai ragina JAV neeskaluoti padėties, kad neįvyktų koks nors neprognozuojamas įvikis, galintis įžiebti regioninį karą. Anglijos generolas, sąjungininkų karinio štabo pavaduotojs šiame regione Christopher Chika viešai spaudos konferencijoje paneigė JAV pranešimus, kad Irano kovotojai arba jų sąjungininkai suintesyvino savo veiklą prieš JAV ir jos sąjungininkus Sirijoje ir Irake. O ši menama grėsmė buvo JAV įvardinta kaip p[agrindinė priežastis evakuojant savo diplomatus iš Irako. Taip pat Ispanijos valdžia laikinai atitraukė savo fregatą nuo Persų įlankos, tuo matomai parodanti, kad nenori dalyvauti kokios nors kariniuose veiksmose, kuriuos JAV eventualiai galėtų pradėti prieš Iraną.
V.Balkus: Prieš gerą pusmetį mes kartu su tavim pravedėm video pokalbį apie aštrėjančią padėtį Irane ir aplinkoje. Tuomet pats dar bandei būti optimistu ir tikėjaisi, kad dar ne per vėlu diplomatiniams sprendimams. Panašiai kaip ir Korėjus atveju, mes spėjome, kad Trumpas leistų padėčiai įkaisti iki maksimaliai aukštos temperatūros, tam, kad maksimaliai padidinti spaudimą užsienio subjektams daryti nuolaidas, kad išvengtų karo.
A.Avižienis: Taip, padėtis nuo praeitų metų rudenio, kai mes „Iš savo varpinės“ laidoje aptarėmė Irano-JAV santykius, tik pablogėjo. Reikia atsiminti, kad per visą šį laikotarpį, t.y., tie metai nuo 2018 m. balandžio iki š.m. gegužės, Trumpo administracijos užsienio politikai pagrindinį toną davė naujai paskirti neokonservatoriai Nacionalinio saugumo patarėjas John Bolton ir Valstybės departamento sekretorius Mike Pompeo.
Abu vyrai yra gerai žinomai „vanagai“, kurie nesidrovi skelbti savo pageidavimus, kad Irano režimas būtų pakeistas. Ypač John Bolton yra priešiškai nusiteikęs Irano atžvilgiu. Jis net palaiko gana artimus ryšius su opozicinėmis jėgomis Muhadžyn al Kalk, kurios manoma ir kartais imasi ir kovinių veiksmų prieš dabartinę Irano valdžią. Bolton yra veišai pasakęs, kad Iraną reikiėtų bombarduoti, jei jo elgsena sukelia grėsmę JAV ar regiono stabilumui.
Nuo 2018 m. gegužės, kai JAV nutraukė savo paramą sutarčiai, numatančiai atimti galimybę Iranui gaminti branduolinius ginklus, Vašingtonas toliau aštrina ir plečia ekonomines sankcijas prieš Iraną. Iki š.m. gegužės mėnesio, JAV leido septynioms šalims toliau pirkti naftą iš Irano, nors kitoms pasaulio šalims JAV uždraudė tai darti. Dabar skelbiamas tikslas yra sumažinti Irano naftos eksportą iki „nulio.“
V.Balkus: Kaip sekasi Vašingtonui spausti Iraną ekonominiu ginklu? Ar naftos eksportas iš tiesų mažėja?
A.Avižienis: Sekasi gerai, nes matomai pasaulis vis daugiau bijo prieštarauti amerikiečių valiai. Tuomet, kai darėmė mūsų ankstesnę laidą rudenį, JAV jau pavyko sumažinti Irano naftos eksportą 500 000 barelių į dieną nuo maždaug 2,8 mln. barelių į dieną. Šiuo metu, t.y. po pusę metų, naftos eksportas jau yra sumažėjęs iki 1,3 mln. barelių į dieną. Naftos eksportas, kuris yra Irano pagrindinis užsienio valiutos šaltinis, susitraukė daugiau nei per pusę. O dabar praėjo tik kelios savaitės nuo tų naftos pirkimo išimčių galiojimo pabaigos. Reikia manyti, kad toliau mažės šis eksportas. Žinoma, nepavyks pasiekti nulinio lygio. Naftos ekspertai mano, kad iraniečiai turi pakankamai ryšių ir patirties, kad galėtų bent 300-500 000 barelių į dieną sėkmingai parduoti užsieniečiams, apeinant JAV sankcijas.
V.Balkus: O kaip su kinais, kurie anksčiau paskelbė, kad toliau pirks Irano naftą, nežiūrint JAV draudimų? Juk Kinija yra pagrindinė Irano naftos užsienio pirkėja.
A.Avižienis: Taip, pasaulis pasikeitė per paskutinius pusę metų. Nežinia ar tai yra susiję su Irano krize ar ne, bet Vašingtonas šiuo metu yra smarkiai, kaip čia pasakyti diplomatiškai, pagriebęs Kiniją už gerklės. Konkrečiai, kaip tik šią savaitę Prezidentas Trumpas uždėjo keliasdešimt milijardų JAV dolerių papildomų muitų Kinijos eksportui į JAV. Jei kinai nepadarys prekybos nuolaidų amerikiečiams, greitu metu muitų našta gali padidėti dar keliais šimtais milijardų.
Žmogus gali pagalvoti, kad tokie aršūs JAV veiksmai turėtų suerzinti galingąją Kiniją ir paskatinti ją neklausyti Amerikos reikalavimų dėl Irano naftos eksportų. Bet realybė yra kitokia. Kaip pranešė eilė naftos ekspertų neseniai, kaip tik kinai daugiau bijo prarasti JAV rinkos nei Irano naftos šaltinių. Kinija gauna tik 7 procentus viso savo naftos importo iš Irano. Praradus Irano naftą, kinai mano, kad sugebės rasti naujus šaltinius kitur. Visa eilė spaudos pranešimų rodo, kad kinai iš tikrųjų pradėjo nebepirkti iraniečių naftos.
V.Balkus: O kaip JAV ekonominės sankcijos paveikė Irano ekonomiją bendrai?
A.Avižienis: Praeitais metais, kai JAV sugražino sankcijas Iranui, ekonominis augimas jau pradėjo lėtėti ir tikriausiai perėjo į minusą. Šiais metais Tarptautinis valiutos fondas apskaičiuoja, kad Irano ekonomika susitrauks šešiais procentais. Manoma, kad naftos eksporto apribojimas Iranui kainuos 20 mlrd. dolerių. Infliacija Irane jau siekia 40 proc. Bendrai paėmus, paprastų iraniečių gyvenimas jau žymiai pablogėjo.
V.Balkus: Tai ar šio tikslo siekia JAV?
A.Avižienis: Ekonominių sankcijų įvedimas berods pasidarė amerikiečių mėgstamiausia priemonė kovoti prieš nepageidaujamas valdžias, siekiant režino pakeitimo. Sankcijas matome daug kur šiuo metu — Šiaurės Korėjoje, Venesueloje, Kuboje, ir žinoma Irane. Reikia atsiminti, kad JAV ir Vakarai efektyviai pritaikė ekonomines sankcijas Iranui dar prieš 65 metus. Tuomet Irano Premjeras Mosagde nacionalizavo šalies naftos versloves, nes norėo palankesnių sąlygų parduodant naftą užsienyje. Vakarų atsakas buvo naftos boikotas, kuris ženkliai pablogino iraniečių gyvenimą ir sukūrė palankias politines sąlygas perversmui, kuriam padėti realizuoti veikė anglų ir amerikiečių specialios tarnybos. Premjeras Mosagde prarado valdžią ir mirė kalėjime netrukus.
Iranas yra viena saugiausių šalių pasaulyje – kad būsi užpultas naktį ar apvogtas bet kuriuo paros laiku yra tikimybė 0. Verkšlenimai apie krizę Irane yra politkorektiško goebbelsizmo bezdalų virvės – Iranui nėra lengva, bet šalis įpratusi ekonominėje blokadoje gyventi dešimtmečius.
USA karas su Iranu – dar vienas Mozės žingsnis kuriant Didįjį Izraelį nuo Nilo iki Firato (Eufrato) ir/ar Dydžlės (Dicle -kurdiškai – Tigris).
Svarbiausia – paleisti nesibaigiantį musulmonų pasaulį naikinantį brolžudišką karą ilgiems dešimtmečiams, Europą užtvindant pabėgėliais ir sunaikinant, kartu apribojant naftos gavybą ir pakeliant kainas į aukštumas, be to nelegaliai perkant pusvelčiui kariaujančių šalių ar naujų valstybių naftą, šioms skiriant pinigus ginklams ir vadų sąskaitoms Šveicarijos bankuose, kurie liks Pasaulio Architekto šeimai.
Apsispręsk, žmogau vieną kart, už kuriuos tu.
Tik gąsdinai Europą užplūstančiais galvažudžiais ir prievartautojais musulmonais,tik driokst, pasirodo jie vos ne broliai verti užuojautos ir pagalbos.
Dabar pasirodo žydai ir Amerika didžiausias blogis.
Ką rytoj jūsų politrukai paskelbs priešais?
Pala, pala! Gal atskirkime grikius nuo pupų?
Viena yra, kaip jie SAVO šalyje susitvarkę, kokių papročių laikosi, ir visai kita – kokiu tikslu ir kokius žmones jų politreliginiai dučės atrenka į „pabėgėlius” ir rengia siųsti į Europos šalis.
Jei valstiečio virtuvėj vištos ant stalo sulipa – ne vištos kaltos, o valstietis, kuris trobos duris atidarytas paliko.
Čia aš apie arabus Europoje.
Yra skirtumas, kai taiki ir rami diktatoriaus valdoma šalis, USA sukėlus karą, jos žmonės tampa islamo reaktyviu ginklu Europoje, eina kaip islamo nešėjai gavūrams/kfarams / gyvuliams (krikščionims, netikėliams), naikina europinę civilizaciją.
Iranas yra nuostabiai tyki ir rami šalis, valdoma mulų, bet kilus karui, daugiau kaip 80 mln. žmonių šalis virs chaoso vandenynu.
Kažkodėl USA nepriima pabėgėlių nei iš Irano, nei iš Sirijos, nei iš Libijos, nei iš Afrikos, nepasidalina draugiškai jais su Europa po savo sukelto karo, atsiprašau, demokratijos eksporto. Galėtų NVO gaudyti iš guminių laivelių Maroko ar Senegalo pakratėse ir gabenti kruiziniais laivais į Floridą ar Niujorką.
Ponas Diedai (nežinau kas čia slepiasi už Diedo), pasaulis nėra juodas ir baltas. Pagal jūsų logiką, mums reikėtų priimti viską, ką tik mūsų euro-atlantiniai partneriai mums siūlo. Masinė imigracija iš Trečio pasaulio yra masinė problema, nejaugi jūs to nematote. Ir jei koks mūsų pramonininkų konfederacijos vadas siūlo mums 50 000 Trečio pasaulio imigrantų priimti, tai ar nemanote, kad ponia Merkel ir ponas Macron labai mus pagirtų už “europinį solidarumą” sumažinant tą didžiulę naštą, kuri yra užgulusi Prancūziją ir Vokietiją? Šiame pokalbyje mes tikrai nekaltiname Amerikos ir žydų dėl kylančios įtampos Persų įlankoje. Kalbame apie neo-konservatorius ir kai kuriuos Izraelio rėmėjus. Diskusija apie JAV veiksmus šiame regione yra aštri pačioje Amerikoje ir Europoje. Juk pusė Europos yra prieš dabartinį JAV kursą. Net anglų generolas prieštaravo JAV teiginiams apie gręsiantį pavojų iš Irano. Tai ar jums būtų geriau, kad JAV įsiveltų į karą Persų įlankoje? Su kuo jūs eitumėte? Ar su JAV neo-konservatoriais ar su mūsų draugais Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir galiausiai Japonijoje, kuri irgi yra prieš aštrų kursą? Labai jau jūsų pasaulyje yra lengvi sprendimai. Jums gal ramiau taip miegoti ir maistą virškinti. Man norisi geriau suprasti mūsų pasaulio niuansus ir prieštaravimus
Neoliberalai, neokonservatoriai, neonacistai, neo, neo, neo.
Kur jie yra? Ar kas nors matė gyvą bent vieną “neo”
Pasakos bobutėms gąsdint.
O jeigu amerikonai kažką daro, tai turės iš to naudos.
Jie ištisai su kuo nors kariauja.
Ne būtinai ginklais.
Bet tų karų dėka visi amerikonai turi sotų gyvenimą, didelius uždarbius ir mažas kainas.
Rudenį, benzino galonas pas juos kainavo apie 2,70 dolerio, tai apie 0,65 mūsiškus centus už litrą.
Kaip manot kodėl?
Kas liečia imigraciją iš “trečiojo pasaulio” tai aš matau tik rusus, balatrusius, ukrainiečius, bet nematau visų tų mususlmonų, kuriais čia gąsdina kremlinai.
Ne per seniausiai ruselis, kuriam grėsė deportaija, prekybcentryje supjaustė kelis žmones, kad pakliūtų į kalėjimą ir nebūtų išvytas iš Lietuvos.
Jeigu žiniasklaida pradėtų viešint visus nusikaltimus ir avarijas kurias padaro slavai, plaukai ant makaulės pasišiauštų.
Bet apie realias grėsmes jokie “tautininkai” nė mur mur.
Jų kabos prasideda ir baigiasi pabauginimais apie baisius vakarus, prievartautojus musulmonus, arba dar skysčiau. Pvz.va tokiais armijos laikų, bet į lietuvių kalbą išverstais, politruko politzaniatijais apie Amerikos neokonservatorių agresyvų kursą, pasaulinį imperializmą, buržuazinius išnaudotojus ir jūsų draugus Anglijoje, Vokietijoje, Pracnūzijoje, Ispanijoje ir galiausiai Japonijoje :):):):):)
akivaizdu, kad mažai ką supratai. Skaityk 1 – ą komentarą nuo pradžių. Ar bent žinai, kuo buvo A.Avižienis ? Pasidomėk, pradėk nuo paprastų dalykų, pravers. Jei pasakysiu, kad po JAV ir sionistų agresijos suaktyvėja ir Rosiejos agresyvumas, ar suprasi, kodėl ? Kodėl Izraelio politikai kas mėnesį susitinka su kremliniais ? Vyksta pasaulio dalybos ir perdalijimas, Lenkijos, Vengrijos politikai tą seniai suprato. A.Avižienis ir siūlo ne rautis, kvailai aukotis, o rinktis saugesnį laivą ir kapitoną, kartu su Euro realistais žiūrėti savo interesų. Bet ką čia Diedas supras, jei, kaip sako Girnius, ir Šimonytė šito neraukia
As parasiau atsakyma “puvanciu vakaru” kritikui, kovotojui su burzuazija ir pasauliniu imperializmu, Olandijos “specialistui” Twanksui, Bet ponas Avizienis tai prieme labai asmeniskai.
Kazkodel.
Ir kai ziuriu cia daug kam perksite galvos nuo tu rinkimu.
Kur reikia ar nereikia kaiso savo favoritus.
Nebalsuoju ir nebalsuosiu.
Ir jums ta paty patariu.
Samen we kunnen diskuteren neerlands als jouw werk op laatste jaren is in Nederland. Toch probleem is zulke – jouw kan niet praten, lezen en onvoorstelbaar voor mij als diskuteren om verschillende dingen vanuit geschiedenis, leven, zitten van daar wonende mensen. Wat kan weten een stomme man, de rokt wiet en heeft een paradijs, de jaren gaat voorbij en niets kan zeggen om het land van de aankomst. Een slimmerik spelen er op commentaries met een buikniveau – een gang als met een ijzerhammer door glazen. Mensen er zamelen met eigene meningen, delen zich een met andere en er is geen niveau voor oude dronkaar en steeds een wietroker alleen trekken opmerkzaamheid hoe hij is intelectueel voor zich zelf. Onder deze artikel onmogelijk is iets zeggen, dan bleef een kans – met diarree opschijten alle deelnemers van het gespreek.
Diedas, we kunnen allen op neerlands diskuteren – gaat goed ?
Nesikamuok, Twanksai. Varyk rusiskai.
Arba delfyje simta kart parasyk kad amierika arba RUSSAI pola
Koks meslinas troloio darbas.
Ieskot sudo ir tept juo aplinkinius.
Kai jau kartoju keletą metų, Pasaulio vienvaldystės projekto neįmanoma užbaigti nesunaikinus Iraną. Paskui ateis Kinijos ir Rusijos eilė. Iki šiol Amerika bandė prisikasti iki Irano valstybinių perversmų keliu, užlūžo. Vokiečiai šneka, kad JAV elgesys dabar Irano atžvilgiu yra tapatus, koks buvo Irako atžvilgiu. Iš piršto laužti, ciniški kaltinimai ir taktika ” pats mušk , pats šauk, kad tave muša” . Tik tikisi, jog , jei tada absurdas išvirto į tragediją, dabar išvirs į farsą.
JAV – stipriausia pasaulyje teroristinė organizacija, tai įrodo jos nusikalstami veiksmai.
Wikileaks turime būti dėkingi, kad atskleidė šiandienos veiksmus.
Turime prisiminti nesenus laikus : S. Huseino Irakas kariavo 1981-88 m. prieš Iraną, naftos kainos buvo aukštos, tam karui kurstyti SSSR kasmet mokėjo po 2 mlrd. dolerių, pasibaigus mūšiams, naftos kainos krito, buvo užsiundytas S. Huseinas ant Kuveito, mokant jau po 10 mlrd. dolerių už metus 1990-91 metais.Vėliau kelti kaltinimai S.Huseinui dėl įvairių ginklų kūrimo (cheminio, bakterinio, atominio) tikrovėje buvo iš piršto CIA iščiulpti, už tai 200,0 mlrd dolerių amžiams liko Šveicarijos bankuose. Tas pat ir su 200,0 mlrd. Libijos vadovo M. Kadafio pinigais. Turėkime omeny, kad S. Huseino laikais sugyveno sunitai su šiitais, ir su krikščionimis, kurių 5 mln., dabar dauguma yra pabėgėliai Kurdistane, gyvena nepakeliamame skurde, badauja, kas iš vakarų MIP apie tai bent užsimenama ? Kur dar jezidai, paniekinti, išblaškyti, pavergti ? Karas Sirijoje leido sukelti pabėgėlių bangą, tyčia nukreiptą į Vokietiją, Austriją, kitas Europos šalis.
Sunku įsivaizduoti, kokias pabėgėlių lavinas sukeltų USA karas su Iranu. Azerbaidžanas, kurį mes suprantame, tėra tik šiaurinis Azerbaidžanas, daug žmonėmis gausesnis yra pietinis su sostine Tabriz, visi jie yra šiitai, kai sunitinė Turkija ir šiitinis šiaurinis Azerbaidžanas gali kurstyti, ginkluoti pietinius azerus, kurie norėtų jungtis su šiauriniais į Didįjį Azerbaidžaną.
Kur dar pietuose arabų šiitai, neabejotinai bus kurstomi jungtis su Irako Basros šiitais.
Nenustebintų, jei Pakistanas kurstytų beludžius jungtis prie Pakistano, o Turkmėnistanas savo brolius turkmėnus kurstytų jungtis bendrai valstybei.
Kur dar Irano kurdai, gyvenantys plačia juosta palei Irano- Irako sieną – tiesa, kaip šiitams, jiems sunku rasti bendrą kalbą su Irano kurdais sunitais ir su Turkijos kurdais sunitais.
Dešimtmečiams pilietinis karas užtikrintas, milijonai pabėgėlių būtų nukreipiami tik į Europą.
Jei norime išsaugoti Europą nuo pabėgėlių, turime dėti visas pastangas sustabdyti USA- Irano karą, sustabdyti šį pragarą su nesunkiai numatomomis pasekmėmis, turėkime omenyje, kad Irano grėsmė yra dirbtinai išpūsta, kaip jau buvo su S. Huseino Iraku ir M. Kadafio Libija.
Taip, didžiausias JAV elgesio pavojus yra ne pabėgėlių lavina, bet tarptautinių santykių chaosas. Kas būtų, jei ir kitos šalys imtu taip elgtis ? Aklas godumas ir galingesnio jėgos teisė. Jei taip ims elgtis Lietuvos kaimynės? Ar įmanoma sutramdyti pablūdusį galiūną ? Jei įmanoma, tai tik kuo skubiau išeinant iš Amerikos kibernetinės finansinės – ekonominės vergijos. Naujų technologijų dėka. Tai vyksta, tik klausimas, kas pirmesnis: ar Amerika perims visišką naftos – dujų pasaulinę kontrolę ir įgaus nenuginčijamą argumentą nesišiaušti, ar Europa ir kitos šalys užtrenks už savęs duris. Laikas parodys.
Patirtis iš USA karų Irake ir Libijoje : ‘kam pistis, kam rogutes tampyti’.
Ar turime elgtis kaip merga, trečią vaiką pasidariusi ? Vis dar nežinoti : kaip, iš kur, kaip gali atsitikti ?
Tūlam, gali kilti klausimas: kaip taip galėjo nutikti ? Viskas gražiai sumastyta ir gudriai padaryta. Po II WW, atjungus pinigus nuo ekonomikos, JAV kiek nori, tiek išsispausdina baksų. Koks kokioje šalyje pragyvenimo lygis – politinis klausimas. Perka žaliavas, prekes, talentus-laisvai. JAV skolina visiems ir juos praskolina. Bet, kas nutinka. Vieni beviltiškai prasiskolina, kiti sukuria galingas pramones. Kas turėjo biški smegenų. JAV ir GB savo pramones susinaikino, nes kam gamintis, kiti tegu dirba. Šaunu. Bėda: kiti , ypač Vokietija ir Kinija, suklestėjo, JAV ir GB sunyko. Lietuva, kaip ir Rusija , plazda tarpuvartėje. Trečio, ir paskutinio, karo išvakarės ?
Ką dabar daryti Amerikai? Patarkit.
Skaitykite J. Pranaičio ‘The Talmud Unmasked’, 1892 m. ir 1913 m. ekspertizės išvadas – suprasite – ten duoti atsakymai ateičiai, ko gero, iki Paskutinio Teismo dienos.
Na, po to ką pasakė, ką tik, Pentagono vadas Singapūre – melskimės ir laukim Paskutinės Teismo dienos.
Viskas vyksta pagal Pasaulio Architektą.