Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre vyko Interreg projekto „Sengirės ir medžiai senoliai biologinei įvairovei ir atspariems kraštovaizdžiams“ suinteresuotųjų šalių susitikimas „Medžių senolių vertė ir priežiūros patirtys“.
Renginį rengė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija.
Medžiai senoliai yra neatsiejama ir integrali mūsų kraštovaizdžio dalis. Jie saugo vietos atmintį, formuoja kraštovaizdžio savitumą, teikia buveines daugybei gyvybės rūšių ir yra neatsiejama vietovės identiteto dalis.
Atsižvelgiant į Lietuvos kraštovaizdžio raidos kontekstą, medžiai senoliai svarbūs ir kaip XX a. kraštovaizdžio transformacijų procesus išgyvenę amžininkai, todėl jų apsaugos ir išlikimo reikšmė yra neabejotina tiek istoriniame, tiek gamtiniame kontekste.
Susitikimas buvo skirtas suburti arboristikos, aplinkosaugos, kraštovaizdžio planavimo ir želdinių tvarkymo žinovus bei aptarti medžių senolių ir sengirių priežiūros, apsaugos, tvarkymo klausimus, pasidalinti gerąja patirtimi, diskutuoti apie taikytinus sprendimus.
Renginyje pristatytos Europos šalių patirtys medžių stebėsenos ir išsaugojimo srityse, aptariami gamtos paveldo vertybių atrankos trūkumai, biologiškai vertingų senolių medžių paieškos ir priežiūros priemonės, brandžių ir senolių medžių reikšmė buveinių įvairovei.
Buvo kalbėta apie Stelmužės ąžuolo tvarkymą ir ilgalaikę priežiūrą. Diskutuota apie medžių alėjų išsaugojimo svarbą biologinei įvairovei.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausiojo žinovo Martyno Survilos, šiandien vis dažniau kalbame apie tai, kaip saugoti medžius senolius. Kaip juos tinkamai prižiūrėti ir kaip suderinti gamtos apsaugą, kraštovaizdžio planavimą bei kasdienio gyvenimo sprendimus.
Tam, kad būtų rastas balansas, reikalingas skirtingų sričių žinovų, praktikų ir mokslininkų bendradarbiavimas.
Projekto „Sengirės ir medžiai senoliai biologinei įvairovei ir atspariems kraštovaizdžiams“ įgyvendinimo metu siekiama stiprinti medžių senolių vertės supratimą bei ir kurti pagrindą geresnei ir ilgalaikei jų apsaugai Lietuvoje.
Nuvažiuokit į Veliuonos Vytauto gatvę ant Nemuno šlaito, pamatysit, kiek vos ne metrinių kelmų gatvėję likę… Ir ąžuolo ir uosio…
O kas atsakingas už Lietuvos parkus? Kodėl niekur nekeliamas šis klausimas?
Pasidomėkit Vilniaus m. Bendruoju planu- ten aksčiau buvę neurbanizuotinos ( neužstatomos) teritorijos daug kur virto urbanizuotinomis (užstatomomis). Netgi kai kurių regioninių parkų prieigose. Kur anksčiau sirpo žemuogės , bėgiojo kiškiai ir augo baravykai, ten dygsta betono krūvos. ‘Naujieji turčiai’ įnirtingai braunasi į gražiausius gamtos kampelius ir įvedinėja savo ‘tvarkas’…Kaip sakoma- ‘tokia progreso kaina’…
Ačiū. Pasidomėjau. Ten viskas taip sumalta, kad parkai net neišskirta. O tiems turčiams, vadinasi, yra leidžiama statyti želdynuose! Kas leidžia?
Netvirtinu, bet spėju- galimai planavimo dokumentuose pakeičiama žemės paskirtis. Miškų paskirtis pakeičiama gyvenamaja. .Manau, viskas priklauso nuo savivaldybės.