Žodynas – tai ne tik kalbos pagrindas, bet ir svarbi priemonė vaikui pažinti pasaulį, reikšti mintis, jausmus bei poreikius. Kuo turtingesnis vaiko žodynas, tuo lengviau jam bendrauti, mokytis, suprasti save ir kitus.
Ankstyvoje vaikystėje kalbos raida vyksta itin sparčiai, todėl tėvams ir globėjams dažnai kyla klausimas: kas veiksmingiau plečia vaiko žodyną – kasdieniai pokalbiai ar knygų skaitymas?
Skaitymas – daugiau nei vakaro užsiėmimas
Žodžiai į vaiko pasaulį ateina dviem pagrindiniais būdais – juos girdint arba matant. Kadangi mažylis dar nemoka skaityti, svarbiausiu kalbos ugdymo šaltiniu tampa klausa. Visi girdimi prasmingi garsai, žodžiai ir sakiniai tampa tvirtu pagrindu tolimesnei vaiko raidai.
Vaikams skaitome dėl tų pačių priežasčių, kaip ir kalbamės su jais: norėdami nuraminti, sudominti, sustiprinti ryšį, suteikti žinių, paaiškinti, pažadinti smalsumą ar įkvėpti.
Tačiau skaitymas balsu duoda ir papildomos naudos
plečia vaiko žodyną;
formuoja teigiamą požiūrį į skaitymą;
suteikia pagrindinių žinių apie pasaulį;
rodo gero skaitymo pavyzdį;
skatina norą pačiam skaityti.
Kaip suprasti, ar vaiko žodynas vystosi tinkamai?
Vaiko kalba – vienas svarbiausių ankstyvosios raidos žingsnių, padedančių suprasti, kaip mažylis pažįsta pasaulį ir mokosi bendrauti su aplinkiniais.
„Vaiko žodynas vystosi iš lėto, pamažu. Vienų metų vaiko galimybės vienokios, o dvejų – visai kitokios. Vienų metų vaikas reaguoja į dažniausiai vartojamus žodžius ir garsažodžius, vėliau jo žodynas vis labiau plečiasi.
Dvejų metų vaikas jau gali vartoti nuo 50 iki 300 žodžių“, – teigia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro vyriausioji tyrėja prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė.
Tyrėja pabrėžia: tėvams svarbiausia ne lyginti vaiką su įvairiomis lentelėmis, o nuosekliai stebėti jo individualią pažangą.
Skaityti verta nuo pirmųjų mėnesių
Skaitymas garsiai – vienas veiksmingiausių būdų turtinti vaikų žodyną, nes taip jie susipažįsta su įvairesne ir turtingesne kalba, kurios dažnai negirdi kasdieniuose pokalbiuose. Vaikams skaityti garsiai žinovai pataria pradėti kuo anksčiau.
„Neatsitiktinai ant daugelio knygų nurodoma, kad jos skirtos vaikams nuo 0 iki 3 metų. Tai reiškia, kad knygelė skirta pačiam mažiausiam skaitytojui, kuris iš tiesų dar yra klausytojas.
Tokios knygelės dažnai atlieka ir žaislo funkciją – jos būna neperšlampamos, kartoninės, atsparios įvairiems poveikiams. Žinoma, jos trumpos, paprastos, su labai nedaug teksto, kad vaikas nepavargtų ir galėtų kuo daugiau suprasti.
Kartais tokia knygelė pasakoja tik apie gyvulių skleidžiamus garsus, tačiau mažajam skaitytojui tai rimta knyga su rimtu turiniu. Tegul mažylis nuo pirmųjų mėnesių klauso raiškiai tariamų garsų, skiemenų, žodžių, girdi gimtosios kalbos intonacijas. Ne veltui gimtosios kalbos svarba kartais lyginama su motinos pienu“, – tikina tyrėja.
Skaitymo svarba nuo pat kūdikystės pabrėžiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamame, tarptautine patirtimi paremtame projekte „Knygų startas“.
Jo tikslas – Lietuvoje užauginti pirmą vaikų kartą, kurios pažintis su knygomis prasideda nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Nuo 2021 m. lapkričio 29 d. kiekvienas Lietuvoje gimęs kūdikis visuose šalies ligoninių gimdymo skyriuose gauna ankstyvojo skaitymo skatinimo lauknešėlį.
Pirmąjį lauknešėlį sudarė Indrės Pliuškytės-Zalieckienės knygelė „Kapt kaptkapt“, pritaikyta 0–3 metų vaikų raidos galimybėms ir poreikiams.
Projektas taip pat skatina skaitymo papročius šeimoje – padeda tėvams geriau suprasti ankstyvojo skaitymo reikšmę ir suteikia tam reikalingų žinių bei priemonių.
Vaikams svarbiausi ne žaislai, o žodžiai
Nors bendravimas šeimoje – taip pat svarbus kalbos ugdymui, tyrimai rodo, kad skirtingose šeimose vaikų girdimų žodžių skaičius labai nevienodas.
Kanzaso universiteto mokslininkai1, keletą metų stebėję įvairių socialinių ir ekonominių sluoksnių šeimas, nustatė, kad iki ketverių metų kvalifikuotą darbą dirbančių profesionalų šeimose augę vaikai išgirsta apie 45 milijonus žodžių, darbininkų šeimose – 26 milijonus, o socialiai remtinose šeimose – tik 13 milijonų.
Dėl šių skirtumų vaikai jau prieš pradėdami mokyklą turi nevienodas galimybes mokytis ir tobulėti, kas dažnai turi įtakos tolimesniam jų ugdymui, sukelia papildomų problemų siekiant pasivyti bendraamžius.
Viena priežasčių – kasdieniuose pokalbiuose dažniausiai vartojamas ribotas, pasikartojantis žodynas – vadinamoji pagrindinė leksika, sudaranti didžiąją dalį bendravimo.
Tyrimai atskleidė, kad vaikų raidai svarbiausi – ne daiktai ar žaislai namuose, o žodžiai, kuriuos jie girdi kasdien. Tad kalbėjimas su vaiku ir skaitymas garsiai tampa paprastu, bet itin veiksmingu būdu, padedančiu augti ir mokytis.
Kaip išrinkti vaikui vertingas knygas?
Bandant nepasimesti gausioje knygų vaikams pasiūloje, dažnai kyla klausimas, kaip atsirinkti knygas, kurios būtų ne tik įdomios, bet ir vertingos?
Prof. dr. Dž. Maskuliūnienė pataria rinktis knygas, kurias siūlo bibliotekininkai, skaitymo žinovai, literatūrologai ar švietėjai.
Pasak tyrėjos, ypač naudinga
gimtąja kalba parašyta literatūra;
pasakos;
eilėraščiai;
tautosaka;
vaikų literatūros klasika;
premijuoti šiuolaikiniai kūriniai.
Jei knyga verstinė – verta atkreipti dėmesį į vertimo kokybę.
Pasak žinovės, taip pat prasminga tą pačią knygą vaikui skaityti kelis kartus. Pakartotinis skaitymas padeda geriau suprasti istoriją, įsiminti naujus žodžius, atpažinti sakinių struktūras. Ilgainiui vaikas gali išmokti mėgstamas eilutes mintinai – tai puikus kalbos ugdymo ženklas.
„Juk ir suaugę skaitytojai grįžta prie įdomių ar neaiškių vietų, norėdami pasitikslinti ar dar kartą pasigrožėti kūrinio ištrauka. Gerą kūrinį apskritai verta skaityti ne vieną kartą, o jei vaikas pats to prašo, tai yra puikus knygos ir bendro darbo su vaiku įvertinimas. Taip ugdomas savarankiškas skaitytojas“, – tikina Dž. Maskuliūnienė.
Projektas „Knygų startas“ vaikams taip pat dovanoja specialiai atrinktą knygą „Drambliai ėjo į svečius“ (rašytoja Evelina Daciūtė, iliustruotoja Inga Dagilė), kurioje mažieji skaitytojai ras ne tik smagią istoriją ir žaismingus piešinius, bet ir pasimokys skaičiuoti iki dešimties ir atgal.
Atsiimti knygelę galima bet kurioje Lietuvos viešojoje bibliotekoje, pirmą kartą užregistruojant vaiką iki penkerių metų imtinai skaitytojais. Tėvams, kurie jau anksčiau buvo užregistravę vaiką bibliotekoje, siūloma alternatyva – elektroninė knyga.
Skaitymas + pokalbis = geriausias derinys
Svarbu suprasti, kad žodyno puoselėjimas vyksta ne tik tada, kai vaikas išgirsta naują žodį, bet ir tada, kai suvokia jo reikšmę, pamato teigiamą vartojimo pavyzdį ir pats pradeda jį vartoti kalboje.
Tad skaitant verta
klausti vaiko nuomonės;
aptarti veikėjus;
paaiškinti nežinomus žodžius;
prašyti atpasakoti istoriją savais žodžiais.
Taip ugdomas ne tik žodynas, bet ir vaizduotė, atmintis, dėmesys bei gebėjimas rišliai kalbėti.
Skaitymas ar pokalbis: ką rinktis?
Atsakymas paprastas: abu. Kasdieniai pokalbiai moko vaiką vartoti kalbą, išreikšti jausmus, kurti ryšį su artimaisiais. Skaitymas supažindina su turtingesniu žodynu, naujomis sąvokomis ir sudėtingesnėmis kalbos struktūromis.
Geriausių rezultatų pasiekiama tuomet, kai šie abu būdai derinami tarpusavyje: su vaiku daug kalbamasi ir jam reguliariai skaitoma. Tuomet auga ne tik žodynas – auga ir smalsus, savimi pasitikintis žmogus.
Ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“ vykdomas įgyvendinant Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų planą. Projektą vykdo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
