Lietuvos zoologijos sodas (toliau – LZS) praneša, kad pastaruoju metu sodo teritorijoje vyko senų ir pavojingų medžių priežiūros darbai, kurių metu sutvarkytos medžių lajos, t.y. patrumpintos labiausiai lajų asimetriją didinančias šakos.
Darbų metu taip pat išpjautos smulkios džiūstančios stambių medžių šakos ir pažemintos sausos arba probleminės viršūnės. Medžiai sutvarkyti, siekiant užtikrinti zoologijos sode laikomų gyvūnų, darbuotojų ir lankytojų saugumą.
Lietuvos zoologijos sodas supranta visuomenės susirūpinimą medžių išsaugojimu išskirtinėje Kauno Ąžuolyno parko teritorijoje, kurioje jis įsikūręs. Todėl užtikrina, kad medžių priežiūros darbai atlikti griežtai pagal gautą leidimą, laikantis aplinkosaugos ir saugumo standartų bei išsaugant biologinę įvairovę.
LZS atsakingai siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp gamtos apsaugos ir saugumo užtikrinimo. Paliekami senųjų medžių kelmai yra reikšmingi ekosistemai, mat tampa buveine įvairiems gyviams: vabzdžiams, grybams, samanoms, paukščiams ir kt.
Jie atlieka svarbų vaidmenį išlaikant natūralią aplinkos pusiausvyrą, o ilgainiui suyra ir papildo dirvožemį naudingomis medžiagomis.
Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos zoologijos sodas pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą priskiriamas viešųjų želdynų ir želdinių[1] kategorijai, todėl želdynų priežiūros procesas yra teisėtas bei numatytas.
Pažymėtina, jog LZS teritorijoje gausu senų medžių, o įstaiga yra įpareigota pasirūpinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai būtų saugūs aplinkiniams. Zoologijos sodas atitinkamai ėmėsi veiksmų, kuomet tam tikrų medžių būklė pablogėjo dėl jų amžiaus ir nepalankių oro sąlygų bei pradėjo kelti grėsmę aplinkai.
Nepriklausomam želdynų ir želdinių žinovui įvertinus probleminius medžius prie pagrindinių zoologijos sodo kelių, takų, pastatų, voljerų bei sklypų, besiribojančių su gyvenamaisiais namais, paaiškėjo, jog būtina imtis saugumą užtikrinančių priemonių, kad užkirstume kelias galimoms nelaimėms, ypač vėtrų ir stiprių vėjų metu.
Atliekant darbus, stengtasi išsaugoti kuo daugiau sveikų medžių ir jų šakų, o genėta tiek, kiek būtina, siekiant užtikrinti žmonių ir gyvūnų saugumą.
Praėjusių metų lapkričio 22 d. Lietuvos zoologijos sodas Kauno miesto savivaldybei pateikė prašymą leisti kirsti ar genėti želdinius Radvilėnų pl. 21, Kaune. Savivaldybės leidimą suteikė 2024 m. gruodžio 13 d., ir šių metų sausio mėnesį LZS atliko viešuosius želdinių tvarkymo paslaugos pirkimus.
Primename, kad Lietuvos zoologijos sode apsilankyti galima kasdien 10.00–18.00 val. (pirmadieniais nuo 11.00 val.).
Atkreipiame dėmesį, kad nuo kovo 1 d. Lietuvos zoologijos sodas dirbs ilgiau – kasdien 10.00–20.00 val. (pirmadieniais nuo 11.00 val.). Bilietus įsigyti galima čia arba Lietuvos zoologijos sodo kasose.
Atrask, pažink, išsaugok!
[1] Viešieji želdynai ir želdiniai – savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esantys želdynai ir želdiniai, skirti visuomenės poreikiams tenkinti. Arba valstybinėje žemėje esantys atskirieji ir priklausomieji želdynai ir želdiniai, dėl kurių lankymo, apsaugos ir priežiūros tarp valstybinės žemės valdytojo ir savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta sutartis.
Taip pat privačioje žemėje esantys želdynai ir želdiniai, dėl kurių lankymo, apsaugos ir priežiūros tarp privačių želdynų ir želdinių savininkų ir savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta sutartis.
Lietuvos universitetų botanikos sodai ir juose augantys želdiniai nepriskiriami viešiesiems želdynams ir želdiniams.
(Šaltinis: čia)
