Antradienis, 14 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kultūros paveldas

Atkurti istorinės Kernavės didikų drabužiai

www.alkas.lt
2022-12-19 08:00:45
18
XIII-XIV a. istoriniai kostiumai. Paroda „Kernavės didikai" | S. Mikalausko nuotr.

XIII-XIV a. istoriniai kostiumai. Paroda „Kernavės didikai" | S. Mikalausko nuotr.

Gruodžio 18 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejuje pirmą kartą Lietuvoje pristatyti atnaujinti keturi istoriniai Kernavės didikų drabužiai, kurie atskleidžia ištisą viduramžių valdžios ir galios simbolių pasaulį, pripildytą prabangių audinių, ryškių spalvų, išskirtinių papuošalų, liudijančių to meto diduomenės atvirumą naujovėms ir Europos dvarų madoms.

Drauge tai yra ir ikikrikščioniškos pasaulėjautos atspindys, atsiskleidžiantis baltiška simbolika protėvių papuošaluose.

„Gyva tautos praeitis ir legendos – tokia Kernavė, nepaliaujamai stebinanti grožiu ir išskirtinumas.

Ir savo penkiais piliakalniais, stebuklinga erdve, archeologiniais atradimais, kurie talentingus meistrus įkvėpė atkurti senuosius viduramžių didikų drabužius, jų smulkmenas ir simbolius.

Galbūt jiems padedant mums pavyks šioje parodoje išgirsti savyje ir tolimos istorijos, ir baltiškos dvasios aidą“, – sakė viena iš parodos globėjų Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kernavė – neabejotinai vienas iš svarbiausių, politiškai reikšmingų ir turtingų XIII–XIV a. LDK miestų.

Ant Aukuro kalno stovėjusioje kunigaikščio pilyje rezidavęs valdovas ir jį supusi diduomenė mėgavosi prabanga ir nevengė didžiuotis išskirtiniais dirbiniais.

Tai liudija archeologiniai radiniai.

„Kernavės archeologinė vietovė – tai išskirtinis kultūrinis kraštovaizdis, pristatantis Lietuvos priešistorę ir ankstyvąjį Lietuvos valstybės laiką.

Įrašymas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą liudija globalią jo svarbą ir išskirtinę vertę ne tik Europos regionui, bet ir pasauliniu mastu.

Išlikę archeologiniai artefaktai, senovės gyvenvietės, piliakalnių gynybinė sistema iškalbingai mena 11 tūkstančių metų nenutrūkstamą žmonijos raidą.

Neabejojame, kad ši paroda padės atskleisti dar nežinomus Kernavės verčių klodus ir priartins mus prie tikroviškos istorinių laikų pajautos“, – įsitikinusi antros parodos globėjos – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos – Generalinė Sekretorė Miglė Mašanauskienė.

Parodoje pristatomos keturios Kernavės didikų aprangos, kuriuos sudaro daugiau nei 60 rekonstruotų aprangos dalių – nuo batų iki ginklų ir kepurių.

Dauguma pagaminta pagal to meto technologijas, tam reikėjo itin kruopštaus rankų darbo, amato išmanymo ir kantrybės.

XIII–XIV a. Kernavės kunigaikščio pilis dėl šaltinių ir radinių stokos tyrėjų detaliau nenagrinėta.

XIII-XIV a. istoriniai kostiumai. Paroda „Kernavės didikai" | S. Mikalausko nuotr.
XIII-XIV a. istoriniai kostiumai. Paroda „Kernavės didikai” | S. Mikalausko nuotr.

Todėl, pasak parodos autorių Editos Gilės ir Martyno Švedo, kelerius metus teko kruopščiai rinkti žinias apie viduramžių Kernavės diduomenę po gabalėlį:

„Kalbėjome su mokslininkais, archeologais, rekonstruktoriais, tyrinėjome istorinius šaltinius, studijavome archeologinius radinius, ieškojome analogų kaimyninėse šalyse.

Istoriško tikslumo siekėme atkurdami net mažiausią kostiumo detalę. Istoriniai audiniai, sabalo kailiai, sidabriniai LDK elito papuošalai, rankų darbo šilkinės vytinės juostos – tai tik maža dalis autentikos, kuri atsiskleidžia atkurtoje Kernavės diduomenės aprangoje.“

Kernavės istoriniai rūbai, nepaisant labai turtingos ir išskirtinės šios vietovės, atkuriami pirmą kartą.

Ir pirmą kartą istorijoje drabužius siekta atnaujinti visą – nuo apatinių, apsiaustų iki ginklų, skydų.

„Šioje parodoje pateikiama XIII–XIV a. Kernavės miesto diduomenės drabužių versija kol kas yra geriausia.

Aptartos visos drabužių rekonstrukcijos temos.

Išnagrinėti visi galimi šaltiniai, rekonstrukcijų versijos ir atrinktos geriausiai atitinkančios atkuriamų drabužių koncepciją.

Rekonstrukcijas kūrę meistrai negailėdami laiko ir savęs pateikė geriausius savo dirbinius – kai kurių (kaip pripažino kūrėjai) pakartoti per savo gyvenimą gali ir nebepavykti.

Tai yra vienas iš didžiausių rekonstrukcijos projektų Lietuvoje“, – teigia Andrius Janionis, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus skyriaus vedėjas.

Austėja Luchtanaitė, parodos kuratorė iš Kernavės archeologinės vietovės muziejaus, sako, kad „muziejų lankytojams dažnai sunku įsivaizduoti, kokie spalvingi ir prašmatnūs buvo protėviai, tad būtent šios rekonstrukcijos mums leidžia pamatyti, kaip iš tiesų atrodė mūsų žemių gyventojai valstybės kūrimosi metu, padeda geriau įsivaizduoti praeities žmogų – papuošalų, drabužių, apavo ir ginklų gamyba pagal senovines technologijas taip pat mus įgalina aiškiau suprasti senovės žmogaus rankų darbą, leidžia prisiliesti prie jo buities, gyvensenos ypatumų.

Rekonstrukcijų gamyba nėra tik galutinio gaminio džiaugsmas, tai priartėjimas prie mūsų protėvių, prie mūsų šaknų.“

Parodos atidaryme buvo galima išvysti istorinių drabužių rekonstrukcijų retrospektyvą Lietuvoje.

Be to, „Kunigaikščio svita“ – gyvosios istorijos rekonstruktoriai, apsirėdę XIII–XIV a. rūbais, pasakojo apie viduramžių valgius ir gėrimus, pristatė ir kvietė ragauti diduomenės patiekalus, kuriuos gamina pagal istorinius šaltinius.

XIII-XIV a. istoriniai kostiumai. Paroda „Kernavės didikai" | S. Mikalausko nuotr.
XIII-XIV a. istoriniai kostiumai. Paroda „Kernavės didikai” | S. Mikalausko nuotr.

***

Parodą galima aplankyti nemokamai nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. kovo 26 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus darbo laiku.

Parodos bendraautoriai: Edita Gilė, Martynas Švedas

Istorinių drabužių kūrėjai: Evaldas Babenskas, Juozas Tarailė, Martynas Švedas, Edita Gilė, Audronė Salatkaitė, Marius Balčiūnas, Dalia Grigonienė, Justė Bliujūtė, Svetlana Savarauskienė

Nuotraukų parodos autorius Saulius Mikalauskas

Parodos rengėjas: VšĮ „Vikingų kaimas“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tarptautinė muziejų naktis Kernavės archeologinės vietovės muziejuje
  2. Kernavės archeologinei vietovei ir Istoriniam Vilniaus centrui rengiami valdymo planai
  3. Ant vieno iš Kernavės piliakalnių išdygs viduramžių miestelis po atviru dangumi
  4. Seimas suteikė specialų statusą istorinės sostinės teritorijoms
  5. Išskirtinis Valdovų rūmų eksponatas – XIII a. balnas su kauliniais apkalais, puoštas polichromine tapyba
  6. Išleista nuotraukų knyga „Lietuvos partizanai 1944–1986“
  7. Paskutinį vasaros sekmadienį – galimybė apsilankyti muziejuose nemokamai
  8. Rengiama tarptautinė paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“
  9. Atnaujinti Vilniaus universiteto fasadai – atidengti XVII a. saulės laikrodžiai ir renesansinės sieninės tapybos detalės
  10. Kaip archeologai pakeitė Vilniaus istoriją
  11. Įsitikinimus griaunanti paroda apie gintarą
  12. Archeologija po tavo kojomis: visoje Lietuvoje prasideda Europos archeologijos dienų savaitgalis
  13. Tęsiama: paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį – nemokami muziejai
  14. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga
  15. Kraštovaizdžio architektai jungia kūrybą ir gamtą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. kažkuo says:
    3 mėnesiai ago

    tai primena Vidurinę Aziją. Taip ir neaišku, kuo konkrečiai buvo remtasi?

    Atsakyti
    • Kaip manote? says:
      3 mėnesiai ago

      Bent jau lietuviškas moterų galvos apdangas, mano manymu, susijęs su klaidžiojimu smėlynais, kur šiandien arabai pasklidę. .

      Atsakyti
      • manau says:
        3 mėnesiai ago

        kad Tamstos manymas sutampa su mano, labai jau panašu į arabų šacho – naftos magnato galvos apdangalą. O jau to vyro išsiuvinėtas apsiaustas, o jau raštai tokie tautiški, o jau kepurė su vėliavos spalvomis, tik raudonos betrūksta. Atsiduoda Moskovija.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          3 mėnesiai ago

          Turiu galvoje ne šiuos, o ledynmečio laikus, kai teko ilgam trauktis iš savo žemių, o vėliau – pro ten grįžti. Taigi, tautos rūbe įrašyta ir tų laikų istorija.

          Atsakyti
          • aha says:
            3 mėnesiai ago

            Iki kur buvo lietuviai nuėję? Iki Jeruzalės, Kairo ar Dubajaus? O po to sugrįžo atgal? Ko jiems sugrįžti atgal iš Dubajaus į Radviliškį, dėl ko? 🙂

          • gintautas says:
            3 mėnesiai ago

            42 prOcentu lietuviu prodiedziai i cia atvyko is dabartines Kinijos teritorijos.Tai haplogrupe N1c1 kaip pas suomius,o jakutu net 96 procentai,Kita lietuviu dalis 38 procentai haplogrupe R1a1 turi prodiedzius nuo Baikalo pries 25000 metu.

  2. Saulės Vilna says:
    3 mėnesiai ago

    Panašu, kad Kernavė ir Nemenčinė galėjusio būti prekybininkų ir amatininkų gyvenvietės prie Nerimi ėjusio prekybos kelio. Jas prekybos kelias jungė sausuma, kadangi Vilnius buvo sakralinių žemių centras, šventųjų giraičių, deivių šventviečių – veikiausiai Žvėrūnos – vietos, į kuras svetimtaučiams, kaip žinoma, įkelti koją nebuvo galima. Todėl gabenti prekes nuo Kernavės ar nuo Nemenčinės Nerimi nebuvo galima. Tam, kad prekybos keliui aplenkus Vinių tarp Kernavės ir Nemenčinės prekybos kelias ėjo sausuma. Taip, kad tie puošnūs drabužiai Kernavėje galėjo būti amatininkų gaminami ar prekybininkų sandėliuojami pardavimui pietiniams kraštams pagal jų skonį ir paklausą.

    Atsakyti
    • gintautas says:
      3 mėnesiai ago

      pagal jus turetu buti ‘pilkos pelytes’.

      Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        3 mėnesiai ago

        Kalba eina apie drabužius galimai gamintus pietinių šalių rinkai. Juos gaminantys lietuviai dėvėjo pagal savo skonį tikriausiai ramių spalvų drabužius, ką ir matome perimtoje tradicijoje.

        Atsakyti
  3. Tadas says:
    3 mėnesiai ago

    Fantazijos vaisius.. ypac juokinga pacuko geltona zalia kepure, truko tik raudonos, visa trispalve butu, klounai, ka daugiau. Moteru nuometai baudziavines epochos.

    Atsakyti
  4. civilioko klausimas says:
    3 mėnesiai ago

    Vyruko kardas metalinis ar vis tik plastikinis? Labai jau panašus į kinietiškos gamybos.

    Atsakyti
    • gintautas says:
      3 mėnesiai ago

      kritikuoji,o kardo nuo kalavijo neskiri.

      Atsakyti
      • neskiriu says:
        3 mėnesiai ago

        nes esu civiliokas. Ne istorikas, kaip tu, o tik eilinis mirtingasis iš gatvės.

        Atsakyti
        • nis says:
          3 mėnesiai ago

          tad buk kuklesnis,zmones studijavo,ilgai atkurinejo siuos daiktus,gerbti reikia.

          Atsakyti
          • labai gerbiu says:
            3 mėnesiai ago

            bet, mano nuomone, drabužiai, kaip iš Disneilendo. Ir tau linkiu kuklumo bei rašyti lietuvių kalba be klaidų.

  5. Jonas says:
    3 mėnesiai ago

    Manau, kad tie drabužiai turėjo būti panašūs į ano meto Kijeve nesiotus drabužius, nes tada šias teritorijas valdė Kijevo Rusia.

    Atsakyti
  6. Slibinas says:
    2 mėnesiai ago

    Kada pamatysime pardavime tokius? 🙂

    Atsakyti
    • Stambulo turguje says:
      2 mėnesiai ago

      regėjau labai panašių adejalų. Ten, manau, tokių galėtumėte įsigyti. Gal galima ir internetu?
      VLKK: „Adejalas, adijalas buvo įrašyti į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, patvirtintą Kalbos komisijos 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68.“ APKLOTAS! Galima ne tik apkloti, bet ir ant pečių užsimesti, kai oras atvėsta.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto organizuota  konferencija - „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas“.

Konferencija „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien“

2023 03 13
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
Internetas | Shutterstock nuotr.

Rusiškiems kanalams – daugiau ribojimų

2023 03 13
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Mokslininkai tirs gyventojų imunitetą

2023 03 13
Brandos egzaminai | smm.lt nuotr.

Abiturientams – paskutinės apsisprendimo dienos

2023 03 13
parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas | Rengėjų nuotr.

Atidaryta paroda apie Ukrainą

2023 03 13
Antanas Terleckas tremtyje Omsukčiane. Magadano sr., 1983 m. birželis | genocid.lt nuotr.

A. Terleckas. Už Nepriklausomą Lietuvą

2023 03 13
Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija | JP.lt nuotr.

Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

2023 03 13
Jauniesiems Vilniaus garsintojams išdalinti Mažųjų Kristoforų apdovanojimai | vilnius.lt nuotr.

Išdalinti Mažųjų Kristoforų apdovanojimai

2023 03 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.
Kultūra

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.
Etninė kultūra

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.
Žiniasklaida

I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

2023 03 13
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
„Luminor“ bankas | luminor.lt nuotr.
Lietuvoje

„Luminor“: vėl daugėja sukčiavimo atvejų

2023 03 13
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Rusiškiems kanalams – daugiau ribojimų

2023 03 13
Rinkimai | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimuose aktyviausi – 65-74 m. žmonės

2023 03 13
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Mokslininkai tirs gyventojų imunitetą

2023 03 13
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • juras rimgaudui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Bartas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
  • labai galimai apie Kovo 11-osios patriotinės eitynės 2023
  • ve gelei apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės
  • Konferencija „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien“
  • I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
0
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.

Kovo 11-ąją Senojoje Frankfurto operoje gausiai susirinkusiems klausytojams koncertavo sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose“: Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė (grupės įkūrėja ir vadovė,...

Skaityti toliau

Konferencija „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien“

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 13
0
Kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto organizuota  konferencija - „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas“.

Kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto organizuota  konferencija...

Skaityti toliau

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 13
1
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Dėl karo eigos ir jo pabaigos scenarijaus didėja nesutarimai tarp Kijevo ir Vašingtono. Baltieji rūmai esą norėtų, kad Ukraina koncentruotų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • juras rimgaudui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Bartas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
  • labai galimai apie Kovo 11-osios patriotinės eitynės 2023
  • ve gelei apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • P.Skutas apie Kovo 11-osios patriotinės eitynės 2023
Kitas straipsnis
Stelmužės ąžuolas | V. Kukonenkos nuotr.

Naujas sumanymas – Stelmužės dvaras - muziejus po atviru dangumi

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai