Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas parengė trumpą klausimyną, kviesdamas išreikšti pritarimą Kūčių Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje nominacijai, teikiamai UNESCO Pristatomajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui.
Su klausimynu lietuvių, anglų, ukrainiečių ir lenkų kalbomis susipažinti galite čia (pildymo trukmė tik 2 min):
>> LT (EN) >> PL (EN) >> UA (EN)
Klausimyną gali pildyti individualūs asmenys, jų grupės, bendruomenės ir organizacijos.
Labai prašoma pagal galimybes pasidalinti klausimyno nuorodomis kiek įmanoma plačiau. savo asmeninėse socialinių medijų paskyrose, organizacijų ar bendruomenių tinkluose, interneto svetainėse.
Taip pat kviečiama individualiai pasidalinti su bičiuliais Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje, įskaitant ir kitas šalis, kuriose gyvena nominaciją teikiančių šalių piliečiai, išeiviai ar pabėgėliai.
Kūčios Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje yra ypatinga mūsų kultūriniam ir istoriniam regionui būdinga šventė.
Šiuo metu siekiant atskleisti šios nematerialaus kultūros paveldo vertybės savitumą tiek pasauliniu, tiek nacionaliniu mastu baigiama rengti šio papročio paraiška UNESCO Pristatomojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui (toliau Pristatomasis sąrašas).
Šis daugiašalis sumanymas skatina atidžiau pažvelgti į tradicinę kultūrą, ją tyrinėti, dokumentuoti, reflektuoti ir interpretuoti, vertinti jos kaitą ir išliekančias vertes, fiksuoti vyresniųjų žinias ir įgūdžius bei juos perimti.
Vienus ar kitus bendrus Kūčioms būdingus dalykus (pasiruošimą, šventinių patiekalų gamybą, šeimos susirinkimą ir apeigą) galime atpažinti tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek Ukrainoje.
Patiekalai, būdingi Kūčių vakarui visose šiose šalyse
kūčia / kucja / kutia / кутя; kisielius / kisiel / кисіль, kt. Kūčių papročius švenčia dauguma Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos gyventojų, nepaisant jų amžiaus, kultūrinės ar religinės priklausomybės.
Teikdamos nematerialaus kultūros paveldo paraiškas UNESCO, šalys dažnai jungiasi į grupes, rengia bendras giminingų papročių paraiškas ir taip pat semiasi įkvėpimo vienos iš kitų, įgyvendindamos bendrus papročių išsaugojimo, bendruomenių stiprinimo, sklaidos visuomenei planus.
Iki šiol į Pristatomąjį sąrašą buvo įrašyta tik viena daugiašalė su mūsų šalimi susijusi paraiška, 2008 m. – Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradicija. Paraiškos rengimą tuomet inicijavo Latvija. Kūčios būtų antroji mūsų daugiašalė paraiška, jos rengimo iniciatorė yra Lietuva.
Kartu su mūsų strateginiais partneriais Lenkija ir Ukraina vystoma iniciatyva svarbi ir todėl, kad UNESCO paveldo sąrašai yra galimybė paliudyti ir įtvirtinti ne tik kultūrinę, istorinę, bet ir politinę bendrystę tarptautinei bendruomenei.
Plačiau su Kūčių papročio aprašymo projektu galite susipažinti čia >> Kūčios Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje
