Lapkričio 15 d. vakariniame posėdyje Seimas po pateikimo atmetė Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtą ir Lietuvos kultūrinės visuomenės neigiamai įvertintą įstatymo projektą (Nr. XIP-3274). Šiuo projektu buvo siūloma sujungti dvi Lietuvos nacionalinei kultūros politikai svarbias institucijas – Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) ir Valstybinės kultūros paveldo komisiją (VKPK) į vieną hibridinę instituciją Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą.
Balsuodami po pateikimo 20 Seimo narių pasisakė už šį įstatymo projektą, prieš balsavo – 31 ir 21-am Seimo nariui susilaikius, įstatymo projektas nebuvo priimtas. Balsuojant dėl tolimesnio šio projekto likimo buvo nuspręsta, kad jo taisyti ir tobulinti neverta, tad projektas alternatyvaus balsavimo būdu buvo atmestas. Už siūlymą atmesti projektą balsavo 40 seimo narių, už siūlymą grąžinti pateikėjams tobulinti 29.
Seimo nariai stebėjosi ir klausė, kas ir kodėl žūtbūt bruka šį projektą, jei jo pagrindinei idėjai – sujungti dvi, skirtingas funkcijas atliekančias institucijas – net du kartus nepritarė nei Seimo švietimo ir mokslo komitetas, nei visuomeninės organizacijos, nei Lietuvos kultūros ministras, nei etninės kultūros ir paveldo specialistai?
Atmetę Seimo švietimo komiteto ir institucijų sujungimo įstatymo kūrimo komisijos pirmininko Valentino Stundžio teiktą projektą, seimo nariai po pateikimo pritarė alternatyviems Etninės kultūros globos tarybos įstatymo (Nr. XIP-3618) ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektams (Nr. XIP-3641).
Alternatyvų projektą ir su juos susijusių dokumentų pataisų projektus, atsižvelgdami į etninės kultūros bei paveldo specialistų rekomendacijas ir visuomenės nuomonę, parengė Seimo narių grupė: Gintaras Songaila, Vida Marija Čigriejienė, Rytas Kupčinskas, Edvardas Žakaris, Dalia Teišerskytė, Rima Baškienė, Vytenis Povilas Andriukaitis.
Žiūrėkite video reportažą iš Seimo (2011 11 15 d. 17 val.):
Seimas stabdo senamiesčių stiklainizaciją ir juodųjų archeologų legalizavimą
Šiandien, 2011 11 15 d. Seime galutinai ir negrįžtamai (pusę metų negalės grįžti prie šios temos) didele persvara Seime atmetėm (40 prieš 29 http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-12431) Seimui atskaitingų Kultūros paveldo ir Etninės kultūros globos komisijų sujungimo projektą.
Šių komisijų jungimas prilygtų jų sunaikinimui, nes įstatymo projekte buvo planuota atimti šių komisijų ir taip menkų įgaliojimų likučius, panaikinti nevyriausybinių organizacijų atstovavimą ir panašiomis nedemokratiškomis priemonėmis atsikratyti paskutinių viešo intereso paveldo sferoje gynėjų.
Kai kurie šio pražūtingo etninei kultūrai ir kultūros paveldui jungimo iniciatoriai-Seimo nariai ne juokais įsiuto, kai viešai į mikrofoną pasakiau, kad viena pagrindinių šio sujungimo iniciatorių yra pagarsėjusi prekybos archeologiniais radiniais legalizavimo viena iš organizatorių, stiklainizacijos senamiestyje arši propaguotoja Kultūros ministerijos darbuotoja Irma Grigaitienė.
Seimo nariams viešai sakiau, kad nesujungimas apsaugotų senamiesčius nuo stiklainių, nes Kultūros paveldo komisija yra vienintele institucija, kuri priešinasi Irmos Grigaitienės, o gal ir visos Kultūros ministerijos strategijai padėti juodiesiems archeologams laisvai prekiauti nelegalių kasinėjimų radiniais ir remti nekilnojamojo turto verteivų planus užstatyti stikliniais dangoraižiais senamiesčius.
Ypač apgailėtinai atrodo mėginimas jungimą argumentuoti taupymu, nes analogiškos Radijo ir televizijos komisijos nariai už 20 minučių posėdį gauna 800 Lt, o jei neatvyksta – yra „nubaudžiami“ ir tegauna tik 600 Lt. Tokių posėdžių būna 4 per mėnesį, taigi visai nelankantieji posėdžių vis tiek uždirba 2400 Lt per mėnesį. Seimas jau daug kadencijų apsimeta, kad to nežino ir gėdingai leidžia klestėti tokiam įžūliam pasipelnymui.
Tuo tarpu mėginamos jungti komisijos yra ubagų ubagai, kurie už dienos posėdį tegauna simbolinis kelias dešimtis litų, kurie vargiai tepadengia kelionės išlaidas.
Ar ne gėda Seimo nariams iš ubago, kuris gina vertybes, lazdą atiminėti, o taukuose besivartančius RTV komisijos narius, kurie neva nemato po neva bealkoholinio alaus reklama užmaskuotų aludarių reklamų, visokeriopai globoti?
Beje, pirmą ne patį svarbiausią atmetimą laimėjom dar didesne persvarą, t.y. 52 prieš 20 (www.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-12430).
Vadinasi yra vilties, kad Seimas turi pakankamai jėgų atsispirti negarbingiems pelnagaudžių veiksmams daryti pinigus bet kokia viešo intereso, įskaitant paveldosaugą ir etninę kultūrą, ssąskaita.
Čia detalesnis aprašymas, video medžiaga ir nuorodos į projektus ir balsavimus:
http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.klaus_stadija?p_svarst_kl_stad_id=-10870
https://www.alkas.lt/2011/11/15/seimas-nepritare-etnines-kulturos-globos-tarybos-ir-valstybines-kulturos-paveldo-komisijos-naikinimui-video
Paveldą išsaugoti reikia – jokių abejonių nėra.
Tačiau, ar nesutiksite, kad visų pirma reikia rūpintis gyvaisiais, o ne tais, kurie buvo?
Ir štai koks pavyzdys: yra, pvz., penkiaukščiai, šalia kurių tarybmečiu buvo suprojektuotos aikštelės mašinoms yra šiais laikais mažiausiai dvigubai permažos.
Kur plėstis?
Yra išlikęs (sako – žydų) koks tai neaiškios paskirties pastatas, stovintis n metų be jokio panaudojimo.
Kažkam tai – paveldas, o iš tikrųjų tai tik griuvena, kuri nei kokį tai meną ar dar ką primintų, bet trukdo dabartiniams gyventojams.
Kaip tokių atsikratyti (šalia, beje, yra irgi panašus, visai supuvęs medinis nameliukas su n priestatėlių į visas puses (ir į dangaus pusę taip pat 🙂 ), tik privatininko nuomojamas vis kitiems – kaip to atsikratyti?
Tuo labiau, kad už jų yra kokiu tai būdu tiesiog prichvatizuotas sklypas, leistas privatizuoti dviems asmenims, kur vienas iš to pasidaręs daržą (viduryje miesto!), o kitas – tiesiog pievą laiko.
Visas tas plotas sudarytų nemažą aikštelę mašinoms, pvz., pastatyti, kas dešimties penkiaukščių gyventojų būtų nebloga paspirtis.
Kaip legaliai būtų galima šį planą įvykdyti?
Miesto automobilių stovėjimo aikštelių reikalo paveldo objektų sąskaita neišspręsime. Garažai ir stovėjimo aikštelės turėtų būti kuriamos ir transportas saugojamas kitaip – ne po namų langais.
Betgi leiskime atsakyti seimo nariui? 🙂
Tuo labiau, kad kalba eina ne apie garažus, o tik apie aikšteles automobiliams, nes tų aikštelių tikrai trūksta.
Ir skirkime paveldą nuo puvenų.
Gyventojams.
Vakar ir šiandien mane mintyse ir prisiminimuose aplankė mūsų garbusis profesorius Norbertas Vėlius. Galvojau kaip jis dabar sielotųsi ir jaudintųsi dėl savo kurtos Etninės kultūros globos tarybos likimo, mestų savo mokslinius darbus ir eitų ginti jos į Seimą. Gėda matyti buvusius sąjūdininkus, bendražygius baisiau nei buvusius sovietinių partkomų politrukus gromuliuojant žodžius ir veliant mintis besistengiant apmulkinti salėje sėdinčius garbingus Seimo narius ir Seimo posėdį stebinčią ekranuose tautą. Galvojau, gerai, kad profesorius Vėlius nemato šios gėdos. Mes ją matome ir viską darysime, kad naujieji politrukai nepajėgtų sunaikinti Norberto Vėliaus ir Lietuvos kultūrinio ir politinio atgimimo šauklių „Talkos“ bei Jaunimo paminklosaugos klubų (kuriems beje atitinkamai vadovavo Gintaras Songaila ir Naglis Puteikis) gražaus įdirbio. Ilsėkitės ramybėje, profesoriau. Mes budime.
J.V. („Talkos“ klubo narys).
Kas yra viešasis interesas, iš kur jis atsiranda, kaip jis nustatomas, o tiksliau, kas jį nustato ir paskelbia? Štai Naglis mini paskutinius viešojo intereso paveldo sferoje gynėjus, kuriems, tas akivaizdu, priskiria ir save. Puiku, bet Tikras lietuvis irgi išsako tam tikrą viešąjį interesą. Kadangi, kaip aš suprantu, viešasis interesas yra tik nuojauta, ar spekuliacija, ar spėjimas (nes nėra institucijos, bandančios koku nors racionaliu būdu išsiaiškinti tą viešąjį interesą), tai abu jie yra teisūs. Teisūs yra ir statantys stiklo dėžes… Pasakysiu dar daugiau, viešasis interesas, o tai yra tas pats, kas bendra, kolektyvinė nuomonė dėl viešų erdvių, bendrų pingų (mokesčių), visuomeninio transporto ir kitų visai bendruomenei svarbių dalyklų, jau seniai naudojamas kaip manipuliacijos įrankis ir visai neatspindi savo esmės. Šiandien, remiantis viešuoju interesu galima daryti ką tik nori. Tas ir vyksta. Vienas geriausių būdų išsiaiškinti viešąjį interesą ir suteikti jam vykdančią galią yra referendumas (gali būti ne tik valstybiniai, bet ir rajonų, miestų, ar net kvartalų referendumai). Ne veltui Lietuvoje (o ir kitose šalyse) jų taip baiminamasi ir ne veltui čia juos organizuoti yra nepaprastai sunku, praktiškai- neįmanoma, nors techniškai tai yra vaikų žaidimas, o ir ne milijonus kainuoja. Ką darytų Naglis, jei išaiškėtų, kad Vilniečiai pageidauja nušluot kibenifeni visas bažnyčias, ką darytų KAM, jei išaiškėtų, kad jiems pinigus nori mokėti tik 0,00000002% gyventojų, ką darytų policija, teismai su savo nepasitikėjimo lygio pasekmėm, ką darytų Zuokulo aferistai, jei sužinotų, kad vairuotojai nepageidauja mokėti už parkavimą, ką darytų SODRA, jei būtų viešai nutarta leisti žmonėms patiems tvarkytis su savo pinigais, kaip elgtusi finansų elitas, susidūręs su gyventojų nenoru valstybės vardu skolintis iš užsienio…, ką darytų tautininkai, sužinoję, kad jų idėjoms pritaria tik nedidelė gyventojų dalis? Taigi, ne viskas taip paprasta. Viešasis interesas turi potencijos tapti esminių pokyčių priežastimi, o to, sutikime, šiandieniniam galios elitui mažiausiai reikia. Nereikia to nei Nagliui, nei Adomėnui, nei valdininkams, nei tautininkams. Juk būtų kvaila klausyti vergų nuomonės?…
Referendumai yra gerai, bet sveikas protas, padedantis išgyventi visuomenei ir visai Lietuvai, yra tikrai geriau:
pritariu, kad Šveicarijos pavyzdys yra geras ir turėtų būti naudojamas, tik ar rastas būdas kaip tai padaryti pigiai ir nenuklystant į pievas su nutarimais?
Jei visi žmonės turėtų internetą, tai galima būtų nubalsuoti, pvz., savivaldybės svetainėje, bet reikia ir remtis savo svarstymuose į žemę, o nenuplaukti į kosmosą.
Pvz., sakote jums netinka Sodra, o ar žinote, kad tik Sodra yra senų senovėje išrastas mechanizmas kaip garantuotai aprūpinti žmones senatvėje, todėl pinigų iš atskaitymų jai paėmimas Sodros biudžetą kaip tik ir išbalansavo, nors Sodros mes negalime atsisakyti, kadangi jai mokėjo prieš tai dirbę ir tas projektas yra nenutraukiamas.
Kitiems fondams žmonės gali mokėti savarankiškai, tačiau Sodrai mokėti reikėtų privalomai.
Tuo labiau, kaip skaitome spaudoje, tie pensijų fondai turi prisipirkę Graikijos akcijų ir dabar eis į dugną.
Toliau.
Jums nepatinka mokestis už parkavimą, bet, o kas turėtų mokėti už tvarkos priežiūrą, jei ne automobilininkai?
Jūs nenorite kariuomenės, policijos, teismų, tai gal norite sugrįžti į laikus kada gatvė – mūšio arena, kada ir jūsų namas jūsų negelbės ir niekas jums nepadės?
Suprantu, kad viešuoju interesu mojuoja aktyviai žulikai.
Betgi tam ir yra internetas, kad juos ištrauktume į dienos šviesą, todėl nebijokime pasakyti seimo nariams: privalote tarnauti gyviesiems, o ne amžinatilsiams – jei kas išliko normalioj formoj, tai, gal, ir paveldas, bet kas supuvo, to nebėra.
Gal būt, jūs norėjote pasakyti, kad teismų darbą reikia gerinti?
To niekas neginčija.
Netgi siūlau kaip: reikia Prisiekusiųjų teismo, kaip apeliacinės instancijos, kur patektų priežiūros tvarka pagal tam tikra tvarka patikrintus skundus tik tos bylos, kurios jau yra praėję visas instacijas, tačiau jose nebuvo nustatyta objektyvi tiesa ir nebuvo priimtas objektyvus sprendimas. Toks teismas tik konstatuotų ar buvo ta tiesa nustatyta, ar buvo toks sprendimas priimtas. Jei ne, tai bylą grįžtų vėl teismams bendros kompetencijos, o teisėjams, kurio pjovė grybą, turėtų būti išrašoma … 🙂 Tokiam teisme užtektų poros nebedirbančių teisininkų ir poros nebedirbančių sprendžiamo klausimo specialistų (kad nebūtų ryšių su jau sprendusiais tuos klausimus). Kai tik teisėjai gautų nuobaudas, tai tuojau tokių bylų sumažėtų.
Nors dabar, manau, iš senų laikų yra tokių bylų užsilikę ir nemažai: pvz., dar prieš kokius 8m. užmokesčio už viršvalandžius nepriteisdavo, o dabar jau priteisia. Kodėl apgauti teismų liko tie, kurie kreipėsi į teismus seniau?
Kada bus tokiu būdu atstatyta tiesa, tada žmonės pradės pasitikėti visos valstybės mechanizmu.
Kol tiesa nebus atstatyta, tol žmonės valstybe netikės.
Liūdna, kad žmogus, kuris šeimos klausimais – super teisingas diedas, etniniais klausimais elgiasi kaip koks chunveibinas 🙁 Linksma, kad Seimo dauguma šioms balabaikoms – nepritarė.
Mariau, žmogui trukdo taip suprsti jo konfesiniai įsitikinimai, dėdė sėdintis prie šventojo sosto Romoje, Paulius Subačius šnibždantis į ausį ką ir kaip daryti… Pasak jų dvasiniame gyvenime turi būti išlaikyta „+“ Ordino monopolija.
O Stumdys, atsiprašau, – Stundys – žaisliukas jų tampomas už virvučių.
Nagi Sabutis ir Stankevic’ius “aiskuoliai”,
visai beviltiski nuo pat Kovo 11-osios,
skant savotiskas /po ir ant/ komuninis
“balastas”.
Bet, – Peceliuns ir Vidziuns, –
gaunas irgi… “balastas”.
Apmaudu… bet
FAKTAS
– antietno-
kultu-
ringas.