Po daugelio metų prašymų, raštų, atsakymų be sprendimų ir nuolat atidedamų pažadų Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas ryžosi žingsniui, kurį pats vadina paskutiniu bandymu pramušti tylos sieną. Jo parengtas ir pasirašytas kreipimasis Kultūros ministerijai – tai ne formalus dokumentas, o nevilties ir atsakomybės persmelktas šūksnis valstybės institucijai, kuri, pasak autoriaus, per ilgai liko nebyli.
Kreipimasi dėl nykstančios Normainių Baro konfederatų koplčios (unikalus kodas 26179) – valstybės saugomo XVIII a. antrosios pusės paminklo, kuris, nepaisant savo reikšmės, dešimtmečius stumiamas į finansavimo sąrašų paraštes ir šiandien jau yra ties sunykimo riba.
Kunigas – ne stebėtojas, o ilgametis gynėjas
Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas šį paminklą gina ne pirmus metus. Tai ne vienadienė akcija ir ne vienkartinis raštas. Tai – ilgalaikė kova, lydima institucinių atsirašinėjimų, vilkinimų ir nuolatinių sprendimų „perkėlimo“ į vėlesnius laikus.
Pasak kunigo, kiekvienas naujas atsakymas iš valdžios įstaigų vis mažiau palikdavo vilties, kad bus imtasi veiksmų. Paminklas, skirtas Baro konfederacijos kovotojams – vieniems pirmųjų sukilėlių prieš Rusijos imperijos prievartą – liko tarsi nepatogus istorinis liudijimas, kurio buvimas pripažįstamas tik popieriuje.
„Tai ne provincijos reikalas ir ne vien vietos bendruomenės rūpestis. Tai klausimas, ar valstybė dar jaučia pareigą savo laisvės kovotojams“, – pabrėžia kunigas.
Laisvės kovų atmintis, palikta likimui
Kreipimesi primenama, kad Baro konfederacija (1768–1772 m.) buvo vienas ryškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laisvės kovų epizodų, o Normainių koplyčia – vienas iš vos trijų Lietuvoje išlikusių šiai kovai skirtų paminklų. Vėlyvojo baroko statinys turi ne tik nacionalinę, bet ir tarptautinę reikšmę, nes liudija bendrą lietuvių ir lenkų pasipriešinimą imperinei prievartai.
Tačiau tikrovė, pasak kreipimosi autoriaus, yrakreipimasis į Kultūros ministrę dėl nykstančio Baro konfederatų paminklokoplyč skaudi: dar 1975 m. išvežtos restauruoti medinės skulptūros iki šiol negrąžintos; pats statinys trūkinėja, pūva, netenka papuošimų; prasta konstrukcijų būklė kelia grėsmę, kad gali visai sugriūti.
„Tai jau nebe aplaidumas – tai leidimas sunykti“
Kunigas neslepia, kad ilgametis vilkinimas jo akyse peržengė paprasto aplaidumo ribą. Kreipimesi jis atvirai įvardija, jog institucijų neveiklumas reiškia leidimą paveldui sunykti, nors valstybė pagal įstatymus yra įsipareigojusi jį saugoti.
Ypač skaudžiai atrodo tai, kad skirstant paramą vertybei neteikiama pirmenybė ir ji nuolat paliekama „priešpaskutinėse“ vietose, tuo metu kai kiekvieni metai be konservavimo darbų tik didina būsimas išlaidas ir mažina išsaugojimo galimybes.
Paskutinė viltis – viešumas
Netekęs vilčių tyliai belstis į institucijų duris, kun. R. G. Skrinskas pasirinko viešumo kelią. Kreipimesi Kultūros ministerijos jis prašo ne bendrų pažadų, o konkrečių sprendimų:
- pateikti aiškų ir terminais apibrėžtą veiksmų planą;
- įtraukti Normainių paminklą į aukščiausią finansavimo prioritetų grupę 2026–2027 m.;
- skirti lėšų tyrimams ir projektavimui jau 2026 m.;
- inicijuoti paminklo priskyrimą nacionalinio reikšmingumo paveldo lygmeniui.
Kunigas pabrėžia, kad šis kreipimasis yra viešas, nes visuomenė turi teisę žinoti, kaip valstybė elgiasi su savo istorine atmintimi. Paminklo žūtis, jo žodžiais, būtų ne tik daiktinis praradimas, bet ir dorovinis valstybės pralaimėjimas.
Skelbiame visą kreipimosi raštą:
ŠĖTOS ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PARAPIJA
————- , Šėta, LT- 58127 Kėdainių r. http://provita.medianewsonline.com/pv/s/ Tel. — ———— ———-@gmail.com
Kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei, Šventaragio g. 4, LT-01505 Vilnius
Kopijos (be priedų):
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Jonavos rajono savivaldybės administracija
Prašymas finansuoti Normainių Baro konfederatų koplytstulpį (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26179) – valstybės saugomą kultūros paveldo objektą, kurio būklė kelia grėsmę nacionaliniam atminimui
Gerb. Ministre p. Vaida Aleknavičiene,
PRAŠYMAS
2026-01-30 Nr. KM-BK-1
Baro konfederatų paminklas nėra atsitiktinis ar marginalinis atminties ženklas. Baro konfederacija (1768–1772 m.) yra vienas ryškiausių ir reikšmingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laisvės kovų epizodų – pirmasis platesniu mastu vykęs bajoriškas sukilimas prieš Rusijos imperijos okupaciją ir intervenciją į Abiejų Tautų Respublikos vidaus reikalus. Šios kovos tiesiogiai siejamos su Lietuvos valstybingumo idėja, pasipriešinimu svetimšalių valdžiai ir krikščioniškosiomis vertybėmis.
Baro konfederacijos judėjimu – ankstyva politinės laisvės, pasipriešinimo autokratijai ir konstitucinės santvarkos gynimo forma Abiejų Tautų Respublikoje. Tokios istorinės atminties nykimas tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos deklaruojamiems kultūros politikos principams ir valstybės pareigai užtikrinti istorinio tęstinumo išsaugojimą.
Baro konfederatais buvo žymiausi tos epochos žmonės:
Iki šių dienų Lietuvoje išliko tik trys paminklai, tiesiogiai skirti Baro konfederacijos atminimui: Žeimiuose, Vepriuose ir Normainiuose II (Jonavos r., Žeimių sen., unikalus kodas 26179). Pastarasis – statytas XVIII a. II pusėje. Tai baroko stiliaus koplytstulpis, turintis ne tik nacionalinę, bet ir tarptautinę istorinę reikšmę (siejasi su Lietuvos ir Lenkijos bendra laisvės kova).
Deja, šis valstybės saugomas objektas jau daugelį metų yra apleistas, niokojamas laiko ir gamtos stichijų. Jo būklė daugelį metų nuosekliai blogėja, o realūs restauravimo veiksmai taip ir neprasideda. Šis paminklas nėra vien pamirštas ženklas provincijoje. Tai – materialus liudijimas bendros Europos laisvės kovų istorijos, pasakojantis apie pasipriešinimą prievartai ir tautų teisę į laisvę. Leisti tokiam objektui sunykti – tai ne tik vietos bendruomenės, bet ir valstybės istorinės atminties ignoravimas:
- medinės skulptūros (Šv. Jonas Nepomukas ant stogo ir kryžiaus su Nukryžiuotuoju) buvo išvežtos restauruoti dar sovietmečiu (1975 m.) ir iki šiol negrąžintos;
- naujas kryžius su Nukryžiuotuoju 2024 m. atkurtas tik bendruomenės lėšomis – ir tai laikinai, nes KPD nuolatiniam įrengimui leidimo nedavė;
- pats statinys toliau trūkinėja, pūva, netenka dekoratyvinių elementų – jo būklė artėja prie negrįžtamo sunykimo.
Jonavos rajono savivaldybė kreipėsi į Kultūros ministeriją (KM) dėl lėšų tyrimams, tačiau objektas prioritetiniame sąraše nuolat paliekamas „priešpaskutinėje vietoje“. 2026-01-15 JONAVOS ŽINIOS Normainių paminklas žuvusiems už laisvę – bendruomenės prašymas ir savivaldybės atsakymas:
https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/normainiu-paminklas-zuvusiems-uz-laisve-bendruomenes-prasymas-ir-savivaldybes-atsakymas
Šis valstybės saugomas objektas prioritetiniuose finansavimo sąrašuose sistemingai nustumiamas į paskutines vietas. Tokia situacija vertintina kaip institucinis neveiklumas, vedantis prie neatitaisomo paveldo objekto sunykimo.
Primename, kad valstybė, įtraukdama objektą į kultūros paveldo sąrašus, pagal LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą prisiima pareigą užtikrinti jo išsaugojimą.. Objekto palikimas „priešpaskutinėje vietoje“ sąrašuose, kai jo būklė yra kritinė, prieštarauja viešajam interesui ir įstatyme numatytam paveldo išsaugojimo prioritetui. Būklė kritinė todėl, kad, anot KM, atkūrus Šv. Jono statulėlę, paminklas gali dėl nestabilumo sugriūti, todėl reikia konstrukcinių tyrimų. KM raštas (2025-09-24 Nr. S-1863).
Kiekvieni metai be konservavimo darbų eksponentiškai didina būsimą restauracijos kainą. Šiuo metu reikalingos lėšos tyrimams ir projektavimui yra minimalios, lyginant su lėšomis, kurių reikės objektui visiškai sugriuvus.
Vilkinimas ir formalus atsakomybės permetimas tarp institucijų faktiškai prilygsta leidimui paveldui sunykti. Kultūros paveldo priežiūra tik didžiuosiuose miestuose ar populiariuose maršrutuose diskriminuoja regionų bendruomenes. Normainių paminklas turi potencialą tapti svarbiu kultūrinio turizmo tašku Jonavos rajone.
Kultūros paveldas nėra antraeilis klausimas, kurį galima nuolat stumti į sąrašų galą. Tai – valstybės tapatybės, istorinės atminties ir pagarbos laisvės kovoms pamatas. Kiekvienas apleistas paminklas siunčia visuomenei aiškią žinią: kad deklaruojamos vertybės nėra ginamos darbais.
Tokia padėtis kelia klausimą visuomenei:
- ar Lietuvos valstybė tikrai laiko Baro konfederacijos atminimą svarbiu?
- ar XVIII a. laisvės kovotojai, kurie rizikavo gyvybe už Respublikos suverenitetą, šiandien verti tik simbolinio paminėjimo, o ne realios valstybės globos?
Pažymėtina, kad Jonavos rajono savivaldybė, būdama šio paminklo savininkė, turi aiškią teisinę pareigą užtikrinti jo priežiūrą ir išsaugojimą. Tačiau faktinė situacija rodo priešingai – paminklo būklė blogėja, o jokių realių veiksmų nesiimama. Toks neveikimas gali būti vertinamas kaip netinkamas savivaldybei priklausančio turto valdymas ir viešojo intereso nepaisymas.
Atsižvelgiant į tai, Kultūros ministerijos pasyvus stebėjimas taip pat kelia klausimų. Ministerija, kaip valstybės institucija, formuojanti ir įgyvendinanti kultūros ir paveldo politiką, turi ne tik teisę, bet ir pareigą reaguoti tais atvejais, kai savivaldybės sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kultūros paveldo ir istorinės atminties srityje.
Plačiau apie Jonavos r. savivaldybės 2025 m. rekordinį biudžetą.
Jonavos rajono savivaldybės taryba pritarė 2025 m. rajono biudžeto projektui, kuris siekia 111 mln. eurų ir yra net 20 mln. eurų didesnis nei pernai. Pagal savivaldybės tarybos patvirtintas programas didžiausia biudžeto dalis tenka švietimo, kultūros ir sporto, socialinės apsaugos plėtojimui, sveikatos apsaugai ir savivaldybės infrastruktūros objektų priežiūrai, modernizavimui ir plėtrai.
Prieplaukos įrengimui Neries upės pakrantėje biudžete numatyta 550 tūkst. eurų, o Rimkų parko įrengimui – 450 tūkst. eurų. 2025-aisiais savivaldybė planuoja prisidėti prie Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios atnaujinimo – vidaus patalpų remonto projektui planuojama skirti 300 tūkst. eurų. Skarulių Šv. Onos bažnyčios langų remontui skiriama 60 tūkst. eurų:
https://www.jonava.lt/gyventojams/naujienos/29/patvirtintas-rekordinis-2025-m.-jonavos-rajono-biudzetas:12232
Taryba pritarė projektui „Gamtos ir kultūros objektų pritaikymas lankymui Jonavos rajono savivaldybėje“, kurį įgyvendins Jonavos r. savivaldybės administracija. Planuojama projekto vertė – 5 500 000 Eur
Projekto metu lankymui bus pritaikyti aštuoni turizmo objektai: Neries upė Jonavos mieste; Joninių tvenkinio vakarinis šlaitas; Jonavos kultūros centras (Žeimių g. 15, Jonava); Skarulių Šv. Onos bažnyčia (Skarulių g. 53, Jonava, kultūros paveldo objektas); Laukagalių piliakalnis, Laukagalių k., Šilų sen., vad. Milžinų kalnu (kultūros paveldo objektas); Lokėnėlių (Lokėnėlių k., Šilų sen.) ir Gudžionių (Gudžionių k., Šilų sen.) piliakalniai (kultūros paveldo objektai); Joninių slėnis Jonavoje; Taurostos parkas Jonavos mieste (teritorija tarp Taurostos gatvės ir Neries upės).
Taryba pritarė dalyvavimui projekte „Kauno regiono turizmo maršruto pristatymas ir populiarinimas bei Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro infrastruktūros plėtra“, kurį įgyvendins projekto vykdytoja Kauno r. savivaldybės administracija bei partneriai: Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonų savivaldybių administracijos. Numatyta skirti ne mažiau kaip 15 proc. vertės finansavimą iš savivaldybės biudžeto lėšų …
Taryba pritarė Jonavos r. savivaldybės administracijos projektams, kurie būtų įgyvendinami pagal „Jonavos rajono 2024-2027 m. vietos plėtros strategiją“, JONA-LEADER-20VVG-09-03 „Gyventojų aktyvumo bendruomeninio tapatumo stiprinimas
https://www.aliojonava.lt/story/8364/patvirtintas-rekordinis-2025-m-jonavos-rajono-biudzetas
Jonava džiaugiasi rekordiniu biudžetu, bet per 50 metų nesiteikia atkurti išplėšto paminklo Normainiuose.
Prašome:
- Pateikti aiškų, viešą ir konkrečiais terminais apibrėžtą veiksmų planą dėl šio paminklo restauravimo.
- Įtraukti Normainių Baro konfederatų koplytstulpį (kodas 26179) į „aukščiausią prioritetų grupę“ tarp finansuojamų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų 2026–2027 m.
- Skirti lėšų tyrimo darbams (bent 40–60 tūkst. €) 2026 m. pirmoje pusėje, kad būtų sustabdyta tolesnė destrukcija.
- Finansuoti pilną restauracijos projektą (įskaitant dingusios Šv. Jono skulptūros atkūrimą pagal turimus istorinius matmenis ir analogus) bei numatyti lėšas darbams atlikti 2027–2028 m.
- Užtikrinti, kad kultūros paveldo objektų išsaugojimas nebūtų grindžiamas vien formaliomis procedūromis ir biurokratiniais atsakymais, bet realiais sprendimais.
- Įtraukti Normainių Baro konfederatų koplytėlę (u. k. 26179) į nacionalinį paveldo lygmenį. Nes ji yra svarbi visai šaliai, turinti didelę istorinę, kultūrinę, architektūrinę, tarptautinę vertę visos valstybės kontekste. Paminklas yra svarbus valstybės tapatybei, nacionalinio identiteto formavimuisi. Koplytėlė buvo pastatyta siekiant pagerbti Baro konfederacijos dalyvius, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę ir tikėjimo laisvę, kovą, turėjusią ilgalaikę įtaką Lietuvos istorijai.
- Inicijuoti šio objekto būklės ekspertinį įvertinimą.
- Apsvarstyti galimybes įtraukti paminklo tvarkybos darbus į valstybines kultūros paveldo ar istorinės atminties finansavimo programas.
- Tarpininkaukite dialogui su Jonavos rajono savivaldybe, siekiant užtikrinti realius veiksmus paminklo išsaugojimui.
- Jonavos r. savivaldybė jau dešimt metų į prašymus gelbėti apleistą Baro konfederatų paminklą atsako, kad negali, nes skiria lėšas Jonavos arba Skarulių bažnyčiai. Paaiškinkite Jonavos administracijai, kad paminklas žuvusiųjų atminimui nėra bažnyčia. Juk absurdas teigti, kad savivaldybė negali skirti bet kuriam aukščiau aprašytam apie savivaldybės biudžeto paskirstymą objektui lėšų tik todėl, kad jas skyrė bažnyčiai. Religiniai objektai yra vienos kategorijos, o žuvusiųjų už laisvę įamžinimo paminklai yra visai kitos kategorijos objektai.
Nėra normalu, kad vieno koplytstulpio tyrimai kainuoja dešimt kartų daugiau, nei patys remonto darbai. Ir tokios sumos net Savivaldybei per didelės. „Projektavimo darbai ir tyrimai preliminariai kainuotų apie 100 tūkst. eurų“, – teigiama savivaldybės atsakyme:
https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/normainiu-paminklas-zuvusiems-uz-laisve-bendruomenes-prasymas-ir-savivaldybes-atsakymas
Kiek išlaidų prikūrė Kultūros ministerija vien dėl vienos statulėlės užkėlimo: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos rašte 2024 m. Nr. S2-2204 nurodyta, kad Šv. Jono skulptūros atkūrimas ir atstatymas gali būti pradėtas atlikus išsamius menotyrinius, archyvinius tyrimus, tiksliai identifikavus šventojo skulptūrą (…) Taip pat būtina atlikti koplytėlės konstrukcijų tyrimus ir įvertinti ar užkėlus medinę skulptūrą nebus pakenkta pačiai koplytėlei“. Tokie virštekliniai tyrimai yra dešimtimis kartų brangesni už pačios statulėlės įkėlimą. Kultūros Ministerijos Paminklų konservavimo institutas 1975 m. parengė Koplytstulpio remonto-konservavimo projektą. (komp. 104-164 obj. 7166).
Ar KM nori pasakyti, kad palyginus neseniai dirbę paveldosaugininkai yra niekam tikę ir jų triūso vaisių reikia mesti į šiukšliadėžę?
Esame įsitikinę, kad net ir ribotų finansinių išteklių sąlygomis galimi proporcingi ir racionalūs sprendimai, leidžiantys sustabdyti paminklo nykimą ir išsaugoti jį ateities kartoms. Kultūros ministerijos iniciatyva šiuo klausimu būtų svarbus signalas, jog valstybė nuosekliai rūpinasi visų istorinių laikotarpių atmintimi.
Šio objekto sunykimas būtų ne tik materialus nuostolis, bet ir „simbolinė valstybės gėda“ – prarastume vieną iš nedaugelio likusių tiesioginių liudininkų apie lietuvių ir lenkų bendrą pasipriešinimą imperinei prievartai XVIII a.
Tikimės ne formalaus atsakymo, o realių sprendimų. Šis kreipimasis bus viešinamas, nes visuomenė turi teisę žinoti, kaip valstybė saugo savo istoriją.
Pagarbiai ir su viltimi, kad valstybė pagaliau parodys pagarbą savo laisvės kovotojams, Pasirašiusiųjų vardu Lietuvos istorijos puoselėtojas,
Šėtos klebonas Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas [parašas]
Pridedama: 5 parašų bylos ir Lenkijos prezidento Karol Nawrocki kalba Vilniuje apie Baro konfederatus.
Be abejo tai turi būti ir savivaldybės rūpestis.
Žmonės negali patikėti, kad tai naikinama sąmoningai. Bet, manau, yra būtent taip. Seniai laikas atsakingiems valdininkams pateikti teisminį ieškinį.
Sako, kunigėliai buvo uždraudę bažnyčiose vykdyti projektą Čiurlionio metams, sakydami, kad jo muzika menkavertė?