Nuo praėjusių metų Lietuvoje pradėtas skaičiuoti Miško paukščių indeksas. Tai – vienas iš nacionalinių rodiklių, leidžiančių sistemingai vertinti miškų ekosistemų būklę ir biologinės įvairovės pokyčius.
„Pagal Gamtos atkūrimo reglamento reikalavimus Europos Sąjungos valstybės narės privalo vykdyti miškų ekosistemų būklės stebėseną ir vertinti jų atkūrimo pažangą, naudodamos biologinės įvairovės rodiklius, tarp jų ir Miško paukščių indeksą. Tai padės stiprinti ekosistemų stebėseną ir užtikrinti nuoseklų duomenų rinkimą apie dažnai sutinkamas paukščių rūšis, kurios jautrios miškų kirtimams, senų medžių trūkumui, buveinių pokyčiams ir kurios greitai reaguoja į aplinkos veiksnius”, – sako aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
Lietuvoje miško paukščių stebėsenos darbus pagal sutartį su Valstybine miškų tarnyba vykdo Lietuvos ornitologų draugija. Duomenys renkami pasitelkiant piliečių mokslą (angl. citizen science), kuomet apskaitas vykdo ne tik ornitologai profesionalai, bet ir mėgėjai. Toks stebėjimo modelis leidžia surinkti kur kas daugiau duomenų, įvairiose vietose ir įtraukti visuomenę į gamtos stebėjimą.
Miško paukščiai laikomi vienu jautriausių ekosistemų būklės indikatorių – jų populiacijų pokyčiai parodo buveinių kokybę, maisto išteklių prieinamumą, miškų struktūrą ir ūkinės veiklos poveikį. Miško paukščių indeksą sudaro 19 įprastų dieninių miško paukščių rūšių, stebimų skirtingų tipų medynuose. Surinkti duomenys padės vertinti miškų ekosistemų būklės pokyčius, nustatyti neigiamas ir teigiamas tendencijas ir pagrįsti miškų apsaugos, tvarkymo bei atkūrimo sprendimus ir priemones.
2025 m. visoje šalyje Miško paukščių indekso skaičiavimui įsteigtas 41 stebėsenos maršrutas, apimantis tiek valstybinius, tiek privačius miškus. Kiekviename maršrute atrinkta po 20 apskaitos taškų, o stebėsena vykdoma du kartus per sezoną – pavasarį ir vasaros pradžioje. Siekiant užtikrinti nuoseklų informacijos sisteminimą nacionaliniu mastu ir ilgalaikių, moksliškai pagrįstų duomenų rinkimą, indeksui apskaičiuoti visoje Europoje taikoma vieninga metodika, naudojamos GIS technologijos ir centralizuota duomenų bazė.
Planuojama, kad ateityje stebėsenos tinklas bus plečiamas, o miško paukščių indeksas taps svarbiu įrankiu vertinant miškų ekosistemų atkūrimo pažangą bei biologinės įvairovės būklę Lietuvoje.
Pirmųjų Miško paukščių indekso rezultatų bus galima tikėtis po kelerių metų nuoseklių stebėjimų, kai bus surinkta pakankamai duomenų patikimoms tendencijoms įvertinti.
Reikėtų skaičiuoti,kiek žvėrių ir žvėrelių, kitų gyvūnų žūsta keliuose, nes keliai daug kur neaptverti, pralaidų po keliais ir virš kelių labai mažai. Automobilių susidūrimas su stambiais gyvūnais keliuose kartais baigiasi tragiškai ir žmonėms, ir gyvūnams. Užtat gausiai pristatyta greičio matuoklių….Kada bus susirūpinta žmonių ir gyvūnų apsauga keliuose, neaišku.