Aplinkos apsaugos departamentas primena miškų savininkams, kad svarbu prižiūrėti savo miškus, nes, atšilus orams, gerėja sąlygos miško kenkėjams plisti. Todėl per vajų „Saugom mišką“ šalies miškuose bus tikrinama ir spygliuočių medynų sanitarinė būklė.
Miškų kontrolės departamento specialistai tikrindami renka ir analizuoja visus duomenis apie naujus kenkėjų židinius, kad galimybė jiems plisti būtų užkirsta laiku.
Daugiausia žalos spygliuočių medynams sukelia:
žievėgraužis tipografas. Apsigyvena po žalių eglių žieve ir, ten grauždamas takus, pažeidžia gyvybinius audinius;
verpikas vienuolis. Nugraužia spyglius ir jų netekusias nusilpusias pušis gali apnikti ne tik vabzdžiai liemenų kenkėjai, bet ir džiūvimą lemiančios grybinės ligos.
Kad miškai būtų prižiūrimi tinkamai, svarbu laikytis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimų:
žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki spalio 1 d. per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta;
mediena išvežama ne arčiau kaip 2 km nuo medynų, kuriuose vyresnių nei 40 metų spygliuočių medžių rūšių yra 20 procentų ir daugiau, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų.
Mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų: kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių.
Šie reikalavimai numatyti tam, kad medienoje subrendę kenkėjai išskridę neužpultų sveikų medžių. Pavyzdžiui, žievėgraužis tipografas pavojingas ir tais atvejais, kai apninka nuvirtusius, pažeistus medžius ar vyresnius medynus. Ten kenkėjas dauginasi masiškai ir gali pažeisti net sveikas egles.
Miškų departamento specialistai įspėja, kad už sanitarinių miško taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė – įspėjimas, bauda arba įteikiamas privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius taikomos sankcijos.
• Atsibodo laukti pokyčių – Lietuvos miškų gelbėtojai buriasi į „Girių spiečių” –
– ziniuradijas.lt/laidos/tvari-lietuva/atsibodo-laukti-pokyciu-lietuvos-misku-gelbetojai-buriasi-i-giriu-spieciu?video=1
„Naujai susikūrusios organizacijos „Girių spiečius“ atstovės Lina Paškevičiūtė ir Jurgita Rotomskienė pasakoja apie didžiausias Lietuvos miškų problemas, užstrigusį Nacionalinį miškų susitarimą bei norą pagaliau pakeisti mūsų miškų politiką.
Papasakojo apie tarp Grigiškių ir Naujojo Lentvario esantį mišką, turintį sengirės požymių – senųjų ąžuolų ir kt. Į jį jau kėsinamasi, planuojama aplink palikti 30 m. pločio neiškirstų medžių „rėmelį” – „tik” vidurį iškirsti .
Miškininkas(!!) laidos dalyvę ramina, jog iškirstus atsodins, tad liks TIEK PAT medžių(!). Nesuvokia, kuo skiriasi jaunutis paaugliukas nuo šimtmečio sulaukusio ąžuolo?? Taigi, niekaip nenusikratome iš sovietmečio paveldėto SUKČIAVIMO (atsiprašau: „mokėjimo gyventi/suktis“): esą, svarbu ne medžio branda, ne visa jėga savo užduotis gamtoje atliekantis galiūnas, o medžių vienetai apskaitininko ataskaitoje?
—————
• Miškininkai tikrins keturratininkus: kaip?
– ziniuradijas.lt/laidos/ryto-espresso/miskininkai-tikrins-keturratininkus-kaip