J. Vaiškūnas. Neleidome ardyti savo valstybės: 2024-05-12 referendume tarėme – NE daugybinei pilietybei (III)

Kodėl gegužės 12-osios referendume dėl daugybinės pilietybės turėjome balsuoti – NE – buvo aptarta I ir II šio rašinio dalyse: I dalis ČIA, II dalis ČIA.

Šioje III rašinio dalyje, skelbiamoje po referendumo – apie tai, kaip turėtume sutelkti VISO pasaulio lietuvius apie Lietuvą nedarkant Lietuvos pilietybės ir neardant Lietuvos Konstitucijos.

Viena iš priežasčių kodėl gegužės 12-osios referendumui dėl daugybinės pilietybės įteisinimo turėjome nepritarti ir nepritarėme  yra dar 2017 metais Seime įregistruotas „Lietuvio paso įstatymo projektas“ (LP):

Šį projektą visokiais būdais bandė ir tebebando nutylėti daugybinės pilietybės šalininkai, nors Lietuvio paso įstatymo projekto teisinis statusas buvo toks pats kaip ir daugybinę pilietybę siekusio įteisinti Konstitucinio pilietybės įstatymo projekto. Abu įstatymai buvo įregistruoti Seimo teisės aktų sąraše, abu nebuvo pateikti Seimui svarstyti.

Dabar, po referendumo, kai Konstitucinio pilietybės įstatymo projektas tapo niekiniu – metas būtų grįžti prie Lietuvio paso įstatymo.

Tačiau matome, kad jau pirmą dieną po nepavykusio referendumo daugybinės pilietybės žūtbūtiniai siekėjai Seime vėl įregistravo Lietuvos respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo toliau bando pramušti Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos pilietybės „viengubiškumą“.

Lietuvio paso įstatymo projektas ir toliau bus nutylimas dėl to, kad daugybinės pilietybės įteisinimo sumanytojams nerūpi Lietuva  kaip stipri tautinė valstybė, nerūpi ir svečiose šalyse gyvenančių lietuvių lietuvybės išlaikymo reikalai bei jų lietuviškos tapatybės palaikymas. Ir nors jie nieku gyvu su tuo viešai nesutiks – jų svajonė – globali Lietuva – Lietuva ne valstybė – nutautinta ir išpilietinta teritorija, atverta viso pasaulio perėjūnams ir klajokliais paversti lietuviai.

Tokią tai politiką skatina dabartinės Lietuvos valdžia – Seimas ir Vyriausybė gražiems ir jausmingiems „Lietuvos suapvalinimo“ ir „pilietybės išsaugojimo“ reklaminiams lozungams „paaukojusi“ bemaž 500 000 eurų, kad paveiktų daugelio lietuvių širdis tarti – TAIP – daugybinei pilietybei referendume.

Galima numanyti, kad asmenys, sąmoningai vykdę daugybinės pilietybės vajų ir toliau bandys priešintis Lietuvio paso steiginio svarstymui kantriai nutylėdami patį siūlymą, o priremti prie sienos visaip menkins jo vertę ir paveikumą pravardžiuodami nereikšmingu popierėliu ar kaltindami lenkų kortos mėgdžiojimu*.

Bet grįžkime prie paties Lietuvio paso įstatymo. Lietuvio paso įstatymo projektas buvo sukurtas ir 2017-ais metais Seime įregistruotas ne tik kaip alternatyva, galinti sėkmingai stabdyti daugybinės pilietybės stūmėjų  ir Lietuvos pilietybės griovėjų užmačias, bet ir kaip sėkmingas būdas spręsti pasaulio lietuvių keliamus opius klausimus, kuriais daugybinės pilietybės brukėjai tiesiog prisidengia siekdami savo tikslų.

Lietuvio pasu siekiama išvengiant daugybinės pilietybės įteisinimo ir 12-ojo Konstitucijos straipsnio sudarkymo išsaugoti Lietuvos pilietybę kiekvienam lietuvių kilmės piliečiui kokioje pasaulio šalyje jis begyventų ir kokios šalies piliečiu jis bebūtų tapęs.

Lietuvio pasas lietuvių kilmės asmenims ir visiems pilietybę praradusiems Lietuvos piliečiams padėtų išsaugoti ryšį su Lietuva, su jos švietimo sistema ir, kiek tai įmanoma, su visu šalies gyvenimu bei sudarytų sąlygas suderinti skirtingus išeivių bei Lietuvos gyventojų interesus su įsakmiomis Konstitucijos nuostatomis.

Pagal siūlomą įstatymo projektą Lietuvio pasą galėtų įgyti visi lietuvių kilmės asmenys, taip pat asmenys, gimimo būdu įgiję Lietuvos pilietybę po 1990 metų kovo 11 dienos, jų sutuoktiniai, vaikai ir vaikaičiai, taip pat vaikai ir vaikaičiai asmenų, turėjusių Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos. Įgytas Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės teikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika. 

Lietuvio pasas sudarytų kuo palankesnes sąlygas išeivių grįžimui į Tėvynę. Lietuvio pasą turintis asmuo bei tokio asmens vaikai ir vaikaičiai, nusprendę atkurti pilietinį ryšį su Lietuva, galėtų atkurti, susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę arba ją įgyti supaprastinta tvarka. Pagal projektą Lietuvio pasas nebūtų suteikiamas ne lietuvių kilmės asmenims, kurie apsigyveno Lietuvos Respublikoje sovietų okupacijos laikotarpiu ir jos neteko ar jų palikuonims, jei jie pilietybės nebuvo įgiję gimimo būdu.

Lietuvio paso teikiamos galimybės paskatintų ir užtikrintų išeivių, jau suleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne Lietuva. Lietuvio pasas skatintų atvykti gyventi ir vystyti verslą Lietuvoje, siųsti savo vaikus mokytis ir studijuoti Lietuvoje, užtikrintų Lietuvos Respublikos apsaugą ir paramą.

Toks steiginys padėtų stabdyti lietuvių tautos nykimą, skatintų saugoti lietuviškus papročius, bei lietuvio tapatybę išeivijoje, padėtų atsispirti globaliems iššūkiams tarp jų ir globalėjančių ES  politinių erdvių spaudimui.

Savo ruožtu sukurtas Lietuvio pasą turinčių užsieniečių registras (LP 18 straipsnis) Lietuvos valstybės institucijoms duotų pagrindą naujoms ryšio ir bendradarbiavimo su lietuvių kilmės asmenimis galimybėms.

Ar atsiras blaivaus proto ir politinės valios Seime? Ar nesėkmingai pasibaigus antram referendumui dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo, bent Lietuvos piliečio paso steiginį siūlę ir dabar dar Seime bedirbantys politikai – Eugenijus Jovaiša,  Ramūnas Karbauskis, Andrius Palionis – išdrįs priminti ir į viešumą iškelti savo 2017 metais pasiūlytąjį projektą?

_______

• Lietuvio pasas nelygintinas su lenko korta dėl to, kad juo siekiama sustiprinti viso pasaulio Lietuvių ryšius su Lietuvos Respublika. Lenkų korta skirta lenkų sąmonėje įsitvirtinusios  ir nostalgiškai besisavinamos, polonizaciją patyrusios teritorijos (į rytus nuo Bugo upės su Vilniumi ir Lvovu), jų vadinamos „kresai“ (lenk. kresy) gyventojus palenkti prie Lenkijos Respublikos ir lenkiškos tapatybės.