Gruodžio 3 d. ir gruodžio 10 d. posėdžiuose Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl lietuvių kalbos mokymosi galimybių užsieniečiams Lietuvoje ir institucijų pasirengimo įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.
Komitetas, išklausęs atsakingų ministerijų ir institucijų pranešimus, priėjo išvados, kad trūksta aiškios informacijos apie egzaminų laikymo tvarką, registraciją ir mokymosi galimybes, o registracijos sistema nėra patogi žmonėms.
Pastebėta, jog nėra vienos informacinės erdvės darbdaviams ir užsieniečiams – informacija išskaidyta tarp įvairių institucijų, taip pat trūksta koordinuotos tarpinstitucinės veiklos ir aiškios atsakomybės už „kalbinės integracijos procesą“.
Komitetas nutarė pateikti siūlymus Vyriausybei ir atsakingoms institucijoms. Tarp šių pasiūlymų ir tokie:
- Vyriausybei – paskirti vieną koordinuojančią instituciją užsieniečių kalbinės integracijos klausimams, užtikrinti aiškią komunikaciją darbdaviams ir visuomenei, plėsti elektronines mokymosi priemones, skatinti savarankiškai dirbančių užsieniečių kalbos mokymąsi.
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – supaprastinti egzamino registracijos sistemą, įvertinti poreikį decentralizuoti egzaminų vykdymą.
- Kultūros ministerijai – koordinuoti tarpinstitucinės darbo grupės veiklą ir parengti veiksmų planą dėl kalbinės ir sociokultūrinės integracijos sistemos iki 2026 m. III ketvirčio.
- Valstybinei kalbos inspekcijai – stiprinti prevencines priemones ir viešą komunikaciją.
- Valstybinei mokesčių inspekcijai – įvertinti galimybę, teikiant prašymą leisti vykdyti individualią veiklą, nustatyti reikalavimą dėl kalbos pažymėjimo tiems užsieniečiams, kurie tiesiogiai aptarnaus gyventojus.
„Valstybinės kalbos mokėjimas nėra formalumas – tai būtina sąlyga kokybiškam aptarnavimui, sėkmingai integracijai ir visuomenės sanglaudai. Komitetas siekia, kad įstatymo įgyvendinimas būtų ne tik teisiškai tvarkingas, bet ir realiai padėtų užsieniečiams tapti visaverte mūsų bendruomenės dalimi, “ – pabrėžė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
Ji pabrėžė, kad lietuvių kalbos mokymosi galimybių užsieniečiams Lietuvoje užtikrinimo klausimas komitete ir toliau bus laikomas pirmos svarbos klausimu ir komitetas toliau stebės jo įgyvendinimo eigą.
Komiteto posėdyje svarstytų valstybinės kalbos klausimų vaizdo įrašo ištraukos:
Gruodžio 3 d.:
Gruodžio 10 d.:
Išvada: tokiais veiksmais svetimšalių naudai tik pasitvirtina Tautos žudymas neišjungtų bolševikų respublikoje-2.
Vadovaujantis išmintimi, gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16 signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad priverstinių klajonių iškankinta Tauta atsigautų (sugrįžusi į namus), kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje.
1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą.
Jei tikėti okupacinės Rusijos caro valdžios vykdytų surašymu 1897 m. Kaune gyveno vos 6,6 nuošimčiai lietuviakalbių lietuvių, Vilniuje -apie 2 proc. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvių kalbai tapus vienintele valstybine kalba, 1923m. Kaune gyveno jau 59 nuošimčiai lietuviakalbių lietuvių. Matyt, panašiai būtų buvę ir Vilniuje ir visoje buvusioje Vilniaus gubernijoje (jos rytinė riba netoli Minsko) , jei ji nebūtų okupuota.
Lietuvių kalbos ištekliai dirbtiniam intelektui – baigiami kurti ir bus prieinami verslams
– tv3.lt/naujiena/lietuva/lietuviu-kalbos-istekliai-dirbtiniam-intelektui-baigiami-kurti-ir-bus-prieinami-verslams-n1482282
Jei ir dirbtinį protą laikysime užsieniečiu, ir jį lietuvių kalbos mokysime, bus nelengva. Pakanka pamatyti DP sukurtus titrus po LRT rodomais filmais – jie neturi nieko bendro nei su filmo turiniu, nei su iš ekrano skambančiais žodžiais. Nesuvokiama, kam tokie titrai užima vietą ekrane, kam mėtomi pinigai.