16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose – net 28 pasaulio šalių atstovai

Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete (LEU) salėje) nuo liepos 31 d. vykstančiuose 16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose šiemet dalyvauja net 100 dalyvių –  kitakalbiai ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai  iš 28 pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Argentinos, Filipinų, Japonijos, Kinijos, Nyderlandų ir kt.

Kursų dalyviai mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija, keliauha po Lietuvą.  Jau šešioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai vyks iki rugpjūčio 29 d.

„Šiemet vėl užauginsime puikius būsimus lietuvių kalbos ambasadorius pasaulyje. Džiaugiamės, jog tiek daug užsieniečių pasirinko mokytis mūsų kalbos“, – teigė Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Pasibaigus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams, dalis studentų vėliau į Lietuvą atvyksta atlikti praktikos, studijuoti bakalauro ir magistrantūros studijų programų, kiti lieka dirbti mūsų šalyje.

Daugiau nei penkiolika metų lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus rengianti V. Leonavičienė teigia, jog užsieniečiams esame įdomūs ir unikalūs, o mūsų šalis – kitataučiams patraukli. „Ne veltui šiemet sulaukėme šimto užsieniečių iš dvidešimt aštuonių pasaulio šalių. Smagiausia, jog lietuviškų šaknų turintys studentai iš Kanados, Argentinos ne pirmus metus grįžta į Lietuvą“, – sako V. Leonavičienė.

Lietuviškų šaknų turintis argentinietis Džiulijano Volpe Griliauskas (Giuliano Volpe Grilauskas) neslepia nuo pat vaikystės norėjęs aplankyti Lietuvą. Jo seneliai buvo lietuviai, karo metu pasitraukę į Argentiną. Džiuliano tikina, jog gimtajame Beriso miestelyje veikia lietuvių bendruomenės. Šiemet argentinietis su savo tautiečiais pirmą kartą dalyvavo Dainų šventėje Vilniuje. Pasak Džiuliano, būtent lietuviškos šaknys skatina mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti Dainų šventėje bei susipažinti su šalies kultūra, istorija ir gamta. Tik žiemą atvykęs į lietuvių kalbos kursus, Džiuliano pradėjo mokytis savo senelių gimtosios kalbos, tačiau, pagyvenęs daugiau nei pusę metų Vilniuje, ją puikiai pramoko.

Kursuose yra nemažai įdomių istorijų:

1. Vienuolika kinų, kurie Pekino užsienio universitete studijuoja lietuvių filologijos bakalauro studijas. Jie būsimi lietuvių kalbos specialistai. Šneka jau lietuviškai, dainuoja dainas.

2. Aya Kimura – japonė, jau trečius metus atvyksta į Lietuvą. Pirmą kartą netikėtai užklydo į Lietuvą, bet pamilo mūsų šalį. Rašė magistro darbą Japonijoje apie Lietuvos muziejus. Pavasarį sėkmingai apsigynė magistrą, Tokijo mokslo žurnaluose spausdinami jos straipsniai apie Lietuvos muziejus.

3. Minyela Vogulys – lietuviškų šaknų turinti kolumbietė, atvyko išmokti lietuvių kalbos, aplankyti gimtųjų senelių vietų. Turi puikią istoriją apie savo senelius, kai Kolumbijoje įkūrė pažinčių portalą, jog taip galėtų susipažinti žmonės. Pati į kursus atvyko su savo vyru, kuris yra ispanas.

4. Lukas Kapenkas – amerikietis, lietuviškų šaknų turintis septyniolikmetis. Tėtis – lietuvis, mama – italė. Tad tėtis išsiuntė į Lietuvą, jog susipažintų su mūsų šalimi, kalba.

5. Tamta Petrašvili – gruzinė, kuri trečius metus mokosi lietuvių kalbos Gruzijoje, mokanti lietuviškų dainų, susipažinus su mūsų kultūra.

6. Thomas de Bluts – belgas, studijuojantis Suomijoje. Lietuvių kalbos pradėjo mokytis savo universitete Suomijoje, nes turėjo keturis draugus iš Lietuvos. Vienerius metus mokosi lietuvių kalbos, bet jau neblogai šneka. Moka 4 ar 5 užsienio kalbas, jo tikslas išmokti visas Europos kalbas.

7. Giuliano Volpe Grilauskas – lietuviškų šaknų turintis argentinietis, žiemą atvyko į Lietuvą. Nemokėjo ne vieno lietuviško žodžio, o dabar puikiai kalba. Jo seneliai – lietuviai, Argentinoje šoka lietuvių liaudies šokius, pirmą kartą dalyvavo Dainų šventėje. Dėl studijų Lietuvoje metė darbą Argentinoje.

8. Malena Tanevitch Braziūnas – lietuviškų turinti šaknų argentinietė, „Mes negalime įsivaizduoti ateities be praeities įkvėpimo, todėl mūsų darbas – išlaikyti savo identitetą, mūsų prosenelių tapatybę“, – sako Malena. Argentinoje dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje, Lietuvoje nuo sausio mėnesio.

***

Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojos – meilės emigrantės – yra net kelios užsienio lituanistinių mokyklų mokytojos, kurios išvyko į užsienį dėl meilės. Kas keisčiausia, ištekėjo ne už užsieniečio, o lietuvio. Ten dirba savo darbus ir sekmadieniais dalyvauja lituanistinėse mokyklose. Tai mokytoja Jekaterina dirba Airijoje, Justė – Australijoje (rugsėjo mėnesį ištekės už Australijos lietuvio), taip pat yra mokytojų iš Anglijos, Ispanijos, Baltarusijos.

Mentorystė Lietuvoje – kiekvienais metais lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose dirba mentoriai. Tai paaugliai, moksleiviai, kurie ateina pasavanoriauti: kopijas daro, su studentais dalyvauja kultūrinėje programoje, taip susipažįsta su užsieniečiais, išmoksta dar geriau anglų kalba, tampa tolerantiškesni, pasaulietiški. Studentas Rapolas kursuose nuo dešimties metų. Vaikinas puikiai kalba angliškai, susirado pažįstamų iš daugiau nei 40 pasaulio šalių. Šiemet mentoriais yra moksleiviai Ieva, Matas, Lukas.

Vilma Leonavičienė – Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų organizatorė, kitakalbių dėstytoja. Žino daug istorijų apie užsieniečius, pati kartais moko užsieniečius svetur: Kazachstane, Lenkijoje, Zanzibare.

Greta Botyriūtė – lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Vilniaus lietuvių namuose, daugiau nei penkerius metus dirba kitakalbių dėstytoja. Dvidešimt šešerių mokytoja pasirinko dirbti su lietuviškų šaknų, ambasadorių, Ukrainos vaikais. Universitete ir puikiai dėsto užsieniečiams, galinti papasakoti, ar lengva išmokyti kitakalbius, kaip užmegzti santykį su užsieniečiais.