V. Sinica. Visų pralaimėjimas

Visą savaitgalį nuo ryto iki vakaro praleidau knygų mugėje. Labai džiaugiuosi jos rezultatais. Bet apie mugę gal vėliau. Svarbiausias savaitgalio įvykis ištiko JAV Baltuosiuose Rūmuose, Ovaliniame kabinete. Trampas, Vencas ir Zelenskis susibarė prie visų kamerų ir žurnalistų. Sukrečianti scena, sukrėsta Europa, Rusija ploja katučių. Bet kas čia įvyko.

Lietuvoje visi linkę ieškoti kalto, bet čia susidūrė dvi skirtingos logikos. Zelenskis yra moraliai teisus, nes gina savo terorizuojamą šalį, yra faktiškai teisus, nes pasakė tiesą į akis.

Tačiau Zelenskis tą padarė, t. y. ginčą eskalavo, aukodamas savo šalies interesus šioje situacijoje. Tą irgi, nors su liūdesiu, reikia suprasti.

Kokie tie interesai? Zelenskis vyko į JAV pasirašyti susitarimo dėl retųjų elementų gavybos teisių JAV. Nors skambamtis baisiai, kai įsigilini, tai buvo gana tuščias ir deklaratyvus susitarimas, skirtas visų pirma pamaloninti JAV publikai, kad štai Trampas pasiekė, kad parama nebūtų neatlygintina. Iš tiesų, ar JAV ką reikšmingo iš to gautų, lieka po daugybe klaustukų. Zelenskiui tas susitarimas savo turiniu ne kažin kuo naudingas, bet jis jį matė (ir teisingai) kaip sąlygą tolesniam darbui link taikos susitarimo palankesnėmis sąlygomis. Nes situacija tokia:

– Trampas sieks taikos ir sąlygos jam nerūpi;

– Trampas bus palankesnis tam, kas lengviau eis į susitarimą;

– kur neskauda ir neperžengiamos raudonos linijos, verta eiti į nuolaidas, kad turėtum JAV kuo labiau savo pusėje;

– be JAV gal ir įmanoma apsieiti, daug kas Ukrainą naiviai nuvertina, tačiau tai neabejotinai silpnesnė pozicija nei su JAV.

Galima neabejoti, kad Zelenskis skrido pasirašyti susitarimo. Galima pamiršti sąmokslo teorijas, kad tai jis norėjo sugriauti vizitą, ar kad Trumpas ir co tyčia jį išprovokavo, kad diskredituotų jam palankios JAV visuomenės akyse. Abiems pusėms žala per didelė. Tikslo požiūriu abi pusės padarė klaidą iki to prieidamos. Tik Zelenskis gynė garbingą reikalą, o kita pusė tiesiog buvo stipri ir reikalinga, tad šnekėjo ką norinti. Bet ne be pagrindo. Nes Ukrainai ji tikrai reikalinga ir susitarimas būtų žingsnis geresnės taikos link.

Dabar bus sunkiau, bet ne prarasta. Savaičių bėgyje bus naujas susitarimas, nes visgi pasiekti taiką abiejų pusių interesas. Trampas nori įeiti į istoriją taikdariu. Jav suinteresuota atkurti dominavimą ir tam jai visiškai būtina (stipresnės) Europos partnerystė. Trampas ūmus, ekscentriškas, paviršutiniškas, bet ne kvailas.

Nors yra pagrįstai kraupu ir pikta, Lietuvai dėl šio įvykio mažai kas pasikeitė. Mums ir toliau reikia ginkluotis, rūpintis gynyba, ne tik skirti lėšas, bet ir priimti eilę teisinių pakeitimų dėl šaukimo, ginklų gamybos licenzijų, ugdymo programų ir taip toliau. Vien eurais neapsiginsime. JAV reikia toliau matyti partneriu – kartais siutinančiu, bet neišvengiamai reikalingu. Trumpas ar ne, trumpuoju laikotarpiu be JAV gynybos esame lengvas taikinys. O ilguoju interesai sutampa.

Gerbdami Zelenskį ir jo kovą, prileiskime ir galimybę, kad kartais tai, kas garbinga ir moraliai teisinga, nėra naudinga. Dabar įvyko kaip tik tokia situacija. Žodžiai, emocija kainavo. Reikės tą kainą sumokėti. Garbės kaina. Kuo greičiau visi nurims ir atgaus balansą, tuo mažesnė galės būti ta kaina. Mūsų parama ir įsipareigojimai Ukrainai nuo to nei kiek nesikeičia.

Beje, nesikeičia ir Vakarų Europos šalių. Kaip vaidino draugus, taip ir vaidina. Draugai socialiniuose tinkluose ir gražiais žodžiais. O iš tikrųjų laukia nesulaukia galimybės grįžti su Rusija prie normalių santykių. Neapsigaukime dėl to, kad Trampo kiaulysčių fone mokantys elgtis europiečiai gerai atrodo. Karus laimi valia ir ginklai. Europiečiai bus geri, kai jais aprūpins.

Maždaug tokioje dvasioje – naujausias pokalbio su JAV lietuviu Povilu Žumbakiu „Už balos“ epizodas: