Vasaros sostinėje Palangoje, Vytauto g. 23A, stovi jauki medinė XIX a. pabaigos vila. Šiandien ji žinoma kaip pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, vienas iš 170-metį mininčio Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinių.
Čia, prie įstiklintos verandos, pro kurią kadaise žvelgė pats J. Šliūpas, susitinka praeitis ir dabartis, kviesdamos lankytojus pažinti Palangą, istoriją ir meną.
Nuo Tiškevičių vasarnamio iki burmistro rezidencijos
Vytauto gatvėje esančią vilą pastatė grafai Tiškevičiai XIX a. pabaigoje. Tai tipiškos to meto kurortinės architektūros pavyzdys – vieno aukšto medinis pastatas su mansarda, puošniu kiaurapjūviu ornamentuotu karnizu ir įstiklinta veranda. Tokie namai ypač traukė poilsiautojus pajūrio kurortuose.
Iš pradžių vila buvo nuomojama dvariškiams, o šie ją išnuomodavo vasarotojams. Pirmojo pasaulinio karo metais, kraštą okupavus Vokietijos imperijai, čia įsikūrė topografinė kontora, fiksavusi audrų keičiamas Palangos krantines.
Po karo, miestą įjungus į nepriklausomos Lietuvos sudėtį, daugelis vilų – tarp jų ir ši – pakeitė savininkus.
1930 m. vasarą į Palangą atvyko gydytojas, lietuvybės skleidėjas ir visuomenės veikėjas Jonas Šliūpas. Čia jis rašė, užsiėmė moksline veikla, sumanė miesto švietimo projektus ir rūpinosi jo infrastruktūra.
1933 m. Šliūpas tapo pirmuoju Palangos burmistru, o vila – jo darbo ir gyvenimo vieta iki pat 1944 m., kai dėl karo jis buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos.
LNM Jono Šliūpo muziejus – istorijos ir meno centras
1989 m. viloje buvo įkurtas muziejus, tapęs Lietuvos nacionalinio muziejaus dalimi – dr. Jono Šliūpo memorialine sodyba-muziejumi, vėliau pervadintu Jono Šliūpo muziejumi.
Prie įėjimo lankytojus pasitinka memorialinė lenta (aut. Petras Gintalas), Jono Šliūpo paminklas, (aut.: Aloyzas Toleikis, Donatas Lukoševičius ir Jolanta Galdikienė) bei šmaikščiai burmistro gyvenimą nupasakojanti lauko paroda-komiksas (aut. Miglė Anušauskaitė).
Pastatas ir jo aplinka atnaujinti ir pritaikyti lankytojams su negalia, išsaugant ir atskleidžiant vertingąsias pastato savybes, reikšmingas etniniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu.
2025 m. vilai suteiktas UNESCO „Mėlynasis skydas“ (Blue Shield). Juo žymimi ypatingos svarbos kultūros paveldo vertybės, kurioms taikomas apsaugos reglamentas, įtvirtintas UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje.
Dabar muziejaus veikla atspindi švietėjišką J. Šliūpo viziją. Lankytojai čia per ekskursijas, renginius, parodas ir diskusijas susipažįsta su įvairiausiomis istorijos ir meno įdomybėmis bei įspūdingu pirmojo Palangos burmistro gyvenimu.
Kodėl alkas Vasarnamį vadina Vila ? Ar Alko tikslas nėra ,,Ugdyti meilę gimtajai lietuvių kalbai” ?