L. Kojala. Zelenskio ir Europos lyderių vizitas Vašingtone

Emocinis fonas – atsargiai pozityvus. Zelenskis ir kiti akcentuoja, kad pokalbiai buvo pragmatiški. Plačiai skambėjusios prognozės, kad Ukraina bus verčiama priimti Kremliaus reikalavimus, nepasitvirtino.

Teritoriniai klausimai nebuvo detaliai aptariami ir, anot Ukrainos prezidento, jokių nepriimtinų sprendimų nebuvo. Pozicijų skirtumo tai savaime neišsprendžia.

Svarbiausias akcentas – saugumo garantijos (SG). Zelenskio teigimu, SG Kijevui turėtų būti suderintos per dešimt dienų. Visgi aiškumo, ką tai reikštų praktiškai, – ir kokį vaidmenį atliktų JAV – nėra.

Trampas pabrėžė, kad JAV irgi dalyvaus SG suteikime – tai reikšmingai pasikeitusi pozicija, – tačiau nepasakė nieko konkretaus. Po visko jis rašė, kad JAV „koordinuos“ SG suteikimą. Anot Riutės, karių dislokavimas Ukrainos teritorijoje nebuvo aptariamas. Rusija savo ruožtu išplatino pareiškimą, kuriame kategoriškai prieštarauja NATO šalių kariams Ukrainoje.

Trampas toliau siekia Zelenskio-Putino susitikimo ir pradėjo pasirengimą jo organizavimui. JAV prezidentas tai aptarė pokalbių su Ukraina/europiečiais metu paskambindamas Putinui.

Rubio ir Riutė teigia, kad Putinas sutiko susitikti su Zelenskiu. Susitikimo vieta nesutarta, jis galėtų įvykti per dvi savaites, sakė Mercas. Pasak „Axios“, Trampas tikisi, kad tai įvyks iki rugpjūčio pabaigos. Po to gali būti surengtas trišalis Rusijos, JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimas. JAV pusėje už tai bus atsakingi Džei Di Vensas, Rubio ir Vitkofas.

Neformaliai kalbama, kad Ukrainos pozicija esmingai nesikeičia – nepriims jokio susitarimo, kuris apimtų teritorijų atidavimą okupantams, ir reikalauja paliaubų. Europos šalys išreiškė palaikymą paliaubų idėjai, bet Trampas jai prioriteto nebeteikia.

Kijevas taip pat atmeta Putino pasiūlymą, kurį jis pateikė Trampui Aliaskoje, įšaldyti esamą fronto liniją, jeigu Ukraina išvestų karius iš dalinai okupuotų Donecko ir Lugansko sričių.

Makronas: „Labai abejoju dėl Rusijos prezidento nuoširdumo siekiant taikos. Nes tol, kol jis manys galintis laimėti karo veiksmais, jis taip ir darys.“ Pasak jo, Putino galutinis tikslas yra užimti kuo daugiau teritorijos.

– Susitikimas Vašingtone ‘perkrovė’ foną po Aliaskos. Zelenskio ir Trampo pokalbiai Baltuosiuose rūmuose pavyko, būta ir humoro epizodų. Kadangi jų santykiai sudėtingi, tai savaime svarbu.

– Europiečiai atliko reikšmingą vaidmenį: ne tik palaikė, bet ir parodė, kad procese turi svertų. Tiesa, Makrono idėja apie keturšalį susitikimą (Trampas, Putinas, Zelenskis ir Europa) pagreičio neįgavo.

– Saugumo garantijų diskusija – svarbi, bet sunkiai apčiuopiama. Priminsiu, kad SG JAV ir Europos valstybės p didelio masto invazijos jau svarstė – ir dvišaliais susitarimais formalizavo – po NATO Viršūnių susitikimo Vilniuje. Deja, jie tvarios alternatyvos NATO nesukūrė bei situacijos nepakeitė. Esamos diskusijos turi potencialą, bet kol kas yra miglotos, o terminai – ambicingi.

– Trampas investuoja politinį kapitalą į Zelenskio ir Putino susitikimą – ir Kremliaus pritarimą traktuos kaip pergalę. Vis dar sunku įsivaizduoti Kremliaus vadą derybose, kuriose jam ant stalo nebūtų padėtas faktinis Ukrainos kapituliacijos dokumentas. Nėra pagrindo manyti, jog Ukrainos ar agresoriaus pozicijos keičiasi, taigi, jos išlieka nesuderinamos.

– Naujų sankcijų ultimatumai kaip svertas spausti Putiną visiškai pastumti į šalį.

Autorius yra politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius