Žalia pakuotė, lapelio ar medžio ženklas, žodžiai „tvarus“, „natūralus“ ar „draugiškas aplinkai“ gali paskatinti manyti, kad renkamės gamtai palankesnę prekę. Tačiau vien gražaus užrašo, spalvos ar paveikslėlio tam nepakanka.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ragina pirkėjus atidžiau vertinti vadinamuosius žaliuosius teiginius ir pasitikrinti, kuo jie iš tiesų pagrįsti. Kuo teiginys bendresnis, tuo svarbiau ieškoti konkretaus jo paaiškinimo.
„Tvarus“ – bet kuo?
Jeigu ant pakuotės parašyta tik „tvarus“, „žalias“ ar „ekologiškas“, verta paklausti: kuo būtent? Tokie žodžiai savaime neatskleidžia, kuo gaminys ar jo pakuotė yra palankesni aplinkai.
Pavyzdžiui, vietoje migloto užrašo „tvari pakuotė“ turėtų būti aiškiai nurodyta, kiek joje yra perdirbtos medžiagos, ar sumažintas naudojamų žaliavų kiekis, ar pritaikyti kiti konkretūs sprendimai.
Tas pats pasakytina ir apie skaičiais išreikštus pažadus. Jei gamintojas skelbia, kad gaminys yra „30 proc. draugiškesnis aplinkai“, turi būti aišku, su kuo jis lyginamas, per kokį laikotarpį ir kaip toks skirtumas apskaičiuotas.
Ar pažadą galima patikrinti?
VVTAT pataria pirmumą teikti prekėms, kurių teiginiai aiškūs ir pagrįsti. Paaiškinimo verta ieškoti šalia teiginio, etiketėje, QR kode ar kitoje lengvai prieinamoje vietoje.
Jei tvirtinimas skamba patraukliai, bet neaišku, kuo jis paremtas, vien reklaminio pažado nepakanka. Pirkėjas turi galėti suprasti, kas konkrečiai buvo išmatuota, palyginta ar patikrinta.
Ne kiekvienas žalias lapelis yra oficialus ženklas
Gamtos vaizdai, medeliai, lapai ir įvairūs žali simboliai ant pakuotės gali atrodyti įtikinamai, tačiau jie nebūtinai reiškia, kad gaminys patikrintas pagal nustatytus reikalavimus.
VVTAT pataria atkreipti dėmesį, ar aiškiai nurodyta, ką ženklas reiškia ir kuo jis pagrįstas. Patikimi oficialūs sertifikavimo ženklai, pavyzdžiui, ES ekologinis ženklas „EU Ecolabel“, suteikiami pagal nustatytus ir tikrinamus kriterijus.
Ekologiška pakuotė – dar ne visas gaminys
Svarbu išsiaiškinti, kam žaliasis teiginys iš tikrųjų taikomas: visam gaminiui, jo pakuotei, vienai sudedamajai daliai, gamybos būdui ar vežimui.
Tai, kad pakuotė pagaminta iš perdirbto plastiko, savaime nereiškia, kad visas gaminys yra ekologiškas. Viena aplinkai palankesnė savybė neturėtų sudaryti platesnio įspūdžio, negu ji iš tiesų pagrindžia.
Žalia spalva taip pat gali klaidinti
Ne vien žodžiai kuria įspūdį. Žalia spalva, gamtos vaizdai, lapai ir kiti ženklai gali paskatinti manyti, kad prekė yra palankesnė aplinkai, nors vien pakuotės išvaizda to neįrodo.
Todėl renkantis verta žiūrėti ne tik į apipavidalinimą, bet ir į konkrečius paaiškinimus, kuriais grindžiamas aplinkosauginis teiginys.
Ką iš tikrųjų reiškia „neutralus klimatui“?
Atsargiai reikėtų vertinti ir užrašus „neutralus klimatui“ arba „CO₂ neutralus“. Jie gali sudaryti įspūdį, kad gaminys visai nedaro poveikio klimatui.
Tačiau svarbu suprasti, ar įmonė iš tikrųjų sumažino išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ar išmetimas tik kompensuojamas kitais sumanymais. Turėtų būti aiškiai paaiškinta, ką konkrečiai reiškia skelbiamas neutralumas.
„Natūralus“ ir „ekologiškas“ – ne tas pats
VVTAT primena nepainioti sąvokų „natūralus“ ir „ekologiškas“. Vien užrašas „natūralus“ neįrodo, kad gaminys pagamintas ekologiškai, daro mažesnį poveikį aplinkai ar yra sertifikuotas.
Vertinti reikia ne patraukliai skambantį žodį, o konkretų teiginį ir jo pagrindimą.
Ateities pažadams taip pat reikia pagrindo
Jeigu įmonė žada iki tam tikrų metų pasiekti nurodytą aplinkosauginį tikslą, toks pažadas turėtų būti paremtas aiškiu ir patikrinamu planu su konkrečiais žingsniais bei terminais.
VVTAT ragina nepasikliauti vien žalia pakuote ar skambiais pažadais. Vartotojas turi teisę gauti aiškius paaiškinimus, o verslas privalo pagrįsti savo žaliuosius teiginius.
Apie vartotojų apsaugą nuo klaidinančių teiginių apie ekologiją „Alkas.lt“ yra rašęs ir anksčiau.
